TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

DARBO KODEKSAS IR NEĮGALIEJI

2017 metų liepos 1 dieną pradėta vykdyti darbo teisės pertvarka, įsigaliojo naujas Darbo kodeksas ir kai kurie kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Šis Darbo kodek Lietuvos istorijoje jau trečiasis. 

Pirmasis buvo priimtas 1972 m. birželio 1 d., įsigaliojo 1973 m. sausio 1 d., jis kažkodėl buvo pavadintas ne Darbo kodeksu, o Darbo įstatymų kodeksu. Antrasis buvo priimtas 2002 m. birželio 4 d., įsigaliojo 2003 m. sausio 1 d., ir pagaliau dabartinis, patvirtintas 2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymu Nr. XII-2603, įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. 

Šiame straipsnyje aptarsime, kokias lengvatas neįgaliesiems nustato naujasis Darbo kodeksas (DK). 

Draudimas diskriminuoti negalios pagrindu. DK 26 str. įtvirtina lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principą. Vienas iš pagrindų, dėl kurio draudžiama diskriminuoti darbuotoją ar darbo ieškantį asmenį, yra negalia. DK 26 str. 2 d. 6 p. nustato, kad darbdavys, įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principą, greta kitų pareigų privalo imtis tinkamų priemonių, kad neįgaliesiems būtų sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, įskaitant tinkamą patalpų pritaikymą, jeigu dėl tokių priemonių nebus neproporcingai apsunkinamos darbdavio pareigos. Įgyvendindamas nediskriminavimo principą, darbdavys taip pat privalo neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, ketinimą turėti vaiką (vaikų) ar kitus įstatymuose numatytus pagrindus: 

1) priimdamas į darbą taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas; 

2) sudaryti vienodas darbo sąlygas, galimybes tobulinti kvalifikaciją, siekti profesinio tobulėjimo, persikvalifikuoti, įgyti praktinės darbo patirties, taip pat teikti vienodas lengvatas; 

3) naudoti vienodus darbo vertinimo kriterijus ir vienodus atleidimo iš darbo kriterijus; 

4) už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį; 

5) imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos. 

Dėl negalios ar kitais pagrindais diskriminuojamas asmuo gali ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo diskriminacinių veiksmų padarymo arba paaiškėjimo pateikti skundą lygių galimybių kontrolieriui LR Lygių galimybių įstatymo nustatyta tvarka arba per tokį pat terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją, kurios veikia prie valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių. 

Dėl diskriminacijos negalios ar kitais pagrindais, gali kilti netgi baudžiamoji atsakomybė, kadangi LR baudžiamojo kodekso 169 str. nustato, kad už diskriminavimą dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Baudžiamojo kodekso 170 str. numato baudžiamąją atsakomybę ir už kurstymą diskriminuoti. 

Teisė reikalauti ne viso darbo laiko. DK 40 str. 5 d. nustato, kad darbdavys privalo patenkinti darbuotojo prašymą dirbti ne visą darbo laiką, kai tokį prašymą pateikia neįgalus darbuotojas ar darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų, bei kai kurios kitos darbuotojų rūšys. Žinotina ir tai, kad dirbant ne visą darbo laiką, mokamas proporcingai dirbtam laikui mažesnis darbo užmokestis. 

Teisė nutraukti darbo sutartį įspėjus darbdavį prieš trumpesnį laiką ir gaunant išeitinę išmoką. DK 56 str. 1 d. 3 p. nustato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, pateiktu darbdaviui ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą (žmoną), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Be to nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, darbuotojui darbdavys turi išmokėti 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Tais atvejais, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo prašymu, nesant jokių DK numatytų rimtų priežasčių, įspėti darbdavį reikia prieš 20 kalendorinių dienų ir jokia išeitinė išmoka nemokama. 

Teisė į trigubai ilgesnį įspėjimo terminą atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. DK 57 str. 7 d. nustato, kad atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jį apie tai reikia įspėti raštu prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites. Neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 m. šie terminai trigubinami. 

Užtikrinta prieiga prie Valstybinės darbo inspekcijos skelbiamos informacijos. DK 109 str. reglamentuoja užsienio darbdavio darbuotojų, komandiruotų dirbti Lietuvoje, darbo sąlygas. Šio str. 3 d. nustatyta, kad Valstybinė darbo inspekcija užtikrina, kad informacija apie Lietuvos teisės norminių aktų, įskaitant praplėstas kolektyvines šakos ir teritorines sutartis, nuostatas dėl komandiruotam darbuotojui taikomų sąlygų, būtų prieinama Europos Sąjungos valstybių narių darbdaviams nemokamai, aiškiai, skaidriai, išsamiai, nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis prieigos prie interneto formatu ir standartais, užtikrinant neįgaliųjų asmenų prieigą. 

Dirbti viršvalandinius darbus, dirbti naktį ir pasyviai budėti skiriama tik neįgaliųjų sutikimu. DK 118 str. 5 d. ir LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 38 str. 3 d. nustato, kad neįgalūs darbuotojai pasyviai budėti darbovietėje ir namuose, dirbti naktį ir viršvalandinius darbus gali būti skiriami tik jei to jiems nedraudžia neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada ir tik esant jų pačių sutikimui. Toks sutikimas būtinas ir skiriant pasyviai budėti darbovietėje ar namuose darbuotojus, auginančius neįgalius vaikus iki 18 metų arba slaugančius kitus neįgaliuosius. 

Ilgesnės kasmetinės mokamos atostogos. DK negalios neturintiems darbuotojams numato tokios trukmės kasmetines mokamas atostogas: 

20 darbo dienų, kai dirbama 5 darbo dienas per savaitę, 

24 darbo dienas, kai dirbama 6 darbo dienas per savaitę, 

28 kalendorines dienas, kai darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis kaip 5 arba skirtingas. 

Neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m., suteikiamos tokios trukmės kasmetinės mokamos atostogos: 

25 darbo dienos, kai dirbama 5 darbo dienas per savaitę, 

30 darbo dienų, kai dirbama 6 darbo dienas per savaitę, 

35 kalendorinės dienos, kai darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis kaip 5 arba skirtingas. 

Naujasis Darbo kodeksas, reglamentuojant neįgaliųjų atostogas, palieka ir tam tikrų neaiškumų. 2002 m. Darbo kodekse buvo nurodyta, kad neįgaliems darbuotojams minimalios atostogos yra 35 kalendorinės dienos, o negalios neturintiems darbuotojams - 28. Kadangi 35 kalendorinės dienos buvo neįgaliųjų minimalios atostogos, tai prie jų galima buvo pridėti papildomas atostogas, pvz., už ilgą darbo stažą, išdirbtą toje pačioje darbovietėje, už kurį pirmieji 10 darbo metų suteikia tris darbo dienas, po to kiekvieni 5 metai dar po vieną darbo dieną papildomų atostogų. Dabartiniame Darbo kodekse nuostata, kad neįgaliesiems suteikiamos ilgesnės atostogos, yra DK 138 str. Šis straipsnis vadinasi "Pailgintos atostogos, papildomos atostogos ir kitos lengvatos", negana to, jos aptariamos šio straipsnio 1 dalyje, kur kalbama taip pat ir apie pailgintas atostogas, todėl galima įtarti, kad neįgaliesiems numatytos ilgesnės atostogos jau priskiriamos ne minimalių atostogų, o pailgintų atostogų kategorijai, o prie pailgintų atostogų negalima pridėti papildomų atostogų. Tokį draudimą nustato 2017-06-21 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 496 patvirtintas Papildomų atostogų trukmės, suteikimo sąlygų ir tvarkos aprašo 5 p. 

Teisė į 30 kalendorinių dienų per metus neapmokamas atostogas. DK 137 str. 1 d. 2 p. nustato, kad darbdavys privalo skirti iki 30 kalendorinių dienų per metus neapmokamas atostogas, jeigu jų prašo neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 m. ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas. 

Papildomos pareigos. Įstatymai neįgaliesiems nustato ne vien tik papildomų teisių, bet ir pora papildomų pareigų, kurios sietinos su sauga darbe. LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str. 1 d. 4 p. nustato, kad neįgaliems darbuotojams įsidarbinant ar pasikeitus jų darbo sąlygoms, privaloma pasitikrinti sveikatą, o to paties įstatymo 33 str. 1 d. 11 p. įpareigoja neįgalius darbuotojus, gavus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, jos kopiją pateikti darbdaviui. 

Lengvatos darbuotojams, auginantiems neįgalius vaikus ar slaugantiems neįgaliuosius. DK keletą lengvatų nustato ne patiems neįgaliems darbuotojams, o darbuotojams, kurie augina neįgalius vaikus ar slaugo neįgaliuosius. 

Teisė ne mažiau kaip 20 proc. darbo laiko dirbti nuotoliniu būdu. DK 52 str. reglamentuoja nuotolinį darbą. Šio straipsnio 2 d. įpareigoja darbdavį tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, jei darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų jam per dideles sąnaudas. 

Pirmenybė likti darbe, mažinant darbuotojų skaičių, kai darbuotojai atlieka perteklinę darbo funkciją. Kai keletas darbuotojų atlieka perteklinę darbo funkciją ir dėl to dalis jų atleidžiami, pirmenybę likti darbe turi darbuotojai, kurie augina daugiau kaip tris vaikus (įvaikius) iki 14 m. arba vieni augina vaikus (įvaikius) iki 14 m. ar neįgalų vaiką iki 18 m., arba vieni prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu 55 proc. darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, bei kai kurios kitos darbuotojų kategorijos. 

Pirmenybė pasirinkti atostogų laiką. DK 128 str. 4 d. 2 p. suteikia pirmenybę sudarant darbovietės atostogų eilę pasirinkti atostogų laiką darbuotojams, auginantiems bent vieną vaiką iki 14 m. ar neįgalų vaiką iki 18 m. Prieš juos prioritetą turi tik nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 3 m. Panašią lengvatą nustato ir to paties str. 5 d. 4 p., kur nustatyta, kad darbdavys privalo tenkinti prašymą suteikti kasmetines atostogas darbuotojams, slaugantiems sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant sveikatos priežiūros įstaigos rekomendacijai. 

Viena papildoma poilsio diena per mėnesį. DK 138 str. 3 d. darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 m. arba du vaikus iki 12 m. suteikia vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį arba numato sutrumpinti darbo laiką dviem valandomis per savaitę. Už šią papildomą nedarbo dieną arba sutrumpintą darbo laiką darbdavys privalo mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.