TAI ĮDOMU

NEVAIKŠTANTI NEREGĖ GYDŽIUSI LIGONIUS

Pasaulyje žmonių, turinčių ekstrasensorinių gydomųjų galių, nėra daug. Dar mažiau tokių žmonių buvo tarp neregių. Visiems geriausiai yra žinoma neregė bulgarė Vanga. Kita, gal mažiau žinoma, rusė akloji Matriona, apie kurią šis pasakojimas. 

Matriona Nikonova (1864–1936) – rusų aiškiaregė, stačiatikių cerkvės šventoji gimė neturtingoje valstiečių šeimoje, kurioje jau augo trys vaikai. Mergaitė gimė neregė, be akių obuolių (anoftalmija). Tuo metu jau nejauni, neturtingi jos tėvai norėjo atiduoti mergaitę į gretimame Bučalkų kaime esančią kunigaikščio Galycino įkurtą prieglaudą, tačiau motinai prisisapnavo sapnas, kad jai ant krūtinės nutūpė nepaprasto grožio akla paukštė. Motina pamanė, kad tai pranašiškas sapnas ir atsisakė atiduoti mergaitę į prieglaudą. Jos išskirtinumą dar ankstyvoje vaikystėje rodo keli faktai. Mergaitės krikštijimo metu cerkvėje iš maudyklės pakilo stulpas kvapnių garų. Be to, nuo ankstyvos vaikystės ant mažosios Matrionos krūtinės atsirado kryžiaus formos iškilimas. Mergaitės gebėjimas gydyti malda buvo pastebėtas, kai jai buvo šešeri metai. Aštuonerių – ji buvo giliai tikinti, gebėjo gydyti ligonius ir pranašauti ateitį. Žmonės už išgydymą atsilygindavo maistu. Tai buvo didelė paspirtis nepasiturinčiai šeimai. Jaunystėje ji turėjo galimybę keliauti: su vietinio dvarininko dukra Lidija Jankova kaip piligrimės aplankė daug šventų Rusijos vietų. Septyniolikmetę merginą ištiko dar viena nelaimė – atsisakė klausyti kojos. Nors gydė kitus, tačiau kaip ir bulgarė Vanga, sau padėti nesugebėjo. Po revoliucijos Matriona ir jos netekusi pastogės draugė Lidija Jankova išvyko ieškoti darbo ir maisto į miestą. Apie 1925 metus Matriona atvyko į Maskvą. Gyveno pas tolimus giminaičius, draugus, pažįstamus, tik ne pas savo brolį, kuris nuo 1919 m. buvo komunistų (bolševikų) partijos narys. Pati būdama neįgali, gydė kitus rizikuodama būti areštuota dėl gyvenimo sostinėje be registracijos ir dėl nelegalios veiklos. Išgydė šimtus, o gal ir tūkstančius ligonių. Išgyveno 72–ejus metus. Savo mirtį išsipranašavo prieš tris dienas iki jai ateinant. Prieš mirtį ji kalbėjo: „Visi visi ateikite pas mane lyg pas gyvą. Pasakokite apie savo skausmus. Aš jus girdėsiu ir matysiu ir padėsiu jums„. 

1999 m. Maskvos vyskupija Matrioną kanonizavo Maskvos jeparchijos šventąja, todėl dažnai ji vadinama Maskvos Matrona (lot. kilminga moteris). Rusijoje jos vardu pasivadino net kelios dešimtys cerkvių. Po vieną tokią cerkvę yra Armėnijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šiose cerkvėse gausu ikonų su šventosios atvaizdu. Iki šiol manoma, kad šventosios palaikai bei ikonos su jos atvaizdais turi gydomąją galią. Dalis šių ikonų apkabinėtos votais. Rusų tradicijoje dažniausiai votais tarnauja nuo piršto numautas žiedas ar nuo kaklo nuimta iš tauriųjų metalų pagaminta grandinėlė arba kiti brangūs papuošalai. Dažniausiai Matriona ikonose vaizduojama vyresnio amžiaus, stovinti užmerktomis akimis. Rečiau vaizduojama sėdinti, nors tai dėl nesveikų kojų būtų labiau atitikę tikrovę. 2013 m. jos tėviškėje Tulos srities Sebino kaime įkurtas gausiai lankomas piligrimų muziejus. Ten pat buvo atidengtas rusų skulptoriaus Piotro Dobajevo jai skirtas paminklas. Skulptorius už šį darbą buvo apdovanotas Tulos Soboro Šventųjų III laipsnio medaliu. 

Pagal užsienio spaudą parengė Vytautas GUDONIS