NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

MOTOCIKLAIS PER LIETUVĄ


Ant motociklo. BFL nuotr.Praėjusių metų birželio pradžioje per Lietuvą it koks gaivalingas vasariškas cunamis, nusirito bendra neregių ir silpnaregių bei motociklininkų akcija "Mane veža" sulaukusi didelio tiek vienų, tiek ir kitų susidomėjimo. Akcijos metu motociklininkai, šnekamojoje kalboje paprastai tituluojami "baikeriais", vežė akluosius keleivius. Ne šiaip sau pavežė kelis ar keliolika kilometrų, o suteikė galimybę pajusti važiavimo motociklu malonumą, greičio ir laisvės pojūtį. Tuomet akcijoje dalyvavo apie 150 žmonių. Atėjo 2018-ųjų birželis ir "Mane veža" antrą kartą į vieną būrį sukvietė akluosius, silpnaregius ir jų bičiulius motociklininkus. Ir vėl Lietuvos keliais švilpė motociklai su keleiviais, kurie patys niekada jų nevairuos ir be gerai matančių žmonių pagalbos niekada nepajus neįprasto, nekasdieniško išsilaisvinimo jausmo. Akcijoje "Mane veža 2018" dalyvavo apie 160 žmonių (80 ekipažų): daugiausia - Vilniuje ir Kaune, taip pat Aukštaitijoje, Žemaitijoje. Kiekvienam buvo surastas motociklininkas, su kiekvienu susisiekta, aptartos galimybės, lūkesčiai ir norai. 

"Pakartoti tai, kas nepakartojama!" - šitaip "Mane veža 2018" įvardijo jos organizatoriai: motociklininkė Aldona Juozaitytė-Pieva ir LASS respublikinis centras. 

"Motociklu važinėju jau dešimt metų, - pasakoja A. Juozaitytė-Pieva, - atėjo laikas, kai panorau važiavimo pojūčiu ir malonumu pasidalyti su kitais. Kadangi neregius matau ir jaučiu dažnai, kilo mintis tuo malonumu pasidalyti su jais. Kad sumanymas galutinai subręstų, prireikė poros metų, o tada pravėriau Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos būstinės duris." 

A. Juozaitytė neslepia, kad jos sumanymas kai kuriems bičiuliams ir pažįstamiems pasirodė gana neįprastas. "Ypatingai prieštaraujančių nebuvo, - pasakoja motociklininkė, - daugelis sakė, kad ta idėja truputį "crasy", arba lietuviškai, žavingai trenkta, bet kartu daugelis motociklininkų jai pritarė. Tiek pernai, tiek šiemet, pasibaigus akcijai, jokių nesusipratimų ar nusiskundimų nebuvo. Matome, kad žmonėms ji reikalinga, kad sukelia daug teigiamų emocijų." 

Pernai A. Juozaitytė buvo tik akcijos organizatorė, šiemet jau pati vežė neregę keleivę - Eveliną Rimšaitę. "Praėjusiais metais akciją organizavau būdama Klaipėdoje, šiemet - Jungtinėse Amerikos Valstijose", - pasakoja motociklininkė. 

Štai taip: reikalus tvarkyti galima net būnant Amerikoje, ypač tada, kai turi idėją ir degi noru ją įgyvendinti. 

Skaitytojams gali kilti klausimas, kaip prie motociklininkės pavardės atsirado prievardis "Pieva". "Ne tik važinėju motociklu, bet ir rašau apie motociklus, - pasakoja A. Juozaitytė-Pieva, - bet rašau ne apie jų technines galimybes, galingumą ar kitus panašius dalykus. Mano tekstai labiau meniniai. Draugai vis sakydavo, kad dažnai nuvažiuoju "į pievas". Taip ir pati tapau "Pieva". 

 

Ištrūkę į laisvę 

Birželio 9-osios rytas išaušo saulėtas ir vaiskus - kaip tik kelionėms! Iki dešimtos valandos vilniečiai motociklininkai ir jų keleiviai rinkosi į Katedros, o kauniečiai - į savojo miesto Rotušės aikštę. Netrukus, lydimi policijos ekipažų, jie pajudės Vilniaus ir Kauno gatvėmis, pabirs Lietuvos keliais. Taip pat ir kiti motociklininkai bei jų keleiviai Aukštaitijoje, Žemaitijoje... Vilniuje, Katedros aikštėje, susirinko apie 40 ekipažų, Kaune - apie 20. Daugybė skirtingų dydžių, įvairių gamintojų motociklų. Net jeigu ir niekur nevažiuotum, įdomu paliesti, palyginti, pasiklausyti, ką apie savo "žirgus" pasakoja jų šeimininkai. Aukšti, gruoblėtom padangom, pritaikyti važinėti prastais keliais ar net kelionėms per dykumą, žemi, skirti gatvėms, geriems keliams ir greitkeliams... Smalsiausi galėjo paliesti net policijos ekipažų motociklus, apžiūrėti jų įrangą, padangas. Tačiau į Katedros aikštę susirinkę žmonės atėjo ne pasigrožėti muziejumi po atviru dangumi. Paskutiniai nurodymai vairuotojams, vairuotojų patarimai keleiviams - ir kolona pajuda! Mieste greitis mažesnis, kai kur ir visai nedidelis, o išvažiavus už miesto... visaip! Kiek leidžia kelių eismo taisyklės, žmonių saugumas ir sveikas protas! Šiaip ar taip, tokių, kurie būtų sakę: "Važiuokite lėčiau", neatsirado. 

Vilniečiai, pajudėję iš Katedros aikštės, Gedimino prospektu, Geležinio Vilko, Ukmergės gatvėmis išvažiavę iš miesto, per Avižienius, Sudervę, patraukė Dūkštų link. Čia valandą kitą praleidę Verkšionyse, ant Neries kranto įsikūrusioje kavinėje "Pušynėlis", pasuko namų link. Daugelis kitu keliu nei važiuodami pirmyn - per Trakus, Lentvarį. Kauniečiai keliavo senuoju Marijampolės keliu, per Veiverius, Skriaudžius, Gudelius. Stabtelėję "Gudelių karčemoje", Kazlų Rūdoje, anot jų pačių, sutikę begalę amerikiečių karinės technikos, per Paežerius, Poderiškius grįžo į Kauną. 

"Aplėkėme ratą iki Plungės ir atgal, bus koks penkiasdešimt kilometrų", - pasakojo Plungės rajone gyvenantis akcijoje dalyvavęs neregys Rolandas Chomičenko. 

Tarp motociklininkų, vežusių akluosius keleivius, buvo ir LR Seimo narys Mykolas Majauskas. Jo keleivė - realybės šou "Tamsoje" vedėja Irma Jokštytė. "Motociklu važinėju jau dvidešimt metų. Tai yra mūsų šeimos tradicija, - pasakojo M. Majauskas, - iš pradžių motociklas buvo sportas, vėliau - transporto priemonė. O dabar - labiau individuali pramoga." 

Anot M. Majausko, tie, kas važinėja motociklais, paprastai jaučia ypatingą laisvės pojūtį. Nuostabus dalykas, kai tuo jausmu gali pasidalyti su kitais žmonėmis. 

"Kai važiuoji su keleiviu, tu jo nematai ir negirdi, bet labai gerai jį jauti. Tai ypač tinka, kai tas keleivis - neregys ar silpnaregis, nes ir jis tave labai gerai jaučia. Vairuotojas ir keleivis tampa tarsi tam tikras vienetas, besimėgaujantis laisvės pojūčiu. Šiurpuliukus keliantis jausmas! Džiaugiuosi, kad mano keleivė yra tokios pačios nuomonės ir kad mėgavimasis važiavimo laisve jai taip pat patiko", - sakė M. Majauskas. 

M. Majauskas akcijos "Mane veža" motociklininku tapo ne ieškodamas pigaus populiarumo, o A. Juozaitytės-Pievos pakalbintas. "Žinojau, kad Mykolas yra aistringas motociklininkas. Kartu su tėčiu motociklu garsiuoju "Roud 66" yra pervažiavęs visą Ameriką, todėl ir pakviečiau", - sakė akcijos organizatorė. Pačiam M. Majauskui pusdienis, praleistas su aklaisiais, irgi, atrodo, neprailgo. "Iš Irmos sužinojau daug apie neregių gyvenimą, naujausias technologijas ir kaip jos jiems padeda, - pasakojo politikas, bet jokios technologijos negali išspręsti visų žmonių sukuriamų problemų: išmokyti laikytis tvarkos gatvėse, šaligatviuose, sukurti patogią, visiems prieinamą aplinką. Joks Seimo narys niekada nežino visko, todėl tokie susitikimai, kai žmonės turi konkrečių siūlymų, idėjų, ypač naudingi." 

 

Daugiau adrenalino! 

Akcijoje "Mane veža" dalyvavo įvairaus amžiaus, skirtingo fizinio pasirengimo aklieji ir silpnaregiai, tiek jaunimas, tiek ir vyresni žmonės. Nusivylusių, nepatenkintų nebuvo, bent jau neteko apie tokius girdėti. "Kai prieš akciją paskambinęs motociklininkas paklausė, kur norėčiau važiuoti, atsakiau, kad bet kur, kad tik būtų daugiau adrenalino, - pasakoja vilnietė Virginija Šilkinytė, - na ir važiavome. Adrenalino užteks ilgam." 

Adrenalino pakako ir kitiems "Mane veža" dalyviams. Daugelio jų nuomone, antrus metus iš eilės organizuota akcija galėtų tapti tradicinė ir vykti kasmet pirmąjį arba antrąjį birželio savaitgalį. Ar šitaip ir atsitiks, ar motociklininkai norės mus vežti kasmet, įsitikinsime vėliausiai po metų. Niekada nebus taip, kad visi aklieji, tarsi mostelėjus burtų lazdele, staiga taps motociklų gerbėjais, meno saviraiškos ar sporto švenčių dalyviais. Žmonės skirtingi, vieni be ekstremalių pojūčių, be iššūkių negali gyventi, kiti negali į tą pusę net žiūrėti. Akcija "Mane veža" vyksta laikantis visų saugumo ir sveiko proto reikalavimų, vis dėlto, būkime atviri, joje dalyvaujantys žmonės patys prisiima tam tikrą riziką. Niekada nežinai, kas, kada ir kaip? Tačiau tas "niekada nežinai" tinka kiekvienai mūsų gyvenimo situacijai, kiekvienai nugyventai dienai... 

Pastarųjų dvejų metų patirtis sako, kad per visą Lietuvą susidaro apie 70-80 LASS narių nenuoramų, pasiruošusių patirti važiavimo motociklu malonumą. Didžioji jų dalis patys niekada nevairavo ir turbūt nevairuos, tačiau yra ir tokių žmonių, kurie apako jau būdami suaugę ir yra vairavę motociklą ar kokią kitą transporto priemonę. Jiems užvedamo variklio garsas, benzino kvapas, greičio pojūtis žadina pačius gražiausius prisiminimus! Čia derėtų prisiminti ir vieną iš penkių mūsų pačių suformuluotų LASS narius vienijančių vertybių: "Stabdžiai ne mums! Daryti keistus ar neįmanomus dalykus yra smagu!" Tuos neįmanomus dalykus mums padeda daryti būrys geranoriškai nusiteikusių reginčių bičiulių. Tad iki kitų metų, visi važiuojantys, jiems prijaučiantys ir vis dar abejojantys... Su saule ir vėju! 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]