JUBILIEJAI

Doc. Irena KAFFEMANIENĖ

GYVENIMĄ SUSIEJĘS SU NEREGIAIS


Prof. Vytautas GudonisŠių metų liepą Šiaulių universiteto profesoriui Vytautui Gudoniui sukanka 70 metų. Profesorius savo amžiaus neslepia, tačiau ir pats netiki šiuo skaičiumi. Kalbindama kolegą pateikiau tik vieną klausimą: "Kas lėmė, kad jūs savo gyvenimą susiejote su neregiais?" Profesoriaus atsakymą į šį klausimą, virtusį pasakojimu, pateikiu žurnalo skaitytojams. 

Kaip dažnas to meto paauglys, norėdamas padėti šeimai, gavęs pasą, Vytautas pradėjo dirbti. Įsidarbino Šiaulių "Vairo" dviračių-variklių gamykloje, čia įgijo metalo tekintojo specialybę. Tuo metu tarp įmonių buvo populiarios meno saviveiklos apžiūros-konkursai. Dar besimokydamas mokykloje Vytautas šoko liaudies šokių grupėje, todėl Lietuvos aklųjų draugijos (dabar LASS) Šiaulių gamybos mokymo kombinato šokių kolektyvas jį pakvietė dalyvauti vienoje meno apžiūroje. Tada pirmą kartą susipažino su neregiais ir silpnai matančiais žmonėmis. Tuomet jį maloniai nustebino gražūs aklųjų ir reginčių žmonių santykiai, jų tarpusavio pagalba. Kai buvo pakviestas dirbti į šią įmonę, nedvejodamas priėmė pasiūlymą, nors tada dar nežinojo, kad visas jo gyvenimas bus susijęs su neregiais. Laisvos metalo tekintojo darbo vietos nebuvo, todėl pradėjo dirbti ceche, kuriame buvo gaminami balneliai (sėdynės) dviračiams. Ceche dirbo ir neregiai, ir regintys žmonės. 

Iki tol jis nebuvo matęs aklojo, nors Šiauliuose jų buvo ne vienas. Tik pradėjęs dirbti šioje įmonėje su didžiuliu susidomėjimu stebėjo ir stebėjosi, kaip nematantys žmonės sparčiai dirba, orientuojasi erdvėje, kaip valgykloje valgo... Labiausiai jį nustebino tai, kad neilgai trukus visai nebepastebėdavo jų aklumo ar silpno matymo. 

Studijų metu įgijo specialiojo pedagogo, logopedo, vėliau aklųjų mokyklos pradinių klasių mokytojo specialybes. Baigęs studijas vėl grįžo į minėtą įmonę, kur dirbo metodininko, gamybos meistro bei vyriausiojo inžinieriaus pareigose. Vėliau išvyko trejiems metams studijuoti į A. Gerceno valstybinio pedagoginio instituto stacionarinę aspirantūrą tuometiniame Leningrade, čia 1979 metais apgynė pedagogikos daktaro disertaciją tema "Suaugusių aklųjų ir dirbančio jaunimo mokymosi motyvai". Grįžęs į Lietuvą pradėjo dirbti buvusiame Šiaulių pedagoginiame institute, tuometės Lietuvos aklųjų draugijos finansuojamoje Specialiosios pedagogikos mokslinio tyrimo laboratorijoje vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Čia nagrinėjome įvairias aklųjų ir silpnaregių vaikų ugdymo, profesinio orientavimo, suaugusių neregių integracijos į visuomenę ir kitas problemas. Minėtoje laboratorijoje mokslo darbuotojais dirbo ir du nematantys kolegos - Alfonsas Navickis ir Valentinas Zaikauskas. Vytautas Suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos Šiaulių skyriuje dar mokė neregius brailio rašto, teikė psichologinę pagalbą staiga netekusiems ir netenkantiems regėjimo nuo diabeto ir kitų ligų ar traumų Klaipėdos mieste. 

Šiaulių universitete dalyvavo rengiant tiflopedagogus, todėl nenuostabu, kad ir šiandien, jau kaip profesorius, rūpinasi šiame universitete rengiamų tiflopedagogų kursantų grupe. Greta darbo universitete, kaip psichologas-ekspertas nuo 1996 metų dirba Šiaulių Petro Avižonio regos centre su ikimokyklinio amžiaus vaikais. Apie šį darbą byloja atlikti ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių regėjimo sutrikimų, mokyklinės brandos, vaikų ir jų tėvų baimių ir kiti tyrimai, kurių rezultatai buvo publikuoti mokslo spaudoje bei pristatyti įvairiose mokslinėse konferencijose. Remiantis profesoriaus tyrimais ir patirtimi, sukurtas dokumentinis filmas "Irmutė - Irma", iliustruojantis buvusios Šiaulių Petro Avižonio regos centro neregės auklėtinės ir numylėtinės Irmos Jokštytės raidą ir socializaciją nuo 3 iki 21 metų. 

1995 m. Korekcinės pedagogikos mokslinio tyrimo institute Maskvoje apgynė psichologijos habilituoto daktaro disertaciją "Sutrikusios regos žmonių socialiniai ir psichologiniai-pedagoginiai integracijos pagrindai". Už mokslinę veiklą Rusijos pedagoginių ir socialinių mokslų akademija V. Gudoniui suteikė akademiko vardą. 

Profesoriui artima ir visuomeninė veikla: dalyvauja kiekvienais metais vykstančiose Šiaulių LIONS klubo labdaros akcijose, kurių metu surinktos lėšos skiriamos neregiams ir silpnaregiams, skaito paskaitas psichologijos klausimais LASS Šiaulių įmonės darbuotojams. Kaip ir daugelis, profesorius visą gyvenimą mokosi. Stažavosi Karališkajame nacionaliniame aklųjų institute Londone, Šefildo aklųjų mokykloje (Didžioji Britanija), akademiko V. Filatovo akių ligų ir audinių terapijos mokslinio tyrimo institute Odesoje, Kvebeko neįgaliųjų reabilitacijos centre Kanadoje, Lake Grove specializuotoje mokykloje JAV. Buvo pirmininkas, oponentas ar gynimo tarybos narys daugiau kaip šimte socialinių mokslų, edukologijos, psichologijos daktaro disertacijų gynimo procedūrų Klaipėdos, Kauno technologijos, Lietuvos edukologijos, Mykolo Riomerio, Lietuvos sporto, Vytauto Didžiojo, Šiaulių universitetuose, Valstybiniame Maksimo Tanko pedagoginiame universitete (Baltarusija). Tarp šių mokslo darbų buvo ir disertacijų, kuriose nagrinėjamos neregių psichologinės ir pedagoginės problemos. Pats vadovavo disertacijoms, todėl šiandien ne vienas jo buvęs doktorantas jau taip pat yra profesorius. Daug metų V. Gudonio mokslinio tyrimo tema yra "Žmogaus, turinčio regėjimo negalią, paveikslas kultūros pavelde kaip specifinis visuomenės nuostatų į aklumą ir neregį atspindys". Nagrinėdamas šią temą, be kitų šaltinių, jis remiasi asmenine kolekcija "Žmonių, turinčių regėjimo negalią, paveikslas vaizduojamajame mene", kurią sudaro daugiau nei 5000 meno darbų reprodukcijų. Prieš daug metų profesorius jas pradėjo kolekcionuoti norėdamas suregistruoti ir susisteminti išsibarsčiusius pasaulio muziejuose ir privačiose kolekcijose vaizduojamojo meno darbus, kuriuose buvo rodomas žmogus, turintis regėjimo negalią, bei nustatyti, kokie šio pobūdžio siužetai buvo populiariausi meno istorijos raidoje ir kaip juose atsispindėjo visuomenės požiūris į asmenis, turinčius šią sensorinę negalią. Šia tema skaitė pranešimus konferencijose ir kongresuose ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Brazilijoje, Bulgarijoje, Kinijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje, Švedijoje, Vengrijoje. Šiuo metu profesorius rengia šia tema didelės apimties iliustruotą monografiją. Iš daugiau nei 800 paskelbtų publikacijų nemaža dalis yra skirta aklųjų tematikai. 

Draugų ir bendradarbių vardu linkime profesoriui išlaikyti jam būdingą jaunatvišką energiją ir optimizmą. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]