TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

PAVASARINIS VITAMINŲ PLIŪPSNIS

Rauginimas yra pats seniausias ir paprasčiausias maisto produktų konservavimo būdas. Beje, teigiama, kad ir pats sveikiausias (jei viskas daroma teisingai). Jam tereikia šiek tiek druskos, bakterijų, laiko ir tinkamos temperatūros. Tinkamai paruošti produktai tinkamoje temperatūroje gali išbūti nesugedę net pora metų, o gėrimai - šimtmečius. Raugintus produktus galime naudoti ištisus metus. 

Rauginti galime viską - daržoves, pieno produktus, grūdus, alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, mėsą, žuvį. Galime patys pagaminti raugą duonai kepti. Tokia duona labai sveika ir skani. 

Kiekviename raugintame produkte yra specialių bakterijų, kurios jį "pagamina". Mums belieka tik paruošti tinkamą terpę, kurioje jos galėtų apsigyventi, pasidauginti ir neleistų daugintis blogoms bakterijoms. 

Kalbėdami apie bakterijas, pirmiausia pagalvojame apie organizmui žalingus, ligas sukeliančius mikroorganizmus. Tačiau žmogaus kūne yra daugybė bakterijų - tiek blogųjų, tiek gerųjų. Skaičiuojama, kad kiekvieno iš mūsų kūne gyvena maždaug 100 trilijonų gerųjų mikroorganizmų. 

Dabar rauginti produktai laikomi gydančiu maistu, nes juose gausu gyvybės - įvairių mikroorganizmų, papildančių mūsų nuskurdusią organizmo mikroflorą. Dažnai visi parduodami produktai apdorojami taip, kad juose neliktų jokių gyvų bakterijų, kurios gali jį sugadinti. Mes valgome negyvą maistą - kaip tik dėl to ir kyla įvairios ligos, alergijos, maisto netoleravimo problemos. 

Tyrimai rodo, kad gerosios žarnyno bakterijos padeda stiprinti imunitetą, atkurti ir palaikyti žarnyno mikroflorą, išvengti peršalimo bei gerina vitaminų įsisavinimą. 

Liaudies medicinos žinovai mano, kad viena didžiausių bėdų pavasarį - vitaminų trūkumas. 

Vaisiai ir daržovės per žiemą didžiąją jų dalį praranda. Be to, patys apdorodami produktus termiškai, suardome ir tuos likusius vitaminus. Parduotuvėse parduodami žalumynai irgi auginti dirbtinai, apdoroti chemija. Geriausia išeitis - valgyti raugintus produktus. Lietuviai, kaip ir kitos šiaurės tautos, nuo seno šaltuoju metų laiku maitindavosi tik raugintomis daržovėmis - jokių žalėsių pusę metų. Mūsų senoliai raugdavo beveik viską - ne tik kopūstus ir agurkus, bet ir burokėlius, obuolius, morkas, svogūnus, česnakus, grybus... 

Raugintuose produktuose išlieka praktiškai visi vitaminai. Ne veltui rauginti kopūstai vadinami šiaurės tautų citrina. Be to, tokiuose gausu natūralių bakterijų ir rūgščių, o šios padeda virškinti maistą, išvaro iš organizmo susikaupusias gleives, neleidžia formuotis akmenims. Štai kodėl mūsų senoliai akmenlige sirgdavo retai. Nereikia painioti rauginimo su marinavimu, nesvarbu, ko marinuojant dedama - acto, citrinų rūgšties ar sulčių. Šios dirbtinai įterptos rūgštys ne sukelia rūgimo procesą, o nuo jo apsaugo, mat naikina natūralias bakterijas. "Rauginant naudojama tik druska, o rūgštis susidaro natūraliai, - pabrėžia natūralios medicinos žinovas. - Reikėtų šių produktų nepamiršti ir vasarą. Jie net ir šiltuoju sezonu turėtų sudaryti 30 proc. visų vaisių ir daržovių. Paprasčiausia gira, pagaminta įmetus į vandenį riekę duonos ir ją palaikius, yra puikiausias gėrimas. Tinka ir kefyras, rūgpienis. Beje, kuo kefyras riebesnis, tuo sveikatai naudingesnis." 

Raugintas maistas lengviau įsisavinamas, nes jis jau yra "apvirškintas" bakterijų. Neveltui, naudojant antibiotikus, gydytojai pataria gerti gyvąsias bakterijas. Anot žinovų, visai nebūtina pirkti šias bakterijas vaistinėse - patys galime pasigaminti daug gyvesnių ir lengviau įsisavinamų: raugintus kopūstus, natūraliai raugtas giras, naminį jogurtą. Rauginti daržoves galima ir pavasariop, kai savo daržuose dar nieko neužsiauginote, o parduotuvėse tik visus metus parduodami sintetiniai pomidorai ir beskoniai agurkai. Rauginti tinka visos daržovės, tik ne visas mes mėgstame. Dažniausiai raugiame kopūstus, agurkus, burokėlius, žiedinius kopūstus. Šias daržoves galima pagardinti ne tik kmynais, spanguolėmis, krapais, bet ir garstyčių grūdais, česnakais, svogūnais, čili pipirais, petražolėmis, kalendrų grūdais, imbierais, net obuoliais ar apelsinais. Taip pat pavasarį galima įmaišyti laukinių augalų (pvz. garšvų) - pasiruošite tikrą vitaminų bombą. Daržovės rauginamos dviem būdais - savo sultyse bei sūryme. Savo sultyse dažniausiai raugiame smulkiai pjaustytas ar tarkuotas daržoves: jas sumaišius su druska, išsiskiria pakankamas kiekis sulčių, kad apsemtų daržoves. Dažniausiai 1 kilogramui daržovių reikia 20-30 gramų (kupinas valgomasis šaukštas) druskos. Sūrymu užpilame stambias daržoves - agurkus, burokėlius, morkas, obuolius. Tuomet litrui vandens dedame apie 30 gramų druskos. Gerai išmaišome ir užpilame daržoves. Raugiant ir vienu, ir kitu būdu, daržovės būtinai turi būti apsemtos. Nepamirškite, kad rūgimo proceso metu daržovės iškyla, burbuliuoja ir ant stalo gali likti didelė sūri bala, sugadinsianti baldo paviršių. 

Netingėkime ir pasiruoškime sveiko maisto.