NAUJOS TECHNOLOGIJOS

 

INTERNETAS: IŠŠŪKIAI, KLIŪTYS, GALIMYBĖS


Alejandro MoledoEuropos neįgaliųjų forumo naujųjų technologijų ir inovacijų specialistas Alejandro Moledo puikiai žino, kokių nepatogumų sukelia nepritaikyta skaitmeninė erdvė. "Turiu regėjimo negalią, todėl neapgalvotai sukurta interneto svetainė sustabdo mane ties tam tikromis funkcijomis lygiai kaip laiptai užkerta kelią žmonėms su judėjimo negalia". 

Alejandro Moledo Vilniuje lankėsi gegužės 26-27 dieną, kai čia buvo rengiamas Europos neįgaliųjų forumo suvažiavimas. 

Lietuvoje šiuo metu vyksta nacionalinių teisės aktų derinimas su direktyvos nuostatomis. Tuo metu pilietinės visuomenės atstovai - Lietuvos neįgaliųjų forumas bei ekspertai - rengia interneto svetainių prieinamumo gaires komunikacijos specialistams. Gairės pasirodys jau vasaros pabaigoje. Alejandro Moledo - vienas iš šių gairių ekspertų. Jis sutiko pasidalyti mintimis apie interneto prieinamumo svarbą, pagrindinius principus ir pilietinės visuomenės indėlį siekiant, kad 2016 metais priimta ES direktyva dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų būtų įgyvendinta efektyviai. 

- Alejandro, daugelis žino, su kokiomis kliūtimis neįgalūs žmonės susiduria fizinėje aplinkoje. O kokios jos skaitmeninėje erdvėje? 

- Kliūčių čia yra įvairiausių, jos priklauso nuo interneto vartotojų, bet apibendrinant, visas jas galima skirstyti į keturias kategorijas. Pirmiausia, kaip informacija pateikiama? Pavyzdžiui, jei tekstas yra sudėtingas, jei sunku suprasti apie ką kalbama ir kas turima omeny, tai jau yra nepritaikyta informacija. 

Kitas aspektas - galimybė suvokti visomis juslėmis. Pavyzdžiui, jei tam tikri prasminiai elementai perteikiami pasitelkiant spalvas (tai gali būti žodžiai, nuspalvinti raudonai arba žaliai priklausomai nuo jų reikšmės), tai nesuprantama žmonėms, nematantiems spalvų. Informacija turi būti suvokiama įvairiomis juslėmis. Tas pats galioja ir garsinei informacijai - ją būtina titruoti, antraip kurtieji nesupras. 

Trečiasis lygmuo - puslapio ar programėlės navigacija, t.y. kaip ji valdoma, kaip joje naršoma. Tai taip pat turi neviršyti dalies žmonių gebėjimų. Įsivaizduokime: norint atlikti veiksmą reikia paspausti ant paveiksliuko ir jį nutempti į kitą vietą. Dalis žmonių to padaryti negalės, todėl reikia programuoti svetaines taip, kad jos būtų valdomos universaliai, geriausia, kad valdymui pakaktų klaviatūros. 

Ir pagaliau ketvirtasis lygmuo - svetainės atvirumas pagalbinėms programėlėms. Ar tai būtų pagalbiniai navigacijos įrenginiai, ar teksto skaityklės, svetainės turi būti suprogramuotos taip, kad tokios technologijos ar programėlės su jomis derėtų. 

- Įprasta manyti, kad interneto pritaikymas reikalingas tik žmonėms su negalia. Kokioms dar visuomenės grupėms toks pritaikymas reikalingas ir naudingas? 

- Absoliučiai visiems naudinga, jei interneto svetainė yra pritaikyta žmonėms su negalia. Prieinamumas nėra tik galimybė atlikti funkcijas, jis svarbus ir tam tikromis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, visi žinome, kaip sunku saulėtą dieną matyti užrašus bankomate. Esant geram kontrastui, tokių problemų nekiltų niekam. Dar svarbu paminėti, kad turėti prieinamas svetaines apsimoka, nes paieškos sistemos, pavyzdžiui, "Google", jas indeksuoja geriau ir iškelia į viršų. Tai lemia aprašymai, kurie reikalingi teksto nuskaitymo programėlėms. Pavyzdžiui, jei prie paveikslėlio "Google" perskaito tik kodą, jis reitinguojamas prasčiau arba iš viso nerandamas, nes, kaip mes sakome, "Google" yra "akloji", jai reikia aprašymų. Be to, prieinamumas leidžia sklisti jūsų informacijai plačiau, pasiekti daugiau potencialių skaitytojų, klientų. Amerikoje viešosios informacijos rengėjai gerokai toliau pasistūmėję šioje srityje, nes anksti suprato, kokios naudos duoda informacijos pritaikymas. Taip pat akivaizdi visuomenės senėjimo tendencija. Vyresnio amžiaus žmonės patiria panašių sveikatos apribojimų kaip ir silpnaregiai ar kurtieji, tad pritaikymas naudingas ir jiems. 

- Pagaliau turime teisiškai įpareigojantį dokumentą - ES interneto tinklapių pritaikymo direktyvą. Kokia šio dokumento reikšmė Europos valstybėms? 

- Tai labai didelis žingsnis siekiant visiško skaitmeninio prieinamumo. Direktyva yra pirmas dokumentas, kuriame matome bendrą šalių požiūrį į prieinamumą, o drauge ir vieningus standartus. Seniau skirtingos šalys turėjo skirtingus įstatymus, kai kurios išvis nebuvo reglamentavusios interneto prieinamumo, taigi ši direktyva garantuos bent minimalų prieinamumo lygį visose šalyse. 

- Ar direktyva numato griežtus įsipareigojimus, ar vis dėlto palieka šalims daug laisvės ir net galimybių į ją pasižiūrėti labai formaliai? 

- Direktyva ir griežta, ir tuo pat metu paliekanti laisvės. Labai gerai, kad joje numatomi privalomi mechanizmai. Pavyzdžiui, nacionaliniai įstatymai privalo būti suderinti su direktyva, būtina atitikti tam tikrą standartą ir užtikrinti stebėseną. Bet yra dalių, kurias galima interpretuoti įvairiai, todėl pilietinė visuomenė turi būti aktyvi diskutuodama su valdžios institucijomis. Jei neįgaliųjų organizacijos bus neįtrauktos, esama daug rizikos, kad direktyva nieko esmingai nepakeis. 

- Ar direktyvos įgyvendinimas šalims kainuos brangiai? 

- Daug kas priklauso nuo skaitmenizacijos lygio kiekvienoje šalyje, nuo naudojamų technologijų. Tyrimai rodo, kad kur kas pigiau kurti naują prieinamą svetainę, nei taisyti visiškai nepritaikytą seną. Todėl labai svarbu įspėti viešąjį sektorių, kad jei svetainę kuria dabar, tegu atsižvelgia į prieinamumą, nes vėliau prie to sugrįžti reikės daug pastangų ir pinigų. Be to, reikia suprasti, kad pritaikymas apsimoka visomis prasmėmis. Kaip ir sakiau, pritaikytos svetainės geriau reitinguojamos paieškos sistemose. Visų informacijos rengėjų tikslas - pasiekti kuo platesnę auditoriją, o prieinamumas būtent tai ir užtikrina. Svarbiausia, kad tokiu būdu išvengiama diskriminacijos, žmonės su negalia, senyvo amžiaus žmonės nelieka nuošalyje, jie įtraukiami, įgalinami. 

- Kurios šalys galėtų būti įvardintos kaip gerieji pavyzdžiai? 

- Mes vengiame valstybių reitingavimo, nes jis dažnai lemia gėdinimą ir kaltinimą. Rodymas pirštais vieniems į kitus nieko neduoda. Bet yra tyrimų, kuriuose šalys skirstomos į esančias žemiau ir aukščiau vidurkio. Galiu įvardyti šalis, kurios pasistūmėjusios labiau nei kitos - Skandinavijos šalys, Prancūzija, Didžioji Britanija, Jungtinės Amerikos Valstijos. Kai vyks šalių narių stebėsena iš ES komisijos pusės, tikslas taip pat turėtų būti ne gėdinti ir kaltinti. Tai turi padėti šalims pamatyti, ką jos gali daryti kitaip, kaip spręsti problemas, mokytis iš kitų klaidų ir pasiekimų. 

 

(www.lnf.lt) 

Pokalbis parengtas įgyvendinant projektą
"Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje -
nauji standartai diskriminacijos mažinimui" 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]