REDAKTORIAUS ŽODIS

Vytautas GENDVILAS

ŠIMTAIS TŪKSTANČIO LINK

Šiuo žurnalo numeriu pradedame dar vieną šimtą. Jau aštuntą. Numeruojant nuo pradžios, balandžio mėnesį jums į rankas atidavėme septynišimtąjį "Mūsų žodį". Ar tai didelė šventė? Galima manyti, kad tai tik skaičius. Prisiminus, kad nuo pirmojo išleisto žurnalo numerio praėjo net 58-eri metai, galima džiaugtis. Keitėsi valstybės, santvarkos, politika, keitėsi pats gyvenimas. O "Mūsų žodis" buvo, yra ir, tikėkimės, bus. Norint turėti 700 žurnalo numerių reginčiųjų raštu, prireiktų gerų poros metrų lentynų. Juos visus retas kas beturi. Visiems perskaityti šiame nuolatinio skubėjimo ir informacijos gausos amžiuje vargu ar atsirastų laiko. Tačiau bent šimtuosius numerius peržiūrėti galima. Aš taip ir padariau. Prisipažinsiu - buvo labai įdomu. Noriu savo subjektyviais įspūdžiais pasidalinti su jumis. 

100-asis "Mūsų žodžio" numeris pasirodė 1967 metų balandį. Tada Lietuva buvo tarybų, viskam vadovavo partija - komunistų! Balandį yra gimęs darbininkų ir valstiečių vadas Vladimiras Iljičius Leninas, todėl numeris neapsiėjo be jam skirtų straipsnių. Žurnalas pradedamas Antano Jonyno prisiminimais apie pirmąjį, 1947 metų balandį surengtą, Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) suvažiavimą, nagrinėja neregių judėjimo ištakas tuometinėje Lietuvoje. Prisimintos LAD kelio paieškos: ar organizacija turi būti gamybinė, ar joje turi vyrauti kultūrine veikla pagrįstas darbas. Prisiminta ir suvažiavime išsakyta neregių surašymo idėja. Ji pavyko tik 1966-1967 metais. Numeryje taip pat galima rasti ir minėto suvažiavimo delegatų kreipimąsi į visus Lietuvos tarybų socialistinės respublikos akluosius. Numetus to meto "politinį rūką" iš šio kreipimosi galime pažinti jaunos besikuriančios organizacijos planus ir siekius. Dėmesį patraukė vienas kreipimosi sakinys: "Dabar mes galime tapti tokiais pačiais žmonėmis, kokiais yra mūsų regintieji broliai ir seserys". Saulius Plepys žurnale kvietė tuometinių įmonių valgyklas paversti kultūrą skleidžiančiomis kavinėmis ir taip praturtinti nuobodžią įmonių bendrabučių gyventojų kasdienybę. Yra Liongino Ragėno prisiminimų apie darbą vyriausiuoju žurnalo redaktoriumi. Juo L. Ragėnas buvo trejus metus. Apie madų demonstravimą Kauno neregių įmonėje žurnale parašė Gražina Siderevičienė. Žurnalas baigiamas TSRS sporto meistro J. Kulikausko rengtu skyreliu "Šaškės". Kadangi žurnalo numeris ypatingas, tai jame yra ir skaitytojų nuomonių bei palinkėjimų "Mūsų žodžio" redakcijai. Žurnale vyrauja vargo patyrusios, bet sumanymų turinčios organizacijos įspūdis. 

200-asis "Mūsų žodžio" numeris pasirodė 1975 metų rugpjūčio mėnesį. Smulkmena, bet tais laikais rugpjūtis buvo rašomas "rugpiūtis". Žurnale vyrauja tik pasibaigusios septintosios dainų šventės, skirtos pergalės Didžiajame tėvynės kare 30-mečiui, atgarsiai. Šventėje dalyvavo Lietuvos aklųjų draugijos kamerinis choras ir Kauno tarprajoninių kultūros namų mišrus choras bei Vilniaus tarprajoninių kultūros namų kaimiškos muzikos kapela, šokėjų kolektyvai iš Šiaulių ir Kauno, LAD pučiamųjų orkestras. Iš viso šventiniuose renginiuose dalyvavo per pusantro šimto LAD saviveiklininkų ir profesionalių atlikėjų. 

Žurnale spausdintas interviu su pirmuoju Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklos direktoriumi Vytautu Jankūnu. Tais metais rugsėjo 1 dieną ši mokymo įstaiga atvėrė duris. 

Žinybinės aklųjų gamybinės sanitarijos mokslinio tyrimo laboratorijos vyresnioji mokslinė bendradarbė Gražina Kalinkienė nagrinėjo triukšmo lygį LAD įmonėse ir antifonų vaidmenį kovojant prieš triukšmą. 

LAD centro valdybos darbingumo atkūrimo ir įdarbinimo skyriaus instruktorė Albina Aleksienė rašo apie Darbingumo atkūrimo mokyklą Kretkampyje, nuo liepos 1 d. pradėjusią veikti senelių ir invalidų namų bazėje. Į mokymo planus buvo įtraukti šie dalykai: organizuoto aklųjų judėjimo istorija, brailio raštas, pagrindinės žinios apie akių susirgimus ir jų profilaktiką, politinis švietimas, orientavimasis erdvėje, namų ruoša ir savitvarka, fizinė kultūra. 

Žurnalo "Mūsų žodis" vyr. redaktorius Adolfas Venckevičius 200-ojo numerio proga prisiminė žurnalo pradžią. Emilija Kulakauskienė rašė apie "Mūsų žodžio" redakcijos surengtą trijų dienų seminarą neetatiniams fotokorespondentams. 

Rašyta ir apie Kauno aklųjų internatinės mokyklos dvidešimtąją abiturientų laidą. Apie mokomąsias tiflopriemones rašė Kauno aklųjų internatinės mokyklos mokytojai Alfonsas Valašinas ir Vladas Verbauskas. L. Ragėnas rašė apie tai, kaip gimsta knygos brailio raštu. Numeryje vyravo tvirtos, pilnos sumanymų organizacijos įspūdis. 

300-asis numeris pasirodė 1983 metų gruodyje. Jis pradėtas prisimenant 60-metį galėjusį švęsti poetą, buvusį Lietuvos aklųjų draugijos pirmininką Antaną Jonyną. Po to pateikta diskusija Klaipėdos gamybiniame mokymo kombinate (GMK): kaip vyksta socialistinis lenktyniavimas ir kaip jį galima pagerinti. Paskelbti LAD tiflologijos, oftalmologijos mokslo darbų ir meno kūrinių konkurso rezultatai. Giedrius Vytenis rašė apie Eriko Varno medalį, sukurtą A. Jonyno 60-mečiui. Vyr. redaktorius A. Venckevičius šventinį žodį parašė prisimindamas dvi pirmojo žurnalo numerio redakcijas. Taip pat aptarta žurnalo nūdiena ir ateities perspektyvos. "Mūsų žodis" kalbino LAD centro valdybos tiekimo ir realizavimo skyriaus viršininką Vytautą Atrašką. Nagrinėtos tų laikų LAD gamybinėse įmonėse pasitaikiusios problemos. 

Straipsnyje pateikti LAD Vilniaus ir Kauno GMK bei Eksperimentinės įmonės vadovų atsakymai į J. Šukio straipsnyje išsakytą kritiką. Su Kauno medicinos instituto žinybinės gamybinės sanitarijos mokslinio tyrimo laboratorijos vedėju doc. Vytautu Obeleniu aptariamos vibracijos ir triukšmo gamyboje problemos. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktoriaus pavaduotoja Audronė Maksimaitienė pasidalijo įspūdžiais po viešnagės Veimaro (Vokietija) aklųjų mokykloje. Kęstutis Balčiūnas rašo apie dainininkės B. Grincevičiūtės brolį Vaitiekų. 

Keli puslapiai paskirti 1983 metų apibendrintam pagal temas turiniui. Žurnale yra ir humoro, tik jis šiaip, o ne tiflologinis. Žurnalas baigiamas naujametiniais receptais. Perskaičius numerį susidarė įspūdis, kad tuo metu Lietuvos aklųjų draugija buvo tvirta, pasitikinti, premijas galinti skirti organizacija. 

400-asis numeris pasirodė 1992 metų balandžio mėnesį. Jame jau nebėra "rausvo šydo". Vyr. redaktorius A. Venckevičius drąsiai visus sveikina su Šv. Velykomis. Apie dar vieną šimtą jis rašė: "400-asis numeris bus tas slenkstis, kurį peržengę į gyvenimą pažvelgsime kitaip". Aldona Šimkuvienė rašė apie Pasaulio aklųjų sąjungos prezidento Dunkano Vatsono ir generalinio sekretoriaus Pedro Zuritos apsilankymą Lietuvoje. Alvydas Valenta rašo apie 1992 metų kovo 5 d. įkurtą Prano Daunio fondą. Gediminas Zemlickas aiškinosi, kodėl neįgalieji neplūsta į darbo biržą. Vilniaus universiteto bendrosios psichologijos katedros docentas Feliksas Laugalys rašė apie praregėjimą ir fosfenus: "Fosfenais vadinami paprasti regos pojūčiai, kurie pasirodo žmogaus regos lauke, jei elektros srove dirginama ta pakaušio srities smegenų žievės dalis, kuri mokslinėje literatūroje vadinama pirmine regos projekcija." G. Zemlickas aptaria neregių vaikų mokymosi galimybes bei integruotą vaikų mokymą. 

Skaitytojams pristatyti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmieji žingsniai tarptautinėse ir pasaulio aklųjų organizacijose, išspausdintas Didžiosios Britanijos dvylikos organizacijų invalidų manifestas "Programa paskutiniajam mūsų amžiaus dešimtmečiui". Daug vietos skirta perspausdintam Gi de Karo romanui "Pabaisa". 

500-asis numeris išleistas 2000 metų rugpjūčio mėnesį. Jis prasideda Lietuvos žurnalistų sąjungos ir LASS centro tarybos sveikinimais. Šventinio numerio proga tuometinis LASS pirmininkas Osvaldas Petrauskas rašė: "Žinybinė spauda pirmiausia leidžiama tam, kad informacija, naujienos, ateities sumanymai pasiektų kiekvieną organizacijos narį, kad tas narys turėtų galimybę išdėstyti savo mintis, bendrauti su kitais organizacijos nariais. Kitas svarbus žinybinio leidinio uždavinys - visuomenei teikti informaciją apie jį leidžiančią instituciją." LASS centro tarybos medžiagoje kalbama apie LASS individualios įmonės "Mūsų žodis" perorganizavimą į UAB "Brailio spauda", apie paramą Lietuvos aklųjų choro loterijai. Žurnale rašoma ir apie LASS Varėnos rajono tarybos name atidarytą bendruomenės centrą "Dobilas". A. Valenta rašė apie naujai įsigaliojusį transporto lengvatų įstatymą. Juozas Valentukevičius pristatė Lietuvos aklųjų bibliotekos išleistą antologiją akordeonistui Stasiui Stasiuliui atminti. LAB direktorė Rasa Januševičienė dalijosi įspūdžiais iš bibliotekininkų konferencijos Kryme. Straipsnis prasideda taip: "Birželio 3-11 dienomis Sudake (Krymas, Ukraina) vyko..." Rašoma ir apie voką su brailio raštu Pranui Dauniui atminti. Žurnale užfiksuota ilgą tęsinį turėjusio projekto "Pažinti meną pojūčiais" pradžia. Rajono gyvenimo aktualijomis dalijasi ilgametis LASS Raseinių rajono pirmininkas Petras Bugas. 

Beje, taip jau sutapo, kad jubiliejinį 500-ąjį numerį būtent ir parengė tik ką atsiradusi UAB "Brailio spauda". 

600-asis numeris paženklino žurnalo "Mūsų žodis" 50 metų leidybos jubiliejų. Jis pasirodė 2008 metų gruodžio mėnesį. Žurnalas pradedamas sveikinimo žodžiais, nes tai ne tik jubiliejus, bet ir naujametinis numeris. A. Valenta nagrinėjo aplinkos prieinamumo neregiams problemas. Apie šunis vedlius rašė Audronė Jozėnaitė. Žurnalas sveikino tuometinį UAB "Etalinkas" direktorių Egidijų Biknevičių su Jaunojo verslininko apdovanojimu, kurį įteikė LR ūkio ministerija. Labdaros fondas "Beatričės namai" paskyrė trečiąją B. Grincevičiūtės vardo premiją. Ji įteikta muzikologui Edmundui Gedgaudui. Ramunė Žaržojutė rašė apie vietoj vienos internetinės svetainės www.lass.lt atsiradusias dvi: www.lass.lt ir www.musuzodis.lt. Apie kompiuterinio raštingumo kursus rašė Pranas Pliuška. Pateiktas interviu su Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studente Egle Jarmolavičiūte. Irma Jokštytė rašė apie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro vaikams surengtą ekskursiją į oro uostą. 

Po 700-ąjį numerį galite be vargo pasižvalgyti savarankiškai. Jį gavote prieš gerą mėnesį. "Mūsų žodis" - tai aklųjų ir silpnaregių istorija. Ji yra tokia, kokią mes visi užrašėme. Peržvelgiau vos šimtąją dalį to, kas parašyta. Bet ir jos pakanka, kad suprastume, kokie buvome, ką darėme, kaip gyvenome. Su šiuo numeriu pradedame dar vieną šimtą. Jis užtruks aštuonerius metus ir keturis mėnesius. Noriu visiems palinkėti sulaukti ne tik 800, bet ir viso tūkstančio, jei tada dar bus leidžiami žurnalai.