RENGINIAI

Laima STELINGIENĖ

LAISVĖS EITYNĖS

Rugsėjo 25 - 28 dieną septynių žmonių delegacija iš Lietuvos išvyko į Briuselį dalyvauti Europos žmonių su negalia aktyvistų renginyje "Freedom drive" (Laisvės eitynės). Šiose eitynėse atstovauti Aklųjų ir silpnaregių sąjungai buvo patikėta man, LASS Klaipėdos filialo tarybos narei. Eitynes kas dveji metai organizuoja Europos savarankiško gyvenimo tinklas. Renginiu siekiama atkreipti Europos Sąjungos institucijų dėmesį į pagrindinius savarankiško gyvenimo iššūkius, problemas bei siekius, priminti apie žmonių su negalia teises ir lygias galimybes gyventi savarankiškai ir būti visaverčiais Europos piliečiais. Drauge tai ir galimybė užmegzti ar sutvirtinti ryšius, keistis gerąja patirtimi su partneriais kitose šalyse. 

Renginyje dalyvavo daugiau nei 300 dalyvių iš 17 Europos valstybių. Eitynės prasidėjo nuo Europos Parlamento. Palengva judėjome Briuselio gatvėmis: kas vežimėliuose, kas pasiremdamas lazdele, kas lydimas šuns vedlio ar įsikibęs į artimo žmogaus ranką. Visi buvome vieningi ir kupini ryžto būti išgirsti. Žmonių rankos tvirtai laikė ne tik savo valstybių vėliavas, bet ir plakatus su užrašais: "Žmogus su negalia - savo situacijos ekspertas", "Keiskite ne žmones, o sistemą", "Nieko be mūsų pačių", "Teisių, o ne labdaros", "Išdidus, matomas, stiprus". Beskanduodami pasiekėme ir Europos Komisijos buveinę, o iš ten keliavome į vietą, kurioje vyko konferencija. 

Šių metų "Freedom drive" konferencijoje daug kalbėta apie neįgaliesiems skirtų institucijų steigimo ir net buvimo tikslingumą, raginta jų atsisakyti, o tam skirtas lėšas panaudoti pagalbai bendruomenėje stiprinti, asmeninio asistento pareigybei sukurti, sveikatos, švietimo, įdarbinimo paslaugų kokybei stiprinti. Kita, man labai įdomi tema - įtraukusis ugdymas. Tai integruoto ugdymo tąsa arba aukštesnė jo pakopa. Nemažai dėmesio skirta reikalavimui į probleminių klausimų ar situacijų, susijusių su neįgaliaisiais, sprendimą įtraukti pačius neįgaliuosius, nes niekas kitas negali būti geriausias tokių situacijų ekspertas nei neįgalus žmogus. 

Lietuvos delegacija Briuselyje turėjo ir dar vieną misiją - susitikti su mūsų šalies atstovais Europos Parlamente ir padiskutuoti su jais neįgaliesiems rūpimais klausimais. Kiekviena iš delegacijos dalyvių mintyse formulavo klausimus ir labai tikėjosi išgirsti jei ne atsakymus į juos, tai bent pažadus pasidomėti, padėti, tarpininkauti. Labai gaila, kad susitikime dalyvavo tik europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė bei Petro Auštrevičiaus padėjėjas. Susitikime aptarti pagrindiniai žmonių su negalia teises įtvirtinantys aktai, kurie šiuo metu yra skirtingose Europos Parlamento ar Europos Komisijos svarstymo stadijose. Domėjomės Europos prieinamumo aktu, kurio svarstymas sulaukė prieštaringų vertinimų iš pačių europarlamentarų. Koks jis bus - ambicingas ir palankus neįgaliesiems ar toks, kokio nori verslo atstovai, kol kas neaišku. V. Blinkevičiūtė taip pat daug dėmesio skyrė Stambulo konvencijai, kurią ratifikavus būtų galima efektyviau kovoti su smurtu prieš moteris, tarp jų - ir prieš moteris su negalia. Aš domėjausi, kokia situacija yra šiuo metu su mums taip svarbios Marakešo sutarties ratifikavimu. V. Blinkevičiūtė šiuo klausimu nieko negalėjo pasakyti, bet pažadėjo pasidomėti ir atsakyti. 

Lieka laukti ir tikėtis, kad mums, neįgaliesiems, taip reikalingi įstatymai ilgam neužstrigs Europos Parlamento ar Europos Komisijos kabinetuose. 

Iš šios kelionės parsivežiau daugybę įspūdžių, galvoje sukasi begalė minčių, kurioms reikia laiko virsti jei ne konkrečiais darbais, tai bent idėjomis, kurias galbūt kada nors pavyks įgyvendinti.