NEREGYS IR VISUOMENĖ

Augustinas ROTUNDAS

ANT PERMAINŲ SLENKSČIO

Skaičiuojame paskutines 2018–ųjų dienas. Vis dažniau patys sau ir kitiems užduosime klausimą, kokie jie buvo? Galėtume sakyti, kad Lietuvos paralimpiniam sportui, išskyrus Europos čempionatą, 2018–ieji nebuvo kuo nors ypatingi ar ilgam įsimenantys – vidurys tarp praėjusių ir būsimų paralimpinių žaidynių. Taip tikriausiai ir būtų atsitikę, jeigu ne ruduo – jis nustebino, nudžiugino, įnešė ir dar įneš permainų į sportui neabejingų neįgaliųjų gyvenimą. 

Spalio pabaigoje Lietuvos paralimpinis komitetas (nuo šiol jis vadinasi kaip tik taip) žiniasklaidos atstovus pakvietė bendrų pusryčių. Jų metu Paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius informavo apie naująjį LR Seime priimtą Kūno kultūros ir sporto įstatymą. Įstatymas įsigalios nuo ateinančių metų sausio 1 dienos. "Pavyko pasiekti, – sakė M. Bilius, – kad įstatymas, lyginant su pradiniu variantu, taptų žymiai palankesnis neįgaliųjų sportui. Pirmiausia jame įtvirtinta labai svarbi nuostata, kad neįgaliųjų sportui kasmet būtų skiriama ne mažiau kaip 10 proc. nuo bendrų visam sportui skiriamų lėšų. Ateinančiais metais tai sudarys apie 1 mln. 300 tūkst. eurų. Ateityje ši suma turėtų dar labiau didėti. Įstatyme yra ir daugiau neįgaliesiems palankių nuostatų: valstybės rentas gaus ir paralimpinių bei kurčiųjų žaidynių vicečempionai, o premijas – 1–4 vietas laimėję paralimpinių ir kurčiųjų žaidynių dalyviai." 

Anot M. Biliaus, sprendimus priimančių politikų požiūris į neįgaliųjų sportą, ypač po Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių, kada neįgalieji iškovojo du aukso medalius, akivaizdžiai keičiasi. Naujasis įstatymas – pats tikriausias to besikeičiančio požiūrio įrodymas. "Galime rodyti pirštu, – sakė M. Bilius, – kad ir čia, ir ten dar esame ne visai lygūs su sveikaisiais sportininkais, bet viskam reikia laiko. Tikiu, kad po penkerių ar dešimties metų požiūris į neįgaliųjų sportą pasikeis dar labiau, o dabar turime dirbti ir įrodyti, kad esame tokie patys sportininkai kaip ir sveikieji. Šią tiesą įrodinėjame ne tik mes, įrodinėja viso pasaulio paralimpiečiai." 

Paralimpinio komiteto prezidentas ypač džiaugėsi draugiškais santykiais tiek su Lietuvos olimpiniu komitetu, tiek su sveikaisiais sportininkais – iš jų pusės neįgalūs sportininkai jokios diskriminacijos nejaučia. Vis dėlto, kad įrodytume verti pasitikėjimo ne žodžiais, o darbais, labai svarbu, jog neįgaliųjų sportui skiriami pinigai pasiektų jų sporto federacijas, klubus, kuriuose iš tikrųjų dirbama. "Nesu prieš pavienius projektus, skatinančius neįgaliųjų fizinį aktyvumą bendruomenėse, – sakė M. Bilius, – pavyzdžiui, vaikščiojimą su šiaurietiškomis lazdomis. Puiku, jeigu žmonės juda, mankštinasi. Klausimas, ar iš tikrųjų su tomis lazdomis vaikštoma ir tai daroma intensyviai? Todėl mūsų, kaip paralimpinio komiteto užduotis, daryti viską, kad pinigai būtų maksimaliai naudojami pagal paskirtį – treneriams samdyti, įsigyti inventoriui." 

M. Bilius neslėpė, jog tam, kad naujasis Kūno kultūros ir sporto įstatymas taptų palankus neįgaliesiems, reikėjo padėti nemažai pastangų: nuolat dalyvauti įstatymą rengusios darbo grupės posėdžiuose, aiškinti, įrodinėti, tačiau akivaizdu ir tai, kad įstatymą rengę politikai buvo atviri neįgaliųjų siūlymams ir į juos atsižvelgė. Buvęs paralimpietis ypač džiaugėsi, kad geresnis neįgaliųjų sporto finansavimas sudarys galimybes į sportinę veiklą įtraukti daugiau jaunimo, sistemingai sportuojantiems – siekti aukštų rezultatų. Nors Lietuvoje negalią turinčių žmonių daugiau nei 200 tūkst., paralimpinio komiteto duomenimis, aktyviai sportuojančių – vos keli šimtai. 

Paralimpinio komiteto vadovai žurnalistus informavo apie organizacijos vardo pakeitimą. Dabar ši organizacija, kaip jau minėjome šio rašinio pradžioje, vadinasi nebe Lietuvos parolimpinis, bet Lietuvos paralimpinis komitetas. Kaip pastebi šio komiteto generalinis sekretorius Paulius Kalvelis, žodis "olimpinis" ir jo formos yra Tarptautinio olimpinio komiteto intelektinė nuosavybė, o jo vartojimas kitos organizacijos pavadinime – šios nuosavybės pažeidimas. Forma "paralimpinis" vartojama tiek tarptautinėje praktikoje, tiek atskirų valstybių paralimpinių komitetų pavadinimuose, šia praktika vadovaujasi ir Lietuvos paralimpinis komitetas.