NEREGYS IR VISUOMENĖ

 

GYVENIMAS REIKALAUJA POKYČIŲ


LR Seimo narys Justas DžiugelisSocialinių įmonių pertvarka, įtraukusis švietimas, neįgaliojo vežimėlis, šuolis su parašiutu! Apie visa tai ir kitus, neįgaliesiems svarbius dalykus, "Mūsų žodžio" žurnalistas Alvydas Valenta kalbasi su LR Seimo nariu Justu Džiugeliu

- Gerbiamas Justai, pastarąjį pusmetį politikų dienotvarkėje, viešajame gyvenime ir spaudoje nuolat iškyla socialinių įmonių problema. Aklieji į visas šios srities naujienas irgi reaguoja labai jautriai. Kokia socialinių įmonių ateitis, kokios perspektyvos? 

- Socialinių įmonių pertvarka yra vienas iš politinių mano tikslų. Reforma ir jos sąlygojami pokyčiai nenukreipti prieš žmones su negalia, atvirkščiai, reformos tikslas, kad neįgalūs žmonės galėtų įsidarbinti įvairiose įmonėse, o ne vien tik turinčiose socialinės įmonės statusą. Ne vien teikti valymo paslaugas, nes iki šiol didžioji negalią turinčių žmonių dalis dirbo būtent tokiose įmonėse. Šios įmonės išsidalindavo didelę valstybės skiriamų išmokų dalį. Lėšos ateidavo iš ES fondų, todėl niekas dėl to pernelyg nesuko sau galvos. Dabar šis kanalas užsidarė, pinigai, reikalingi socialinėms įmonėms, turės būti skiriami iš valstybės biudžeto. Reikia pradėti galvoti, kiek ir iš kur jų paimsime, tiksliau, sukurti mechanizmą, kad pinigai būtų skiriami nebe įmonėms, įdarbinančioms paprastai lengviausią negalią turinčius žmones, bet patiems neįgaliems žmonėms įsidarbinti ten, kur jie norėtų ir kur jų darbas atneštų daugiausia naudos. 

- Pavasarį jau buvo rengiamasi priimti naująjį Socialinių įmonių įstatymą, vieną dieną paaiškėjo, kad jo priėmimas atidedamas, nuo liepos 1 d. įsigaliojo pernai priimtas pataisytas Užimtumo įstatymas. Nepaisant to, rengiamasi priimti dar ir minėtąjį Socialinių įmonių įstatymą. Padėkite susigaudyti šiame įstatymų ir politinių sprendimų tankumyne - koks įstatymas ką reguliuoja? 

- Prie socialinių įmonių klausimo grįšime rudenį. Pirmuoju bandymu sulaukėme labai didelio pasipriešinimo. Iš dalies taip atsitiko todėl, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nevisiškai suspėjo paruošti reikalingus teisės aktus. Kaip sakėte, nuo liepos 1 d. įsigaliojo naujasis Užimtumo įstatymas. Jis ir bus svarbiausias teisės aktas, reguliuojantis paramą dirbantiems neįgaliesiems. Socialinių įmonių įstatymas turėtų būti pereinamojo laikotarpio įstatymas, reglamentuojantis socialinių įmonių veiklą tam tikrą laiką, kol jų visiškai neliks. Vyko karštos diskusijos, koks tas laikotarpis turėtų būti, nuo kada socialinių įmonių turėtų nelikti - nuo 2018 m. sausio 1 d., gal nuo 2019 m. sausio 1 d. Datos, matyt, dar bus tikslinamos, bet principinė nuostata išlieka: socialinės įmonės, kaip reiškinys, turės išnykti. Neįgaliųjų užimtumą reguliuos LR užimtumo įstatymas. 

- Esate socialinių įmonių priešininkas? 

- Didelio skirtumo, ar įmonė vadinsis socialine, ar nesivadins turbūt nėra. Svarbiau, ar gaus ji valstybės paramą, ar jos negaus. Mūsų nuostata: paramą iš valstybės turėtų gauti visos įmonės, įdarbinančios žmones su vienokia ar kitokia negalia. Kartu norime keisti pačią neįgaliųjų įsidarbinimo ir įdarbinimo motyvacinę sistemą. Socialiai atsakingas verslas darbina neįgalius žmones net negaudamas jokių valstybės dotacijų. Skaičiai byloja ne socialinių įmonių naudai: 40 tūkst. neįgaliųjų dirba atviroje darbo rinkoje, 7 tūkst. - socialinėse įmonėse. Valstybė nori motyvuoti neįgalius žmones dirbti, o darbdavius - juos samdyti. Socialinių įmonių pertvarka būtina ir dėl kitų priežasčių: yra įmonių (pats ne vienoje tokioje buvau), kur neįgalių darbuotojų beveik 100 proc., nes darbinti negalios neturinčius žmones tiesiog neapsimoka finansiškai. Aišku, beveik visada tokiose įmonėse įdarbinami žmonės, turintys lengviausią negalią. Verslininkai atvirai sako, kad jiems labiau apsimoka darbinti negalią turinčius negu jos neturinčius žmones. Bet eidami šitokiu keliu apie jokią integraciją, atvirą darbo rinką kalbėti negalime. Socialinėse įmonėse egzistuoja getų sistema ir tai ne skambūs žodžiai, o realybė. Peržiūrėti neįgaliųjų įdarbinimo sistemą reikalauja ir Lietuvos turimi tarptautiniai įsipareigojimai, ir JT Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijos. Natūrali integracija bus tada, kai žmogus bus vertinamas ne pagal negalią ar jos laipsnį, o pagal tai, ką jis gali atlikti. Reikalinga sąlyga - įvairovė tiek darbo rinkoje, tiek švietimo sistemoje, tiek bet kurioje kitoje veiklos srityje. 

- Dėl jūsų pateikiamų skaičių galima būtų diskutuoti. Matyt, ne visi galėtų tikėtis valstybės paramos tiek iš tų 7 tūkst., dirbančių socialinėse įmonėse, tiek iš 40 tūkst. atviroje rinkoje dirbančių neįgaliųjų. Patys įstatymų leidėjai pastebi, kad dalis jų turi lengvą ir tik nedaugelis - sunkią ar labai sunkią negalią. Apie turinčius sunkią negalią ir norėtume kalbėti. Ne paslaptis, kad akluosius socialinių įmonių pertvarka gerokai baugina. Tam yra keletas priežasčių: pirmiausia, tik jie, ir gal su nedidelėmis išimtimis kurtieji, turi išsaugoję savas įmones, kuriose dirba šią negalią turintys žmonės, kiti neįgalieji tokių įmonių neturėjo, todėl jiems ir neskauda. Antra: aklųjų įmonėse dirba keli šimtai regėjimo ir kompleksinę negalią turinčių žmonių; daliai jų iki pensijos likę 15 ar 10 metų, dalis turi rimtų sveikatos problemų - tokie žmonės neįsigys naujos specialybės, nepersikvalifikuos, labai abejotina, ar kiti darbdaviai norės juos priimti. Jeigu socialinės įmonės bus priverstos užsidaryti, ar neišeis šie žmonės į gatvę? 

- Nuogąstavimus ir baimes žinau, bet įmonėms, kuriose dirba regėjimo negalią turintys žmonės, baimintis nereikėtų. Pats sakėte, kad jose dirba sunkią negalią turintys žmonės, todėl valstybė jas tikrai rems. Įmonės tokį pažadą jau yra gavusios. O ar jos vadinsis socialinėmis, ar nesivadins, reikalo esmės tai nekeičia. Dėl konkrečių skaičių, kokia ta valstybės parama bus, turbūt dar diskutuosime, tačiau bet kokiu atveju ji bus. 

- Niekur nėra parašyta, kada įmonė laikytina uždara, o kada - jau atvira. Koks, jūsų nuomone, galėtų būti optimalus neįgalių darbuotojų procentas, kad įmonė būtų laikytina atvira? UAB "Liregus", "Regseda", VšĮ "Aksida" apie pusė visų darbuotojų turi vienokią ar kitokią negalią. Ar jos jau yra uždaros, segreguojančios? 

- Europoje maždaug dešimtadalis kiekvienos valstybės gyventojų turi negalią. Lietuvoje įvairiais skaičiavimais neįgalių žmonių yra apie 300 tūkst. - irgi apie dešimtadalis. Vadinasi, žmonės su negalia galėtų sudaryti apie dešimtadalį įmonės darbuotojų. Toks santykis, manau, atspindėtų tikrąjį neįgalumo paplitimą visuomenėje, būtų socialiai teisingas, o įmonė - atvira. Kalbant apie jūsų minėtas aklųjų įmones, pats sakėte, ten dirba žmonės, turintys sunkią negalią. Šios įmonės ir toliau galės egzistuoti. Pačiai įmonei skirtumo nėra, ar ji gaus parama iš valstybės kaip socialinė įmonė, ar kaip įmonė, įdarbinanti sunkią negalią turinčius žmones. Svarbu, kad tokią paramą jos gautų. Jau veikiančių įmonių, jeigu jos dirba sąžiningai, niekas neketina uždarinėti. Kalbame apie sisteminius pokyčius ir apie neįgaliųjų įdarbinimo ateitį. 

- Akliesiems didžiausią nerimą kelia tai, kad valstybės parama, nors ir bus teikiama, bet ji gali būti žymiai mažesnė nei iki šiol. Įmonių vadovai pateikia net konkrečius skaičius, tačiau pats minėjote, kad tie skaičiai dar gali keistis, todėl ilgiau prie jų neapsistokime. Nuo socialinių įmonių pereikime prie kitų gyvenimo sričių. Birželio mėn. paskelbėte, kad LR Seime įkurta neįgaliųjų teisių komisija. Kokios priežastys lėmė jos atsiradimą, kokie jos veiklos prioritetai? 

- Pagrindinė priežastis - Lietuva turi atsigręžti į dešimtadalio savo piliečių problemas ir jas spręsti. Jeigu dar pridėsime ir neįgalių žmonių šeimos narius, kuriems dažnai tenka sunkesnė ar lengvesnė artimo žmogaus negalios dalis, tas skaičius bus dar didesnis. Šeimos nariai tampa artimojo negalios "įkaitais", nes tokiu žmogumi paprastai rūpinasi tik jie vieni, o pats neįgalusis, netekęs artimųjų - atsiduria beviltiškoje situacijoje. Iki šiol negalios reikalus Seime sprendė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tiksliau, visi panašaus pobūdžio klausimai jam būdavo tiesiog "numetami". Tačiau minėtasis komitetas turi ir kitų darbų, įsigilinti į neįgaliųjų problemas dažnai neužtenka nei jėgų, nei laiko. Seime įkurta neįgaliųjų teisių komisija pirmiausia sieks glaudžiau bendradarbiauti su ministerijomis - Sveikatos apsaugos, Švietimo, Vidaus reikalų ir kitomis. Ydingas požiūris buvo tai, kad neįgaliųjų reikalais turėtų rūpintis tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Neįgaliųjų reikalų departamentas. Tačiau neįgaliam žmogui, kaip ir negalios neturinčiam, aktualios visos gyvenimo sritys: vaikui ir jo tėvams - švietimo sistema, ligoniui - sveikatos apsauga. Neįgaliųjų teisių komisijos įsteigimas Seime turėtų reikšti tai, kad pačių neįgaliųjų balsas jame tampa labiau girdimas. 

- Ar komisija jau ėmėsi kokių nors darbų? 

- Pasitvirtinome reglamentą, turėjome kelis pavienių žmonių kreipimusis. Kadangi komisija buvo įsteigta tik paskutinėmis praėjusios sesijos savaitėmis, tai didesnių darbų imsimės rudenį. 

- Kaip turėtume suprasti frazę "Pavienių žmonių kreipimaisi"? Jeigu kiekvienas žmogus į Seimą ar kurią jo komisiją ims kreiptis asmeniškai, o komisija - nagrinės kiekvieną raštą ar skundą, paskęsite darbų tvane! 

- Žmonės mato, kad yra tokia komisija, tai ir kreipiasi, prašo pagalbos. Aišku, kiekvienam asmeniškai padėti negalėsime, tačiau net ir pavieniai kreipimaisi dažniausiai būna sisteminio pobūdžio: žmonės mato negeroves, nenori su jomis taikstytis, teikia savo siūlymus. Kreipiamasi dėl aplinkos pritaikymo, techninių pagalbos priemonių ir kitų bendresnio pobūdžio dalykų. Buvo keli kreipimaisi dėl Nedarbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) abejotinų sprendimų. Pradėjome vykdyti šios tarnybos parlamentinę kontrolę. Turėjome posėdį, kuriame dalyvavo NDNT direktorius, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė. NDNT per vasarą turi parengti pertvarkos planą. Rudenį prie šio klausimo vėl grįšime. Nustatant neįgalumą šioje įstaigoje turi atsirasti realūs pokyčiai. 

- Kaip suprantu, jeigu tai yra bendresnio pobūdžio problema, žmogus gali į jūsų komisiją kreiptis asmeniškai ir tikėtis būti išgirstas? 

- Taip, žinoma. Turime neįgaliųjų teisių komisijos sekretoriatą, internete yra nurodyti kontaktai, žmogus gali kreiptis, rašyti laišką. 

- Iki šiol daug dėmesio buvo skiriama socialinėms įmonėms ir jose įsivyravusioms negerovėms, tačiau patys neįgalieji lengvai suminėtų ir daugiau pribrendusių problemų, neūkiškumo ir abejotinų sprendimų: pavyzdžiui, profesinės reabilitacijos centrų darbo kokybė, abejotini Neįgaliųjų departamento sprendimai, kada kiekvienais metais atlyginimų tenka laukti po tris mėnesius ir t. t. Ar ketinate "pabraidžioti" ir po šią pelkę? 

- Liūdna konstatuoti, bet dažnu atveju neįgalieji yra tapę višta, dedančia aukso kiaušinius, todėl yra reikalingi pokyčiai įvairiose srityse, taip pat ir kalbant tiek apie profesinę reabilitaciją, tiek apie Neįgaliųjų reikalų departamento veiklą. Efektyviau naudoti lėšas reikia visur. Akivaizdu ir tai, kad biurokratinis mechanizmas labai didelis, kai kurios pareigybės dubliuojasi. Viešojo sektoriaus pertvarka numatyta ir dabartinės Vyriausybės programoje. Stengsiuosi, kad su neįgaliųjų veikla susijusiose įstaigose ji vyktų kuo greičiau. 

 

(bus daugiau) 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]