NAUJOVĖS

Audronė JOZĖNAITĖ

EUROPOS NEĮGALIOJO KORTELĖ

2017 metų lapkričio mėnesį Europos aklųjų sąjunga informavo savo nares apie jau veikiančią Europos neįgaliojo kortelę (ENK). Tai pirmoji kregždė, didelio projekto pradžia, bet ji jau yra. Tikėtina, kad ji gali keistis, prie šios iniciatyvos jungsis visos šalys, galbūt bus keičiami valstybiniai susitarimai dėl kortelės teikiamų lengvatų. 

Jau ne vieneri metai vyksta diskusijos dėl galimybės parengti Europos neįgaliojo kortelę. Iniciatyvos ir diskusijos tai suaktyvėja, tai vėl išblėsta. Pirmieji mintį visiems ES piliečiams turėti vieningą Europos neįgaliojo kortelę dar 2011 m. iškėlė Belgijos neįgaliųjų forumas. Nuo to laiko ENK klausimu buvo ne kartą diskutuota Europos lygmeniu. Siekdamas užtikrinti neįgaliųjų teisę laisvai judėti, 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas (EP) savo rezoliucija paragino priimti ENK ir tokiu būdu sumažinti judumo barjerus neįgaliesiems. Konkretesnių veiksmų ėmėsi Europos Komisija (EK). Dar 2011 m. EK sukurtas negalios ekspertų tinklas atliko tokios kortelės reikalingumo (tuo metu buvo kalbama apie Europos mobilumo kortelę) galimybių tyrimą. Tyrimo rezultatai parodė, kad Europoje egzistuoja didžiuliai skirtumai tarp lengvatų, kurias gauna skirtingų šalių neįgalūs piliečiai. Taip pat skiriasi lengvatų ir išmokų dydžiai, jų pobūdis ir vertinimo metodai, pagal kuriuos jie skiriami. Visi šie faktoriai tampa dideliu ES iššūkiu, sprendžiant visiems bendros kortelės įvedimo klausimą. Europos neįgaliųjų forumas taip pat pripažįsta, kad nepaprastai sunku užtikrinti pilną perkeliamumą arba visiems bendrą negalios lengvatų ir išmokų pripažinimą. 

Vis dėlto Europos mobilumo kortelė sulaukė politinio palaikymo. 2013 m. EP nariai aktyviai rinko parašus po rašytine deklaracija dėl Europos kortelės asmenims su negalia. Iš pradžių buvo tikėtasi, kad procesas bus žymiai spartesnis. Politikai ne kartą konstatavo, kad visi ES piliečiai turi teisę naudotis visomis ES piliečių teisėmis, pavyzdžiui, teisę laisvai pasirinkti studijų, darbo ar kelionių vietas. Atkreiptas dėmesys, kad asmenys su negalia, viešėdami ar gyvendami kitose ES valstybėse narėse ir norėdami gauti tokias pat paslaugas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir vietiniai tos šalies gyventojai, dėl bendrai pripažįstamo dokumento nebuvimo patiria daug sunkumų - visos ES valstybės narės žmonėms su negalia teikia įvairių lengvatų ar pašalpų (privilegijų). Atrodo, belieka tik susitarti! Deja, susitarti buvo ir yra sunkiau, negu parengti rezoliuciją ar deklaraciją. Nesutarimų, kaip turi atrodyti kortelė, buvo ir tarp neįgaliųjų. Viename iš Europos aklųjų sąjungos komisijų posėdžių labai aktyviai buvo diskutuojama, koks simbolis turi būti ant kortelės. Tuo metu pateiktas siūlymas, kad ant neįgaliojo kortelės būtų stilizuotas vežimėlyje sėdinčio asmens simbolis. Tam labai prieštaravo neregiai, sakydami, kad jie nenori savęs identifikuoti su fizine negalia. Šis klausimas vis dar opus, nes 2017 m. gruodžio 6 d. vykusiame 4-ajame Europos neįgaliųjų parlamente buvo pateiktas siūlymas ant kortelės dėti keturias negalias atspindintį ženklą. 

2015 m. EK paskelbė viešąjį konkursą Europos kortelei parengti, kuriame dalyvavo Belgija, Kipras, Estija, Suomija, Italija, Malta, Slovėnija ir Rumunija. Konkurse galėjo dalyvauti tik tų šalių valstybinės institucijos. Būtent Belgija grojo pirmu smuiku, pateikusi geriausią pasiūlymą, atitinkantį projektui skirtus prioritetus, tikslus bei kofinansavimo sąlygas. Didelis privalumas, kad visos Belgijos viešosios institucijos išreiškė pageidavimą padėti realizuoti Europos neįgalumo kortelės atsiradimą. Ir ji atsirado! Deja, ji suteikia lengvatas tik kultūros, sporto ir laisvalaikio srityse, nors iš pradžių buvo tikėtasi, kad jos taikymo spektras bus žymiai platesnis, pavyzdžiui, transporto paslaugos. Bet ir tai jau nemažas laimėjimas. 

Kas ją gali gauti ir kur? ENK gali gauti bet kuris asmuo, kurio neįgalumą pripažįsta ir lengvatas suteikia penkios Belgijos institucijos, atsakingos už žmonių su negalia integracijos politiką. Žinoma, yra tam tikros įsigijimo procedūros. Neįgalusis, kreipdamasis dėl kortelės išdavimo, turi pateikti savo asmens duomenis ir savo nacionalinį neįgalumo registracijos numerį. Kortele gali naudotis tik tas asmuo, kuriam ji išduota. Kortelė išduodama 5 metams, joje yra asmens nuotrauka, vardas ir pavardė, gimimo data. Keletas pavyzdžių, kokios naudos galima tikėtis: 

• nemokamas arba su nuolaida įėjimas į kultūrinės paskirties įstaigas asmenims su negalia ir jų palydovams, vertėjams; 
• nemokamas audio- ar vizualinis gidas; 
• informaciniai bukletai ar lankstinukai, pritaikyti skirtingiems poreikiams (brailio raštu, lengvai suprantama kalba); 
• adaptuotos gidų paslaugos (pavyzdžiui, gestų kalba); 
• nuolaidos užsisakant gidus; 
• specialiai neįgaliesiems pritaikytos vietos; 
• specialūs leidimai į laisvalaikio parkus, kino teatrus, muziejus. 

Šiuo metu Europos neįgaliojo kortele galima naudotis Belgijoje ir vienoje iš 7 projekte dalyvavusių šalių: Kipre, Estijoje, Suomijoje, Italijoje, Maltoje, Slovėnijoje ir Rumunijoje. 

Poreikis Europos neįgaliųjų kortelei tik augs. Tikėtina, kad prie šio projekto artimiausiu metu prisijungs daugiau šalių. Europos aklųjų sąjunga taip pat aktyviai dalyvauja šiame procese. O EK pradėjo konsultacijas dėl reikalingos dokumentacijos, būtinos plėsti kortelės pripažinimą visose šalyse.