GYVENIMO AKTUALIJOS

Audronė JOZĖNAITĖ

LYČIŲ LYGYBĖ IR DISKRIMINACIJA

Lyčių diskriminacija - vis dar dažnas reiškinys mūsų visuomenėje. Europos Parlamentas nuolat aktyviai nagrinėja šią problemą ir ieško būdų ją teisiškai išspręsti. Netgi manoma, kad praskinti moterims kelią į atsakingus postus padėtų lyčių kvotos. Kai kalbama apie neįgalias moteris, situacija dar sudėtingesnė. Ne veltui JT Neįgaliųjų teisių konvencijoje (6 straipsnis) ypatingas dėmesys skirtas neįgalioms moterims. 

Tiek Europos, tiek Pasaulio aklųjų sąjungos (PAS) daug metų akloms moterims skyrė nemaža dėmesio. Siekiant pagerinti regėjimo negalią turinčių moterų galimybes aktyviai įsijungti į tarptautinę veiklą, prieš suvažiavimus organizuoti moterų forumai, jų metu rengti seminarai; veikė moterų komitetai, atskiruose regionuose buvo organizuojamos konferencijos ir įvairūs kursai. Rezultatų teko laukti vos ne tris dešimtmečius, bet jų sulaukta. Pirmajame PAS suvažiavime dominavo garbingo amžiaus neregiai vyrai, o moterų buvo tik viena kita, o paskutinio suvažiavimo, įvykusio 2016 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, metu tarp dalyvių buvo matyti labai daug moterų veidų. Europos aklųjų sąjunga (EAS) taip pat skiria daug dėmesio regėjimo negalią turinčių moterų aktyvinimui. Neabejotinos lyderės šioje veikloje yra Skandinavijos aklųjų organizacijos. 

2018 m. pavasarį Švedijos aklųjų ir silpnaregių asociacija atliko EAS narių apklausą, kurios tikslas - išsiaiškinti, kiek regėjimo negalią turinčių moterų dalyvauja sprendimus priimančių struktūrų veikloje (dažniausiai tarybose), kiek dėmesio nacionalinės aklųjų organizacijos skiria lyčių lygybės klausimams. Visoms EAS narėms buvo išsiųstas klausimynas, kurį užpildė 24 organizacijos, besiskiriančios narių skaičiumi. Taip pat buvo atliekamos ir telefoninės apklausos. Pateikiame šio tyrimo rezultatus. 

Moterų atstovavimas nacionalinių aklųjų organizacijų tarybose labai skirtingas: dviejų organizacijų tarybose nėra nė vienos moters, po šešias nares, kurių tarybose moterys sudaro 1-20 proc., 21-30 proc. ir 41-50 proc., vienoje organizacijoje yra 31-40 proc. moterų, o trijose organizacijose moterys tarybose sudaro 51-60 proc. LASS taryboje moterys šiuo metu sudaro 35 proc. 

Atsakant į klausimą, ar yra moterų, užimančių prezidento ar viceprezidento pareigas, rezultatai yra tokie: penkiose organizacijose pirmininkės yra moterys (iš 24 atsakiusių šalių). 24-ose šalyse iš viso yra 40 pirmininkų pavaduotojų pozicijų ir tik aštuonios iš jų yra moterys. 

Tyrimu bandyta išsiaiškinti, kiek regėjimo negalią turinčių moterų dalyvauja regioninėse tarybose. 7 organizacijos respondentės atsakė, kad neturi regioninių tarybų. 10 organizacijų teigė, kad jų regioninėse organizacijose pirmininkių yra tarp 42-65 proc., likusiose šalyse moterys pirmininkės sudaro nuo 0 iki 31 proc. Vienos iš respondenčių nuomone, faktą, kad regioninėse organizacijose dirba daugiau moterų, galima paaiškinti tuo, kad yra sunku surasti žmones savanoriškam darbui organizacijos taryboje, todėl šią poziciją gauna visi norintieji. Lietuvoje iš 49 filialų 38 vadovauja moterys. Tai sudaro net 77,5 proc. bendro vadovų skaičiaus. 

Kaip organizacijų nariai yra pasiskirstę pagal lytį? 16 respondenčių atsakė, kad organizacijoje moterų yra maždaug tiek pat kiek vyrų. Viena organizacija teigė, kad moterys sudaro 45 proc., kita - 30 proc. visų narių, o likusios organizacijos sakėsi tokių duomenų neturinčios. Apskritai, moterys organizacijose sudaro apie 55 proc. jų narių. 

Į klausimą, ar organizacijos yra dariusios tyrimus apie vyrų ir moterų gyvenimo sąlygas, trečdalis jų atsakė teigiamai. Iš gautų atsakymų galima išskirti dvi tendencijas: sąlygos yra vienodos, kai kalbama apie pagalbinių priemonių prieinamumą, bet situacija skirtinga darbo rinkoje. Panašu, kad čia prioritetą turi vyrai. Dirbančių moterų yra mažiau, jos dažniau dirba nepilną darbo dieną. Vienas iš tyrimų apie gyvenimo sąlygas atskleidė, kad moterys žymiai dažniau jaučiasi nesaugios kasdieniniame gyvenime palyginus su vyrais. Kito tyrimo rezultatai parodė, kad moterys kur kas dažniau kreipiasi dėl psichosocialinės pagalbos (62 proc. moterų ir tik 32 proc. vyrų). 

Tyrimo metu buvo domėtasi, ar aklųjų organizacijos rengia kokias nors specifines veiklas tik moterims. Iš 24 šalių teigiamai atsakė 14. Tai: saviugdos kursai, mokymai vadovauti vietinėms organizacijoms, IT kursai. Paminėti ir tokie specifiniai užsiėmimai kaip mokymasis daryti makiažą, aerobika, savigyna, pirmosios pagalbos suteikimas, maisto gaminimas ir pan. Viena iš šalių paminėjo kursus moterims imigrantėms. Iš gautos informacijos galima spręsti, kad dauguma veiklų organizacijose yra skirtos tiek vyrams, tiek moterims. Šios veiklos dažnai sustabdomos dėl finansavimo stygiaus. Mūsų šalyje kursai taip pat dažniausiai būna orientuoti į abi lytis. 

Respondentės, paklaustos, ar lygybės klausimai yra įtraukti į organizacijos veiklos kryptis, dažniausiai atsakė: "Ne, akcentas yra sutrikusio regėjimo asmenys, ne lytis". Vis dėlto vienuolika organizacijų savo veiklos gairėse yra numačiusios veiksmus šioje srityje, o trys narės lyčių lygybės klausimams skiria daug dėmesio. Dvi iš jų turi lyčių lygybės komitetus. Paprašius įvertinti lyčių lygybės klausimo prioritetą pagal 10 balų sistemą, penkių balų įvertinimą davė 32 proc. organizacijų. 68 proc. organizacijų šiam klausimui skyrė 4-7 balus, o viena organizacija iš viso atsisakė jį vertinti. 

Į klausimą, kaip Europos aklųjų sąjunga turėtų dirbti siekdama lyčių lygybės, respondentai pateikė gana daug siūlymų. Juos galima suskirstyti į keturias grupes: 

1. Stiprinti moterų kompetencijas organizuojant įvairią veiklą: seminarus, dalijimąsi patirtimi. 

2. Užtikrinti vienodą moterų atstovavimą sprendimus priimančiose organizacijų struktūrose. Pakeisti "vyriškas kultūras", ieškoti galimybių skatinti moterų dalyvavimą, pakeisti susirinkimų procedūras, kad moterys būtų labiau matomos. 

3. Į lyčių lygybės veiklas įtraukti vyrus. 

4. Integruoti lyčių lygybės idėją į visas darbo sritis, visus EAS dokumentus.