DRAUGE SU BENDRUOMENE

Alvydas VALENTA

POREIKIS BENDRAUTI UNIVERSALUS


Lilija SereikienėAklųjų gyvenimas mažesniuose miestuose, rajonų centruose – koks jis? Daugelis LASS filialų pirmininkų apie tai kalba labai panašiai: didžioji narių dalis vyresnio arba net jau garbingo amžiaus, filialo veikloje, geriausiu atveju, dalyvauja pusė, gal trečdalis... Darbingo amžiaus žmonių nedaug, turinčių pastovų darbą ar verslą – dar mažiau. 

2016 metų pabaigoje LASS taryba priėmė nutarimą tuometį LASS Varėnos rajono ir Druskininkų miesto filialą išskaidyti į du – Varėnos rajono ir Druskininkų miesto filialus. "Sprendimas pasiteisino, – sako Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro direktorius Sigitas Bilevičius, – galima skirti daugiau dėmesio Druskininkų mieste ir aplinkiniuose kaimuose gyvenantiems žmonėms. Yra įvairių situacijų, kurios formaliai žiūrint, nėra asistento darbas, bet žmogui reikia pagalbos ar bent patarimo. Filialo vadovas, būdamas arčiau žmonių, į jas reaguoja greičiau, nei dirbdamas už keliasdešimt kilometrų." 

Naujajam Druskininkų miesto filialui pradėjo vadovauti jau turėjusi patirties kuriant nevyriausybines organizacijas, Lilija Sereikienė. Filialas vienija 40 regėjimo negalią turinčių žmonių, amžiaus vidurkis – 67 metai. Aktyvių, norinčių ar galinčių dalyvauti kokioje nors veikloje – apie pusė. Kiti dėl įvairių priežasčių – amžiaus, sveikatos ar tiesiog gyvenimo būdo – linkę apsiriboti namais ir artimųjų ratu. Nepaisant to, anot pirmininkės, bendravimo poreikis išlieka. Žmonės nori pasikalbėti, pasipasakoti, jeigu nėra galimybės gyvai, tada bent telefonu. "Nemažai laiko tenka praleisti prie telefono tiesiog bendraujant, – sako L. Sereikienė, – filialo nariams išplatinau informaciją apie "Sidabrinę liniją": galimybę garbaus amžiaus žmonėms telefonu bendrauti su linijoje dirbančiais savanoriais arba rasti pagal pomėgius ir gyvenimo būdą artimą draugą. 

LASS filialas įsikūręs Druskininkų socialinių paslaugų centre, čia turi kabinetą, prireikus sale ar kitomis patalpomis gali naudotis nemokamai. Apskritai tiek S. Bilevičius, tiek L. Sereikienė apie miesto valdžios požiūrį į negalią turinčius žmones atsiliepia tik teigiamai. Savivaldybė skatina bendradarbiavimą tarp nevyriausybinių organizacijų. 

"Filialo narius nuolat raginu bendrauti su kitomis organizacijomis, dalyvauti jų renginiuose, – sako L. Sereikienė, – nuoširdūs santykiai susiklostė su Druskininkų šeimos paramos centru, kasmet per Tris Karalius prie arbatos ar kavos puodelio pasėdėti kviečia LIONS moterų klubas." 

LASS viduje nuolat atsinaujina diskusijos: kartu su kitomis neįgaliųjų organizacijomis, ar atskirai? Vieno teisingo atsakymo turbūt niekada nerasime: veikiant kartu esama pavojaus ištirpti, susilieti, tapti kažkieno dalimi. Bet kai filiale tikrai aktyvių jaunesnio amžiaus žmonių nedaug, visi panašaus pobūdžio samprotavimai tampa "tuščiomis teorijomis". "Šiais metais dalyvavome renginiuose Druskininkų bibliotekoje, jaunimo užimtumo centre, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotuose seminaruose, keli nariai ketina dalyvauti Vilniuje vyksiančiuose Tarptautinės neįgaliųjų dienos renginiuose", – lapkričio pabaigoje pasakojo L. Sereikienė. 

Filialui labai praverstų savanorių pagalba, bet jų, anot vadovės, rasti nėra lengva. Džiugina, kad aktyviai į savanorystės veiklą įsitraukia mokiniai, bet jų laikas ir galimybės yra ribotos ir net ne visada priklauso nuo jų pačių. Filialas pradėjo bendradarbiauti su Alytuje veikiančia viešąja įstaiga "Tėviškės namai", įgyvendinančia projektą "54 plius". Projekto tikslas – skatinti brandaus amžiaus sulaukusius žmones savanoriauti. Tarp filialo narių yra žmonių, susidomėjusių savanoriavimu ir jam besiruošiančių. Vis daugiau LASS narių susidomi savanoriavimu ir kituose organizacijos filialuose, todėl visiškai įmanoma, kad ši veikla gali tapti išeitimi norintiems bendrauti, padėti, dalyvauti vienokioje ar kitokioje veikloje aktyvesniems mūsų organizacijos nariams. Ar ši prielaida teisinga, parodys laikas. 

Druskininkai auga, gražėja, atsiranda nauji turizmo traukos objektai. Žmonės, grįžę iš šio Pietų Lietuvos kurorto, dažnai susižavėję pasakoja apie gražiai tvarkomą aplinką, trinkelėmis išklotus naujus pėsčiųjų takus. Kaip visa tai susiję su turinčiais negalią žmonėmis? Lygūs takai, nuolydžiai aktualūs ne tik judantiems neįgaliųjų vežimėliais, bet ir akliesiems. Druskininkų neįgaliųjų organizacijos sudarė miesto žemėlapį, kuriame pažymėtos neįgaliesiems pritaikytos vietos. Be abejo, labiausiai reikalingas toks žemėlapis judėjimo negalios žmonėms, bet gali pasitarnauti ir akliesiems, ypač vyresnio amžiaus. 

Paprašyta pasidalyti mintimis apie svarbesnes filialo gyvenimo problemas, L. Sereikienė neabejodama sako: "Informacijos sklaida ir jos kelias iki žmogaus. Reikia nuolat bendrauti gyvai ir telefonu, kalbėti, pasakoti." 

Mes irgi apie informacijos sklaidą nuolat kalbame, tik vis labiau auga abejonė, kad iš esmės kas nors pasikeis. Tiek, kiek filialo pirmininkas informacijos apie LASS gyvenimą bei veiklą norės ir sugebės perduoti savo žmonėms, tiek šie jos ir turės. Jaunimas, gal dar aktyvesni keturiasdešimtmečiai ar penkiasdešimtmečiai susiras patys, internete ar kitais sklaidos kanalais, o kitiems tas informacijos kanalas ir liks jų pirmininkas. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]