IŠ KELIONIŲ SUGRĮŽUS

Irena JAKONIENĖ

DRAUGYSTĖ TĘSIASI


Sakoma, kad vienas iš geriausių būdų mokytis - kelionės. Jos - savęs ir pasaulio pažinimo būdas. Keliaujant "sausa" vadovėlinė informacija apie šalies kultūrą, architektūros paminklus, valdovų dinastijas ar gamtos stebuklus įgyja naują kontekstą ir prasmę. O jeigu nuvykęs į kitą šalį susirandi naujų draugų, įgyji vertingų patirčių, praturtini žinias - tuomet gyvenimas sušvinta naujom spalvom. 

Jau keletą metų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro mokinių ir mokytojų delegacija vyksta į Lenkijos Liaskų aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą, susipažįsta su kaimyninės šalies aklųjų ir silpnaregių ugdymo įstaiga, Varšuvos įžymybėmis, kaimynų lenkų tradicijomis. Smagu, kad galime pasimokyti vieni iš kitų, pasisemti naujos patirties. 

Jau pirmąją viešnagės dieną, balandžio 18-ąją, išvykome į Kampinoso nacionalinį parką. Jis apima 385 kv. km plotą. Parke saugomi žemyninių smėlio kopų gūbriai, tarp jų esančios pelkės bei durpynai. Čia vaikšto išdidūs briedžiai, ant medžių šakų snaudžia lūšys, snapais kalena juodieji gandrai, ūbauja apuokai, stuksena geniai. Pelkėse veisiasi gyvatės, tvenkiniuose - bebrai, ūdros ir kiti gyvūnai. Vaikštai po parką ir pamiršti, kad vos už kelių kilometrų - judrios Varšuvos gatvės, daugiaaukščiai namai, verdantis miesto gyvenimas. 

Vakare buvome laukiami garso įrašų studijoje "Pro Ton". Ten sužinojome ir pamatėme, kaip įgarsinami kino filmai, tiksliau - įvairių objektų, gyvūnų, kino juostos veikėjų skleidžiami garsai (arklio kanopų kaukšėjimas, jo žvengimas, bitės dūzgimas, krintančios šakutės sukeltas garsas ir t. t.). 

Didžiulis draustinio maketas

Kitą dieną mūsų vėl laukė Varšuva, kupina kontrastų: senoviniai pastatai ir stikliniai dangoraižiai, romantiški parkai ir automobilių prigrūsti platūs prospektai, didžiuliai prekybos centrai, mirgančios reklamos ir jaukios senamiesčio kavinės. Šį kartą mūsų kelias vedė į Varjetė teatrą, Karalių rūmus ir senove alsuojantį Varšuvos senamiestį. Mokiniams labai patiko teatre: jie turėjo unikalią galimybę apžiūrėti visas teatro patalpas, dekoracijas, pasimatuoti perukus, apsivilkti sceniniais kostiumais, sužinojo, kaip dirba šio teatro specialistai ir aktoriai. Nustebino, kad scena - be pakilimo. Aktoriai gali betarpiškai bendrauti su žiūrovais. 

Lankydamiesi Karalių rūmuose, mokiniai sužinojo, kad XIV a. šioje vietoje stovėjo Mazovijos kunigaikščio pilis, kurią XVII a. pradžioje perstatė Žygimantas III Vaza. Antrojo pasaulinio karo metais pilis buvo beveik visiškai sugriauta, o vėliau atstatyta ir joje įkurtas muziejus. Čia eksponuojami rytietiški kilimai, baldai ir šviestuvai. Eksponuojamos Lenkijos nacionalinio banko monetos ir banknotai, išleisti po 1945 m., bei medaliai, susiję su Lenkija. Karališkoji pilis yra nuolatinių ir laikinųjų parodų centras. 

Mokiniams labai patiko Koperniko mokslo centre. Tai vienas naujausių ir moderniausių Varšuvos muziejų. Tiksliau, tai yra mokslo centras, pritaikytas smalsiems ir norintiems pažinti pasaulį lankytojams. Koperniko mokslo centre galima susipažinti su įvairiais gamtos reiškiniais ir jų veikimo pobūdžiu, atlikti įvairius bandymus, savo kailiu patirti žemės drebėjimo baisybes, pabūti po vandeniu ar skęstančiame laive ir atsakyti į daugybę klausimų - kas, kodėl, kaip ir kt. 

Visi, norintys pajausti molio dvasią, buvo pakviesti į Liaskų ugdymo centro keramikos studiją. Molio minkymas, lipdymas, dekoravimas - visas šis procesas leido tekėti kūrybinei versmei ir kartu atpalaidavo, džiugino, ramino. Lipdėme vazeles, lėkštes, puodelius; savo lipdinius įvairiais būdais dekoravome. Turėjome puikią progą išlaisvinti vaizduotę, kūrybiškumą, lavinti erdvės pojūtį. Išdegtus mūsų kūrinius grąžins rudenį į mūsų centrą atvyksianti Liaskų delegacija. Balandžio 23 d., patyrę neišdildomų įspūdžių, išvykome Lietuvos link. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]