GYVENIMO AKTUALIJOS

Gediminas JONIKAITIS

PAINIOS AR PATOGIOS IR SUPRANTAMOS?

Trumpam sugrįžkime į 2006 metus, kai buvo priimta Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija, kurioje daug kalbama apie teisę į prieinamumą. Užtrukome nei daug, nei mažai, 10 metų, kol Europos Parlamentas ir Taryba 2016 m. spalio 27 dieną patvirtino direktyvą "Dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo". Ar tai reiškia, kad mistinis pritaikymas svetainėse, pasislėpęs po ženkliuku "versija neįgaliesiems" pagaliau išnyks ir bus pradėtos kurti svetainės, patogios visiems ir nustota meluoti, kad jose esanti informacija prieinama, nors jos negali pasiekti nei neregys, naudojantis ekrano skaitymo programinę įrangą, nei silpnaregis, pasišviesinęs kompiuterio ekraną, nei kurčiasis, kurio gimtoji kalba - gestų? 

Naujoji direktyva taikoma visų pirma viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms, kuriamoms iš valstybės ir savivaldybių biudžeto lėšų, taip pat nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms paslaugas, kuriomis tenkinami neįgaliųjų poreikiai. Direktyvos tikslas - suvienodinti teisinę bazę, nustatyti vienodus prieinamumo reikalavimus. 

Paskutinę gegužės savaitę Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF) į diskusiją apie interneto svetainių prieinamumą pakvietė pačių neįgaliųjų atstovus ir žurnalistus, o dar po kelių dienų Vilniuje įvyko tarptautinė Europos neįgaliųjų forumo konferencija dėl interneto prieinamumo ir direktyvos įgyvendinimo. "ES direktyva yra teisinis dokumentas, privalomas visoms valstybėms narėms, - pastebi LNF atstovė Simona Aginskaitė, - deja, kol kas, vykstant direktyvos nuostatų perkėlimui į nacionalinius teisės aktus, nematome valstybės ambicijų siekti aukščiausių prieinamumo standartų. Būtų apmaudu, jei apsiribotume minimaliais direktyvos įpareigojimais." 

LNF atstovė primena, kad visos nuo 2018 m. sukurtos interneto svetainės, turės atitikti direktyvos reikalavimus jau 2019 metų rudenį, o per dvejus metus ES valstybės narės turi pritaikyti visas anksčiau sukurtas svetaines. 2021 m. viduryje direktyvos reikalavimus turės atitikti ir visos mobiliosios programėlės. 

"Jungtinės Tautos interneto prieinamumą yra paskelbusios žmogaus teise, įgalinančia siekti skaitmeninėje erdvėje teikiamų paslaugų, - sako S. Aginskaitė. - Taip, kaip reglamentuotas fizinės aplinkos prieinamumas, lygiai taip pat turės būti prieinama ir informacinė erdvė". 

"Patikrinome keturias interneto svetaines, Vilniaus miesto savivaldybės, "Sodros", Švietimo ir mokslo ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos. Visose svetainėse aptikome neatitikimų prieinamumo reikalavimams, bet sunkiausia informaciją pasiekti Vilniaus miesto savivaldybės svetainėje, čia yra bene penki meniu, susigaudyti nelengva. Padidinus tekstą iki 200 proc., svetainės struktūra prie tokio padidinimo niekaip neprisitaiko, o paspaudus ženkliuką "versija neįgaliesiems", vartotojas yra apgaudinėjamas, nes pritaikymu net nekvepia, tampa dar sudėtingiau rasti informaciją." 

"Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje laukelis "paieška" įvardytas, o mygtukas "ieškoti" jau neįvardytas, - komentuoja neregys, informacinių technologijų vadybos studentas, Justinas Kilčiauskas, - naudodamas ekrano skaitymo programinę įrangą šiuo konkrečiu atveju aš gal ir suprasiu, kad tai yra būtent mygtukas "ieškoti", tačiau panašių situacijų, kai neregys naršydamas internetą, ypač pildydamas įvairias formas, vadovaujasi principu "spėju, tikėtina...", yra daugybė." 

Anot Justino, pradedi pildyti kokį prašymą, iš pradžių lyg ir viskas gerai, bet, žiūrėk, kokioje nors vietoje ima ir užstringa. Teoriškai neregys tokį prašymą ar anketą lyg ir galėtų užpildyti savarankiškai, bet praktiškai to padaryti negali. Justinas atkreipia dėmesį ir į tai, kad aklųjų naudojamoms ekrano skaitymo programoms nevienodai prieinamos skirtingos interneto naršyklės. "Jeigu mano naršyklė yra pasenusi ir ją reikia atsinaujinti, tada - sutinku, ji gali kažko neskaityti ar kažką rodyti ne taip, kaip reikia, tačiau kodėl turėtų būti ribojama mano laisvė pačiam rinktis naršyklę?" 

Tai tik keli priekaištai interneto svetainių kūrėjams, kuriuos galėtų išvardyti vos ne kiekvienas su kompiuteriu dirbantis neregys ar silpnaregis. LNF drauge su partneriais iš Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ir LASS rengia svetainėse talpinamos informacijos prieinamumo gaires. Komunikacijos specialistai ir viešosios informacijos rengėjai jose ras viską, ko reikia, kad jų prižiūrimos svetainės būtų prieinamos visiems vartotojams. Jos bus paruoštos vasaros pabaigoje ir visiems laisvai pasiekiamos. 

Straipsnis parengtas įgyvendinant projektą
"Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje -
nauji standartai diskriminacijos mažinimui"