TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

PENSIJŲ FRONTE ŠIS TAS NAUJO


2018 metų sausio 1 dieną įsigalios naujasis LR socialinio draudimo pensijų įstatymas, kuris buvo priimtas dar 2016-06-29, jo Nr. XII-2512. 

Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo tai jau trečias kartas, kai patvirtinama viso socialinio draudimo pensijas reglamentuojančio įstatymo nauja redakcija, o ne keičiama tik keletas įstatymo straipsnių. Pirmą kartą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas buvo priimtas 1994-07-18, įsigaliojo nuo 1995-01-01. Antrą kartą - 2005-05-19, įsigaliojo 2005-07-01. 

Pagal naująjį įstatymą socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus sudaromos iš dviejų dalių - bendrosios ir individualiosios. Priedo už stažą, kaip tam tikros atskiros pensijos struktūrinės dalies, nebeliks, nes jis įtraukiamas į socialinio draudimo pensijos bendrąją dalį, kurios dydis bus nustatomas pagal asmens įgytą pensijų socialinio draudimo stažą ir patvirtintą socialinio draudimo bazinės pensijos dydį. Bendroji pensijos dalis bus apskaičiuojama Vyriausybės patvirtintą bazinę pensiją padauginus iš darbuotojo sukaupto socialinio draudimo stažo ir įstatyme numatyto būtinojo socialinio draudimo stažo santykio (terminas "santykis" reiškia, kad asmens turimas stažas dalijamas iš įstatyme nustatytojo būtinojo stažo). Be to, skaičiuojant netekto darbingumo pensijas, būtinojo stažo senatvės pensijai neturintiems asmenims, minėtas santykis negalės būti didesnis kaip 1. 

Individualiosios pensijos dalies dydis bus nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį sumokėtų ir paties asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį ir apskaičiuojamas pagal jo sukauptų pensijos apskaitos vienetų skaičių. Apskaitos vieneto piniginę vertę nustatys Vyriausybė, kuri šio straipsnio rašymo metu to dar nėra padariusi. Apskaičiuojant individualiąją pensijos dalį, asmens sukauptų apskaitos vienetų skaičius bus dauginamas iš apskaitos vieneto piniginės vertės. Asmens per metus gautų apskaitos vienetų skaičius bus apskaičiuojamas kaip jo gautų pajamų ir vidutinio tų metų šalies darbo užmokesčio santykis. Taigi tai, kiek per metus asmuo gaus apskaitos vienetų, priklausys nuo jo darbo užmokesčio dydžio. Jei žmogaus darbo užmokestis bus lygus šalies vidutiniam darbo užmokesčiui, jis per metus gaus vieną apskaitos vienetą, jei didesnis, proporcingai daugiau, tačiau bet kokiu atveju per metus negalės gauti daugiau kaip 5 apskaitos vienetų. 

Kasmet apskaitos vieneto vertės dydis, bazinės pensijos dydis ir našlių pensijos bazinis dydis bus indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą. 

 

Daugiau neįgaliųjų galės gauti socialinio draudimo našlaičių pensijas 

Pagal naujos redakcijos Socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. našlaičio pensijos bus skiriamos tiems tėvų netekusiems neįgaliesiems, kurie nedarbingais arba iš dalies darbingais buvo pripažinti būdami ne vyresni kaip 24 metų amžiaus, arba išimtiniais atvejais, 26 m. amžiaus, jei negalia atsirado dėl ligos ar traumos, kilusios iki jiems sukankant 24 m. amžiaus. Kaip ir seniau, šios pensijos skiriamos už kiekvieną iš mirusių tėvų tais atvejais, kai tėvai turėjo bent minimalųjį socialinio draudimo stažą, reikalingą netekto darbingumo pensijos skyrimui. 

Iki 2017-12-31 galiojančioje įstatymo redakcijoje reikalaujama, kad neįgaliu žmogus būtų pripažintas ne iki 24, o tik iki 18 m. amžiaus. Ir tik esant kelioms papildomoms sąlygoms ankstesnysis įstatymas numatė galimybę gauti našlaičių pensiją neįgaliesiems, kuriems negalia nustatyta iki 24 m. amžiaus. Tos papildomos sąlygos tokios: negalia turi būti nustatyta ne vėliau kaip iki 2005-07-01 ir neįgalumą patvirtinančiuose dokumentuose turi būti nurodyta neįgalumo priežastis - nuo vaikystės. Kaip minėta, nuo 2018-01-01 šių papildomų sąlygų nebereikalaujama. Kitos socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo ir apskaičiavimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Kaip ir dabar galiojančiame įstatyme, išlieka reikalavimas, kad negalia nuo minėto amžiaus būtų be pertrūkio. Šios pensijos dydis irgi nesikeičia, ji išlieka pusės mirusio tėvo ar mamos gautos socialinio draudimo pensijos dydžio, o jei miręs tėvas ar mama socialinio draudimo pensijos dar negavo, - pusės tokios pensijos, kuri jam priklausytų, jei jis mirties dieną būtų ne miręs, o tapęs 40 proc. darbingumo lygio neįgaliuoju. 

 

Jautriau atsižvelgiama į darbingumo lygį 

Per visą sovietmetį neįgalieji pagal jų negalios sunkumą buvo skirstomi į 3 grupes - I, II ir III grupės invalidai. Toks neįgaliųjų skirstymas Lietuvoje išliko iki 2005-07-01. Invalidumo grupės turėjo didelę reikšmę neįgaliųjų pensijų dydžiui ir kitų lengvatų bei privilegijų apimčiai. Nors 2005-07-01 LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme invalidumo grupės pakeistos procentais reiškiamu darbingumo lygiu, daugelyje kitų įstatymų iš esmės minėtasis neįgaliųjų skirstymas į tris grupes ar rūšis išliko, tik pasikeitė terminologija: I grupę pakeitė ne didesnis kaip 25 proc. darbingumo lygis, II grupę - darbingumo lygis nuo 30 iki 40 proc., III grupę - darbingumo lygis nuo 45 iki 55 proc. 

Naujasis Socialinio draudimo pensijų įstatymas neįgaliųjų jau nebeskirsto į tradicines tris grupes, ir su šiomis grupėmis nesieja netekto darbingumo pensijos dydžio, o kiekvienam darbingumo lygio procentui priskiria skirtingo dydžio netekto darbingumo lygio daugiklį, kurio dydžiai išvardinti aptariamo įstatymo 3 priede. 

Įstatymas nustato net 12 netekto darbingumo lygio daugiklio dydžių, kurie priklauso nuo neįgaliajam nustatyto darbingumo lygio. Šis daugiklis gali netekto darbingumo pensijas per pusę sumažinti - neįgaliesiems, kuriems nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, arba pusantro karto padidinti - neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0 proc. darbingumo lygis. 

 

Griežtinami minimalaus ir būtinojo stažo reikalavimai 

Naujas Socialinio draudimo pensijų įstatymas, kaip ir dabar galiojantis, numato dviejų rūšių socialinio draudimo stažą - minimalųjį ir būtinąjį. Socialinio draudimo pensijos skyrimui pakanka turėti bent minimalųjį stažą, tačiau, neturint viso būtinojo socialinio draudimo stažo, pensija mažinama proporcingai trūkstamam stažui. Naujas įstatymas truputį griežtina minimaliojo stažo reikalavimus neįgaliesiems, sukakusiems 36 m. amžiaus ir būtinojo stažo reikalavimus neįgaliesiems, sukakusiems 30 m. amžiaus. Jaunesniems neįgaliesiems stažo reikalavimai negriežtinami. 

Naujas įstatymas nustato tokius socialinio draudimo minimalaus stažo netekto darbingumo pensijai reikalavimus: 

kol asmeniui sukanka 22 m. - 2 mėn.; 

sukakusiam 22 m. minimalusis stažas kasmet didinamas 2 mėn. per metus; 

sukakusiam 36 m. minimalusis stažas kasmet didinamas 6 mėn. per metus, bet negali viršyti minimaliojo stažo, nustatyto senatvės pensijai, t.y. 15 m. 

Būtinojo socialinio draudimo stažo netekto darbingumo pensijai reikalavimai bus tokie: 

kol asmeniui sukanka 24 m. - vieni metai; 

sukakusiam 24 m. būtinasis stažas didinamas 4 mėn. kiekvienais asmens amžiaus metais; 

sukakusiam 30 m. būtinasis stažas didinamas 6 mėn. kiekvienais asmens amžiaus metais; 

sukakusiam 34 m. būtinasis stažas didinamas 8 mėn. kiekvienais asmens amžiaus metais; 

sukakusiam 40 m. būtinasis stažas didinamas 12 mėn. kiekvienais asmens amžiaus metais, tačiau bet kokiu atveju jis negali viršyti būtinojo socialinio draudimo stažo senatvės pensijai, kuris naujuoju įstatymu laipsniškai numatomas didinti nuo dabartinio 30 iki 35 metų ir šį dydį pasieks 2027 m. 

 

Minimalaus ir būtinojo stažo neįgalumo pensijai lentelė 
Amžius  Minimalus st.  Būtinasis st. 
23 m.  6 mėn.  1 m. 
24 m.  8 mėn.  1 m. 4 mėn. 
25 m.  10 mėn.  1 m. 8 mėn. 
26 m.  1 m.  2 m. 
27 m.  1 m. 2 mėn.  2 m. 4 mėn. 
28 m.  1 m. 4 mėn.  2 m. 8 mėn. 
29 m.  1 m. 6 mėn.  3 m. 
30 m.  1 m. 8 mėn.  3 m. 6 mėn. 
31 m.  1 m. 10 mėn.  4 m. 
32 m.  2 m.  4 m. 6 mėn. 
33 m.  2 m. 2 mėn.  5 m. 
34 m.  2 m. 4 mėn.  5 m. 8 mėn. 
35 m.  2 m. 6 mėn.  6 m. 4 mėn. 
36 m.  3 m.  7 m. 
37 m.  3 m. 6 mėn.  7 m. 8 mėn. 
38 m.  4 m.  8 m. 4 mėn. 
39 m.  4 m. 6 mėn.  9 m. 
40 m.  5 m.  10 m. 

Toliau, vienais metais padidėjus asmens amžiui, prie būtinojo stažo pridedama po vienus metus, o prie minimalaus - po pusę metų. 

 

Senatvės pensija neįgaliajam 

Naujasis įstatymas nustato ir vieną naują socialinio draudimo pensijos rūšį - senatvės pensiją neįgaliajam. Tai tam tikras tarpinis pensijos porūšis tarp senatvės ir netekto darbingumo pensijų. Netekto darbingumo pensijas gaunantys neįgalieji, sukakę senatvės pensijos amžių, nebegalės likti paprastos netekto darbingumo pensijos gavėjais, o turės rinktis arba paprastą senatvės pensiją, arba senatvės pensiją neįgaliajam. Ši pensija bus apskaičiuojama panašiai kaip ir paprasta senatvės pensija, tačiau bus atsižvelgiama ir į asmens darbingumo lygį, t.y. ji dauginama iš jau minėto netekto darbingumo lygio daugiklio. Senatvės pensija neįgaliajam, kaip ir senatvės pensija, bus mažinama, jei jos gavėjas dalyvavo pensijų kaupime, ir jo socialinio draudimo įmokų dalis buvo nukreipiama į pensijų kaupimo bendroves. Skirtingai nuo šių abiejų pensijų, netekto darbingumo pensijų šiuo pagrindu mažinti nenumatoma. 

 

Pensijos naujinimas 

Pagal dabartinį įstatymą dirbantys socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų gavėjai gali kasmet kreiptis dėl pensijos skyrimo iš naujo. Tokios galimybės neturi tik senatvės pensijos amžių sukakę neįgalieji, gaunantys netekto darbingumo pensijas.  

Nuo 2018 m. įsigaliosiantis įstatymas vietoj pensijos skyrimo iš naujo numato automatinį pensijos naujinimą. Dėl pensijos naujinimo niekam nereikės niekur kreiptis, ji bus kasmet kiekvienų metų liepos 1 d. automatiškai naujinama, atsižvelgiant į naujai įgytą socialinio draudimo stažą ir naujai įgytus pensijos apskaitos vienetus. Taip pat galės būti naujinama ir socialinio draudimo senatvės pensija bei senatvės pensija neįgaliajam. Be to, kaip ir dabar, galios pensijos nemažinimo taisyklė, t.y., jei atnaujinta pensija taptų mažesnė, bus paliekama senoji pensija. Pirmasis toks pensijos naujinimas įvyks 2019 m. liepos 1 d. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]