PROJEKTAI

Pranas PLIUŠKA

SVEIKATOS SĖMĖMĖS PRIE JŪROS


Dalyvių rytinė mankšta prie pat jūrosRugpjūčio 21 - 24 dieną LASS Pasvalio rajono filialas vykdė Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos finansuotą projektą "Regėjimo neįgaliųjų sveikatos stiprinimas skatinant jų fizinį aktyvumą". Skirta pinigų suma visai nedidelė - 380 eurų, bet rezultatais tikrai galima pasidžiaugti. Prie minėtos sumos pagal galimybes iš ūkinės veiklos lėšų parėmė VšĮ Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centras. Tai, kad rezultatai viršijo lūkesčius, nulėmė tiek projekto organizatorių bei vykdytojų rimtas, atsakingas ir kūrybiškas požiūris į kiekvieną veiklos aspektą, tiek ir pačių projekto dalyvių aktyvumas ir entuziazmas. Ko jau ko, o teigiamų emocijų netrūko nei jauniausiam projekto dalyviui devynmečiui Aronui, kuris pirmą kartą gyvenime pamatė jūrą, nei vyriausiai iš dalyvių - aštuntą dešimtmetį skaičiuojančiai Anelei. Tai tiek emocijų pradžiai, o dabar papasakosiu apie konkrečius darbus. 

Į projekto vietą - Šventąją - vykome visuomeniniu transportu, nes turimų lėšų nepakaktų vien tik kelionei į vieną pusę. Reali ir kukli projekto sąmata pasiteisino, nes organizacijos, planavusios savo išvykoms samdyti transportą, gavo po "riestainio skylę". Taip nutiko todėl, kad norinčių "aktyvinti sveikatinimo veiklas" Pasvalyje netrūksta, o savivaldybės resursai - riboti. Iš kolegų pasakojimų kartais išgirstu, kad gavę vienokį ar kitokį finansavimą, nuvykę į pajūrį neįgalieji tiesiog maudosi ir mėgaujasi saulės spinduliais, nors pateiktame projekte prirašyta visokiausių įdomių ir naudingų veiklų. Mano pasakojamu atveju laiko pasyviam poilsiui buvo nedaug. Tie, kas pasiryžo į žygį pėsčiomis ir dar basomis kojomis pajūriu, tikrai nesigailėjo, nors nelengvas išbandymas laukė tiek tų, kurie brido per putojančias bangas, tiek tų, kurie pasirinko smėlio kelią krantu. Rudenėjant oras ne visada lepina, bet pirmąją rytinę mankštą pavyko organizuoti prie pat jūros. O kas gali būti sveikiau už fizinius pratimus kvėpuojant jodu prisodrintu pajūrio oru. Parinktas taisyklingo kvėpavimo, laikysenos ir tempimo pratimų komplektas daugumai dalyvių patiko taip, kad jie išreiškė pageidavimą analogiškas mankštas vykdyti reguliariai ir organizuotai jau sugrįžus į Pasvalį. Žmonės pripažino, jog susibūrus draugėn mankštintis daug smagiau, o atskirai po vieną nesiseka prisiversti. Stovyklos dalyviai išmėgino nesudėtingus, bet veiksmingus mankštos pratimus, kurie nereikalauja specialaus inventoriaus ir kuriuos galima atlikti tiek atvirame ore, tiek ir patalpose. O kokia palaima panirti į įšilusios jūros vandenį, kai to vandens temperatūra beveik nesiskiria nuo oro temperatūros. Smagiausia buvo žvalumo diena, kurios metu vykdėme nereikalaujančias ypatingų fizinių sugebėjimų, tačiau nuotaikingas ir emocionalias varžybas. Įdomu tai, kad užduotis įvairiose rungtyse varžybų dalyviai turėjo atlikti uždengtomis akimis. Tokiu būdu turintys regėjimo likutį turėjo tokias pačias sąlygas kaip ir neregiai. Kai kurie silpnaregiai prisipažino, kad tik dabar suprato ir pajuto, ką reiškia veikti ką nors konkretaus, kai prieš akis visiška tamsa. Štai, pavyzdžiui, viena iš rungčių - uždengtomis akimis tris kartus apsisukti apie savo ašį ir nunešus kamuolį padėti jį taip, kad šis atsidurtų tam tikrame lankeliu pažymėtame plote. Buvo įdomu stebėti, kaip žmonės negali patikėti tuo, kad sugeba taip nuklysti į šalį. Iš visų dalyvavusių tik Ramintai Stankevičiūtei pavyko tiksliai įvykdyti užduoties sąlygas. Šioje rungtyje didelis išbandymas laukė ir pačių žiūrovų. Silpnaregiams ir neregių šeimos nariams, kurie projekte dalyvavo kaip savanoriai ir lydintieji, buvo labai sunku laikytis visiškos tylos reikalavimo, nepatarinėti ir nekomentuoti besivaržančiojo veiksmų. Nenuspėjamos, smagios buvo ir kitos rungtys. Štai kad ir skarelės metimas į tolį. Per bandomuosius metimus geriau sekėsi vieniems, o kai jau prasidėjo įskaitiniai metimai, toliau skriejo kitų mestos skarelės. Pajūryje, esant nepastoviam vėjui, ši rungtis dar labiau nenuspėjama. Entuziastingiausiai vyko grupinės smėlio pilių statymo varžybos. Jau antrą kartą vykdyta žvalumo diena pasižymi ta ypatybe, jog kiekvieną rungtį laimi vis kitas žmogus. Pajūryje tik vienam žmogui pavyko nugalėti dviejose rungtyse, o prieš metus vykusiose analogiškose varžybose Pasvalyje nė vienam dalyviui nepavyko nugalėti daugiau nei vieną kartą. Toks rungčių parinkimas, kai rezultatus dažnai nulemia ne fiziniai privalumai, o daug atsitiktinių sąlygų ir aplinkybių. Visa tai dalyvius nuteikia labai optimistiškai ir viltingai. Kitaip tariant, pralaimėjusių nebuvo. 

Gerą pusdienį skyrėme ekskursijai pėsčiomis po Palangą. Ne tik tie, kas senokai lankėsi šiame pagrindiniame Lietuvos pajūrio kurorte, bet ir tie, kas čia yra ilsėjęsi vos prieš kelerius metus, pripažino, jog Palanga keičiasi ir gražėja. 

Vykdant šį projektą Pasvalio miesto ir rajono regėjimo neįgalieji turėjo retą progą pabūti prie jūros. Buvo keletas žmonių, kurie prie jūros sugrįžo po kelių dešimčių metų pertraukos. Projekto dalyviai sužinojo ir praktiškai išbandė, kokia aktyvi fizinė veikla yra jiems tinkama ir saugi, susipažino su sveikos gyvensenos principais, jų nauda kasdieniame gyvenime. 

Aptariant projekto rezultatus, absoliuti dauguma jo dalyvių išreiškė viltį, jog ir kitąmet mūsų filialui pavyks organizuoti panašaus pobūdžio stovyklą ir būtinai vėl prie jūros. Be jau minėto Panevėžio ir Utenos regionų aklųjų centro, už įvairiapusę pagalbą norime padėkoti VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro direktorei Dainai Vitkauskienei. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]