IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

SU ADATA RANKOSE

Prienuose prie pat Nemuno, ant paties skardžio, gyvena tautodailininkė Elena Lilija Keršienė (Janulytė) birželio 4 dieną šventusi garbingą 85 metų sukaktį. 

L. Keršienė gimė 1932 metais Klaipėdoje. Mergaitės tėtis priklausė kunigaikštienės Birutės ulonų pulko orkestro kuopai, mama - namų šeimininkė. Lilijos šeima uostamiestyje gyveno neilgai. Iš pradžių pulką perkėlė į Alytų, o 1939 metais - į Vilnių. Mergaitė pradinę mokyklą pradėjo lankyti 1939 m. Vilniuje. Tuo metu ji veikė universitete, prie Šv. Jonų bažnyčios. Silpnaregei mokslu neilgai teko džiaugtis. Prasidėjus karui reikėjo keltis vis kitur. Kai frontas priartėjo, šeima apsistojo Kėdainiuose. Čia gyventa ilgai. Pabaigta pradinė mokykla. Ten pat 1951 m. Lilija baigė antrąją Kėdainių mergaičių gimnaziją. "Po vidurinės reikėjo pačiai užsidirbti duoną. Mano mamytės į darbą niekas nepriėmė. Iš vyrų pagalbos negalėjome sulaukti. Vieni buvo išvežti, kiti - už dalyvavimą partizaniniame judėjime išžudyti. Praūžus karui neilgai tesidžiaugėme. Tėvelį suėmė. Apkaltino tėvynės išdavyste ir nuteisė kalėti dvidešimt penkerius metus. Vėliau jam bausmę sumažino iki dešimties metų ir penkeri metai tremties. Prasidėjo mūsų vargai. Nuolat trūko maisto. O jei ką ir turėjom, tai tik juodos duonos kriaukšlį", - prisiminė moteris. Stingant maisto, mergaitės akys pradėjo silpti. 

1951 m. rudenį Lilija įstojo į Kauno pedagoginį institutą. Deja, čia mokėsi neilgai. Po pirmo kurso dekanate buvo pasakyta, jog tėvynės išdaviko dukrai - ne vieta aukštojoje mokykloje. Mergina, padedama pažįstamų, įsidarbino Kaune Aukštojoje Fredoje buvusioje pradinėje mokykloje mokytoja. Išdirbo dvejus metus. Švietimo skyrius apsižiūrėjęs nusiuntė Liliją dirbti į Gelgaudiškio vaikų namus. Ten silpnaregė vienus mokslo metus dirbo auklėtoja. 1954 m. moteris sukūrė šeimą, pakeitė pavardę. Gyventi tapo lengviau. Silpstančios akys netemdė šeimyninio džiaugsmo. 1961 m. silpnaregė baigė buhalterijos kursus. 

1962 metais medikai paskyrė invalidumo grupę. Tada L. Keršienė įsidarbino Panevėžio aklųjų gamybiniame mokymo kombinate. Dar labiau nusilpus akims ėmėsi namudinio darbo. 

Moteris ne tik dirbo kombinate, bet ir aktyviai rašė. Jos rašinius spausdino "Raudonoji vėliava", "Tarybinis mokytojas", "Komjaunimo tiesa", "Švyturys, "Mūsų žodis". Tuometinis Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorius Stasys Stasiulis, pastebėjęs silpnaregės literatūrinius gabumus, įdarbino skaitykloje. Lilija ne tik pati rašė, bet ir ieškojo literatūrai gabių silpnaregių bei neregių. Juos būrė draugėn. 

Moteris, nekreipdama dėmesio į silpstančias akis, neatsisveikino su svajone tapti mokytoja - sėkmingai įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą. Baigus mokslus teko kraustytis į Vilnių. Ten trūko tiflopedagogų. Naujas darbas patiko, nors neregiai iš pradžių nesuprato mokymo specifikos. Ne vienas ir pasišaipydavo. Silpnaregė reabilitologė nepaisydama pašaipų dirbo savo darbą. Čia dirbo iki 1987 m. 

Išėjusi į užtarnautą poilsį Lilija 1994 m. įgyvendino seną tėčio svajonę: apsigyveno Prienuose. Grįžęs iš tremties Lilijos tėvelis papasakojo giminės istoriją. Proseneliai gyveno netoli Ukmergės. Net pavardė kilusi nuo vietinių pelkių. Paaiškėjo, kad moteris yra bajoriškos kilmės. 1831 metais šešiolika giminės vyrų dalyvavo sukilime. Vieni žuvo, kiti buvo skaudžiai nubausti. Už dalyvavimą sukilime caro valdžia atėmė bajorystės teises ir ištrėmė į Sibirą. Iš jo grįžo vienintelis prosenelis. 

L. Keršienės didžioji aistra - siuvinėjimas. Siuvinėti pradėjo ankstyvoje vaikystėje. Lilija - už seserį dvejais metais vyresnė, todėl močiutė, kad mergaitės atskirtų viena kitos drabužėlius, išmokė siuvinėti spalvotus kryželius. Paaugus gimnazijos draugės kviesdavo į savo gimtadienius. Atsisakyti negalima. Dovanėlėms pinigų nėra. Lilija pati darydavo dovanėles - ant nosinaičių išsiuvinėdavo gėlytes, monogramas. Vėliau ėmėsi didesnių siuvinių. Akstinas siuvinėti paveikslus buvo kelionė į Vokietiją. Čia silpnaregei patiko taikomoji dailė. Vienoje salėje Lilija pamatė siuvinėtus paveikslus. Šie paveikslai paliko didelį įspūdį. Jai patiko išsiuvinėti vaikų gimimo liudijimai. Lilija sau tarė: "Mano vaikai irgi gali turėti tokius liudijimus". Grįžusi ėmėsi darbo. Pirmiausia liudijimą išsiuvinėjo vyriausiajam, vėliau - jaunėliui sūnui. Išsiuvinėjusiai šiuos darbelius moteriai toptelėjo mintis išsiuvinėti "Paskutinės vakarienės" paveikslą. Prie šio siuvinio dirbo visus metus. Dirbdavo tik vakarais. Už šį darbą buvo priimta į Tautodailininkų sąjungą. Moteris išsiuvinėjo Van Gogo, Renuaro paveikslus. Prieš siuvinėdama paveikslą, Lilija susiranda reprodukciją. Tada nusikopijuoja piešinį ant milimetrinio popieriaus lapo ir imasi adatos. Siuvinėja ant drobės įvairiais spalvotais siūlais. Siuvinys tvirtinamas prie specialaus lankelio, ant kurio - ištempta drobė. Silpnaregė turi išsiuvinėjusi 40 paveikslų. Juose dominuoja istorinės asmenybės: Kęstutis, Vytautas, Barbora Radvilaitė, Ona Vytautaitė, Žygimantas Augustas ir kt. 

L. Keršienė namuose turi įsirengusi savotišką muziejų. Jame eksponuojami siuvinėti paveikslai. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Liepos 1 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1937) Irena Žurumskienė (Druskytė), pedagogė, literatė. 

Liepos 1 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1932) Algirdas Burvys, aktyvus LASS narys, meno mėgėjas, buvęs LASS Plungės rajono filialo pirmininkas. 

Liepos 11 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1957) Vytautas Gudžiauskas, ilgametis LASS Alytaus miesto ir rajono filialo tarybos narys, visuomenininkas. 

Liepos 14 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1947) Valentinas Čyžas, literatas, aktyvus LASS narys Jurbarke. 

Liepos 16-23 d. 2007 m. Prahoje (Čekija) vyko tarptautiniai jaunimo mainai, kuriuose dalyvavo Lietuvos neregių ir silpnaregių jaunimo atstovai. 

Liepos 17 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1942) Stasė Puriuškytė, aktyvi LASS narė Vilniuje, brailio rašto, meno ir rankdarbių puoselėtoja. 

Liepos 20 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1957) Nijolė Majerienė (Pranskaitytė), pedagogė, Kauno aklųjų ir silpnaregių vaikų globos bendrijos "Akių šviesa" pirmininkė. 

Liepos 25 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1957) Arvydas Jakubėnas, profesionalus muzikantas, buvęs LAD Klaipėdos kultūros namų direktorius. 

Liepos 31 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1957) Giedrė Rečiūnienė (Vaškevičiūtė), pedagogė, vaikų meninės saviraiškos ugdytoja, aktyvi "Mūsų žodžio" korespondentė.