MEDICINA

 

AKINIŲ NEPRIREIKS


Be tradicinės medicinos, egzistuoja ir vadinama alternatyvioji. Jos prireikia tada, kai tradicinė medicina tampa bejėgė arba jos taikomi gydymo būdai neatneša norimo rezultato. 

Pasaulyje yra žinoma nemažai alternatyvių metodikų, kaip nenaudojant akinių ir vaistų, o tik atsipalaidavimą ir tam tikrus pratimus, pagerinti arba net grąžinti regėjimą. Ar iš tiesų šios metodikos yra tokios "stebuklingos"? Kam ir kaip jos padeda? O kaip žmonėms, turintiems regos negalią? Į šiuos ir dar daug kitų klausimų sutiko atsakyti Sigita Kriaučiūnienė, Lietuvos sveikuolių sąjungos viceprezidentė, tarptautinės V. H. Beitso (angl. Bates) asociacijos lektorė, nuo 2015 metų studijuojanti tarptautinėje mokykloje Bates'o metodą Londone, nuo 2014 m. organizuojanti regėjimo gerinimo stovyklas suaugusiems ir vaikams. 

 

- Dažniausiai žmogus pasirenka sveiką gyvenimo būdą ištiktas tam tikros sveikatos negandos arba paveiktas aplinkinių pavyzdžio. O koks jūsų kelias į sveiką gyvenseną? 

- Sulaukusi keturiolikos metų, pasukau ieškojimo keliu. Gilinausi į mums, lietuviams, neįprastas sritis. Manasis kelias prasidėjo nuo domėjimosi rytų religijomis ir jų studijų, jų sąlygojamų procesų pažinimo. Tai karmos samprata, priežasties ir pasekmės dėsniai, įvairios mistikos. Sveika gyvensena ir harmoningais santykiais ypač susidomėjau nusilpus regėjimui ir pati sukūrusi šeimą. Esu trijų vaikų mama. Mano mažyliai labai sirgo. Gydytojai jiems nuolat skirdavo antibiotikų. Man tai kėlė nerimą. Vis mintijau, gal galima kaip nors išvengti tų vaistų? Supratau, kad kažką darome ne taip, bet ką? Į šį klausimą ieškojau ir tebeieškau atsakymo. Taip pamažu, žingsnelis po žingsnelio, artėjau prie sveikos gyvensenos ir tarpusavio supratimo šeimoje. Ieškodama atsakymų atsidūriau tarp sveikuolių. Sukauptomis žiniomis pradėjau dalytis su kitais žmonėmis. Dabar važinėju po visą šalį, skaitau paskaitas apie sveiką gyvenimo būdą bei rengiu stovyklas regėjimui gerinti. Taip pat žiniomis dalinuosi ir su kitų šalių sveikuoliais bei ieškančiais pagalbos žmonėmis. 

- Internete rašėte, kad turėjote problemų su regėjimu, nešiojote akinius. Dabar jų nebereikia. Kodėl jūsų netenkino akiniai ir tradiciniai akių gydymo metodai? 

- Pirmiausia, akinių nešiojimas nėra gydymas. Tai kompensavimas žmogui to, ko jis nemato. Per ketverius metus skaitydama paskaitas nesutikau nė vieno žmogaus, kuriam uždėjus akinius, jis pagytų ir regėjimas atsistatytų. Iš tiesų 90 proc. mano sutiktų žmonių atsitiko priešingai - regėjimas nusilpo. Jiems reikia vis stipresnių ir stipresnių akinių. Pati nesu išimtis. Mano regėjimas pradėjo silpti nuo trylikos metų. Pirmą kartą akinius išrašė labai silpnus - žiūrėti televizorių. Per penkerius metus regėjimas nepaliaujamai silpo, net iki -7 dioptrijų. Būdama aštuoniolikos metų supratau, kad taip toliau tęstis negali - regėjimo silpnėjimą reikia kažkaip stabdyti. Tėveliai mane vežiojo pas geriausius šalies gydytojus. Deja, jie išskyrus stipresnius akinius, nieko negalėjo pasiūlyti. Nusprendžiau gydytis savaip. Po kelių dienų išėmiau stipriuosius stiklus ir įsidėjau dviem dioptrijom silpnesnius. Daug metų nešiojau silpnesnius akinius. Prieš aštuonerius metus nusprendžiau jų atsikratyti ir sėkmingai gyvenu iki šiol. Dabar vairuoju automobilį ir akinių nereikia. Žinau, regėjimas ne šimtaprocentinis, bet naudodama pratimus aš jį žymiai pagerinau. Šitoje srityje gydytojai man nebe autoritetas, nors juos ir jų veiklą gerbiu ir ja žaviuosi. Gydytojai kartais net stebuklus padaro! 

- Kaip jūs atradote amerikiečių gydytojo V. H. Beitso metodą ir ar iš tiesų jis jums padėjo sveikatinti akis? 

- Iki šiol atmenu dieną, kai išėjusi iš oftalmologės su dar stipresnių akinių receptu, verkiau. Eidama Laisvės alėja Kaune, per ašaras kelio nemačiau ir netyčia užsukau į knygyną. Ten pamačiau V. H. Beitso knygą "Kaip gerai matyti be akinių". Grįžusi namo ją atidžiai perskaičiau ne vieną kartą. Tiesa, ne iš karto viską supratau, bet vidinė nuojauta kuždėjo, kad ši knyga mane užves ant reikiamo kelio. Taip ir nutiko. Deja, knygos vertimas buvo tragiškas, nors pagrindinius amerikiečių oftalmologo, gyvenusio prieš šimtą metų, teiginius supratau. Pamažu pradėjau vadovautis gydytojo pateikta akių sveikatinimo metodika. Knygutėje auksine gija buvo išausta mintis: jeigu nori susigrąžinti regėjimą, nenešiok akinių! Gydytojas rekomendavo ne iš karto jų atsisakyti, o palaipsniui. Juos nešioti tik esant būtinybei, o namuose ar poilsio metu akinius derėtų visai pamiršti. Ilgainiui pastebėjau: nepanešiojus akinių kelias dienas ir vėl juos pasibalnojus ant nosies, tos silpnosios dioptrijos tampa stipresnėmis ir regėjimo likutis paaštrėja, vaizdas paryškėja. Tapusi sveikuole sužinojau, kad dar yra ir kitokių būdų, ne vien V. H. Beitso metodas atsikratyti akinių. Pradėjau jų ieškoti ir neapsirikau. 

- Ar yra pasaulyje dar panašių metodikų, ir jeigu taip, tai kodėl pasirinkote pastarąją? 

- Pirmiausia, visų regėjimo gerinimo metodikų pradininkas yra V. H. Beitsas. Visi kiti yra jo pasekėjai. O jų ne tiek mažai. Štai vienas iš jų M. Norbekovas. Jis amerikiečio gydytojo metodą ištobulino savaip. Pati esu išmėginusi V. Ždanovo rekomenduojamus pratimus akims. Šis rusų kovotojas už blaivybę taip pat remiasi V. H. Beitso metodu, tik jį pateikia kartu su kitu - Šičko metodu. V. Ždanovas kalba ne tik apie akių gerinimą, bet pataria, kaip atsikratyti įvairiausių priklausomybių: narkotikų, alkoholio. Dar čia būtų pravartu paminėti akių jogą. Dirbdama irgi remiuosi Beitsu. Žinoma, jį derinu su kitomis modernesnėmis metodikomis, bet kertiniu akmeniu vis tiek išlieka minėtoji akių gerinimo metodika. Galiu drąsiai teigti, kad V. H. Beitso metodika yra labai efektyvi. Štai vienoje stovykloje dalyvavo mergaitė, kuriai tuomet buvo dešimt metų. Nuo vienerių metukų ji nešiojo žvairumą koreguojančius akinius. Stovykloje pradėjusi daryti specialius pratimus, mergaitė nustojo žvairuoti. Norimo rezultato pasiekėme per keturias dienas. 

- Smulkiau papasakokite apie V. H. Beitso metodą, jo esmę ir poveikį akims. Kada jis pradėtas taikyti Lietuvoje? 

- V. H. Beitso metodo esmė - atsipalaidavimas. Prieš šimtą metų atsipalaiduoti buvo lengviau, todėl ir rezultatai buvo greitesni. Dabar mes gyvename apsupti nuolatinės įtampos. Žmogui atsipalaiduoti nėra taip paprasta. Mus nuolat lydi įtampa ir stresas. Žmonės klaidingai mano, kad streso šaltinis yra išorėje. Iš tiesų, tai klaidinga nuomonė. Stresai ir įtampos yra paties žmogaus viduje. V. H. Beitsas įrodė, kad dažno regėjimo sutrikimo priežastis - vidinė įtampa. Kitais žodžiais tariant, regėjimas nusilpsta dėl mūsų pačių požiūrio į gyvenimą, baimių ir stereotipų. Beje, šios problemos yra aktualios tik civilizuotoms visuomenėms. Džiunglėse tokių problemų nėra. Netgi kalnuotose vietovėse labai retai sutiksi žmogų, turintį regėjimo sutrikimą. V. H. Beitso metodas padeda surasti įtampos šaltinį, sukeliantį regėjimo sutrikimą bei jį pašalinti. Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kai taikant šią metodiką pavyko žmonėms susigrąžinti regėjimą. Vienas iš jų JAV gyvenantis M. Šnaideris. Jis iki aštuoniolikos metų su akiniais matė 5 proc. Pradėjęs naudoti V. H. Beitso metodą praregėjo ir dabar netgi vairuoja automobilį. Suprantu, tai unikalus atvejis. Žymiai daugiau pavyzdžių, kai neregiai šiek tiek pradeda matyti ir gali patys savarankiškai apsitarnauti. Jiems nebereikia aplinkinių pagalbos. Dar kartą pasikartosiu: V. H. Beitso metodo esmė - atpalaiduoti vidinę įtampą, kylančią iš įpročių, stereotipų, nuostatų bei vidinių baimių. Teigiamą rezultatą pasieksime darydami specialius pratimus. Būtina atpalaiduoti ne tik akis, bet ir kaklą, galvą. Pratimų yra daugybė. Pats ligonis nepajėgs jų savarankiškai teisingai atlikti, todėl bent iš pradžių jam privalo padėti specialistas. Vėliau pratimų atlikimas tampa kasdienybe ir neatsiejama gyvenimo dalimi. 

- Ar skiriasi metodo taikymas suaugusiesiems ir vaikams? 

- Pasakojau apie mergaitę, kuri per keturias dienas nustojo žvairuoti. Apie tai sužinoję kūdikių tėvai man skambino ir prašė pagalbos. Kūdikis ne suaugęs, sąmoningai nepadarys būtinų pratimų, todėl pradėjau ieškoti papildomos informacijos. V. Ždanovas savo metodikoje apie kūdikius nekalbėjo, minėjo tik, kad ji tinka vaikams. Daugiau literatūros suradau internete. Kaip minėjau, mažyliai patys pratimų neatliks. Už juos darbą atlieka tėveliai. Pirmiausia turi pasikeisti patys tėvai, o tik vėliau seka mažylio gydymas. Regėjimas dažniausiai sutrinka dėl elgsenos šeimoje, ypač tai būdinga pernelyg jautriems vaikams. Savo praktikoje susiduriu su labai greitais regos pagerėjimo atvejais. Žinoma, yra specifinių būdų, kaip atpalaiduoti vaiką, bet tai jau metodikos taikymo ypatumai. 

Su suaugusiais dirbti yra paprasčiau ir kartu sudėtingiau. Teigiamų rezultatų tenka laukti ilgiau. Suaugusieji linkę sunkiai atsipalaiduoti ir atsikratyti gyvenimiškų stereotipų. Aišku, jie visus pratimus atlieka sąmoningai. 

 

(Bus daugiau) 

 

Kalbėjosi Antanas MONKEVIČIUS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]