VIRŠELIS

 

L. M. PIDAL. LAZARILJO DE TORMES


L. M. PIDAL. LAZARILJO DE TORMES. Parašas po iliustracija

Luis Menendez Pidal (1861-1932) buvo ispanų dailininkas ir dekoratorius. Gimė teisėjo šeimoje. Dėl tėvo darbo vaikystę praleido įvairiuose Ispanijos miestuose. Tėvo įkalbėtas eiti jo pėdomis, 1884 m. baigė teisę, nors jo pašaukimas buvo dailė. Studijavo dailę San Salvadoro de Oviedo bei Madrido dailės mokyklose. Vėliau jis dailės studijas tęsė Romoje ir Florencijoje. Už dailės darbus savo šalyje 1890, 1892 ir 1899 m. pelnė apdovanojimus. 1900 m. jis buvo paskirtas Madrido pramoninio meno aukštosios mokyklos profesoriumi. Mėgo tapyti kaimo ("Jaunasis ūkininkas", "Karvės tvarte" ir kt.) tematika. Nevengė vaizduoti ir ispanų literatūrinių herojų. 1900 m. dailininkas nutapė drobę "Lazariljo de Tormes" . Skaitytojams primename, kad Lazariljo - tai spėjamo ispanų rašytojo Diego Hurtado de Mendozos (1503-1575) knygos "Lazariljo de Tormes" veikėjas. Viename šios knygos skyrių aprašoma neturtingo vaikinuko tarnystė neregiui. Nuolat kenčiantis alkį vedlys prasimano daugybę suktybių, kaip apgauti neregį: vagia iš ąsočio vyną, valgo vynuogių daugiau negu jam skirta, dešrą pakeičia rope. Tačiau už visas suktybes susilaukia atpildo: ąsotis sudūžta atsitrenkęs į jo galvą, nukenčia jis ir dėl vynuogių, o istorija su dešra baigiasi tuo, kad šeimininkas įkiša pirštus į vedlio gerklę, ir šis visą dešrą atryja. 

Dailininkas šiai temai skirtame rusvai gelsvų tonų paveiksle pavaizdavo virtuvėje sėdintį garbaus amžiaus neregį. Kaire ranka jis prilaiko ant kelių pastatytą ąsotį, dešinėje laiko jau gerokai nuvalgytą didelį gabalą duonos. Kojos apautos vyžomis, nuo kurių iki kelių vingiuoja gelsvus autus prilaikantys raiščiai. Ilgas rudas paltas beveik siekia žemę. Ant galvos neužmaukšlinta, o tvarkingai užsidėta, dengianti tik viršugalvį žalsva kepurė. Senolio dar mažai raukšlių išvagotą, trumpa pusiau žila barzdele veidą apšviečia pro atvirą langą krintantys saulės spinduliai. Jis akimirkai, lyg kažką negero pajutęs, sustojo valgęs, sukluso. Nuojauta jo neapgavo: iš užnugario kairės pusės padauža Tormes jau meistriškai įleidęs šiaudelį į šeimininko ąsotį smaguriauja vynu. Tačiau ir vaikėzas suvokia pauzės prasmę bei pavojingumą - jis neatplėšia žvilgsnio nuo neregio veido ir net nenutuokia, kokia žiauri bus šio pasmaguriavimo vynu kaina. 

Šis aliejumi ant drobės tapytas paveikslas saugomas Asturijos vaizduojamojo meno muziejuje Ispanijoje. 

 

Vytautas GUDONIS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]