BRAILIO RAŠTAS IR MES

Kristina MISIŪNAITĖ

NĖ DIENOS BE BRAILIO RAŠTO


Europos aklųjų sąjunga yra išleidusi straipsnių rinkinį "Braille - the world at my fingertips", į kurį sudėjo 25 apdovanojimų nepelniusius rašinius apie brailio rašto svarbą aklųjų gyvenime, pristatytus Onkyo konkursui. Rinkinys išleistas keliomis kalbomis stambiu šriftu, brailio raštu ir PDF formatu. Pasak leidėjų, ne visi geri rašiniai, pristatyti Onkyo konkursui brailio rašto tema, apdovanojami, nes neatitinka konkurso sąlygų, pavyzdžiui, būna truputį per ilgi. Visuomenei jie lieka neprieinami, tačiau yra verti, kad žmonės juos perskaitytų. Šiame rinkinyje yra labai gerai įvertintas rašinys iš 2008 m. konkurso, kurio autorė - trylikametė Kristina Misiūnaitė iš Nyderlandų. 

Vertėja Audronė Gendvilienė 

 

Kokia būtų mano diena su brailio raštu ir be jo? 

Be brailio rašto: aš klausausi bažnyčios varpų, kad sužinočiau, kiek dabar valandų. "Ar tu šitai skaitei?", - paklausė manęs. "Ne, neskaičiau, negaliu skaityti reginčiųjų raštu." "Neseniai tame žurnale skaičiau...", bet aš negaliu tęsti pokalbio. 

Su brailio raštu: aš pačiupinėju savo reljefinį laikrodį norėdama sužinoti, kiek dabar valandų. Dar turiu truputį laiko, todėl paskaitysiu knygą. Savo lentynoje, kur stovi daug knygų brailio raštu, susirandu reikiamą tomą. Mano pirštai bėga eilutėmis; aš skaitau raides savo dešimčia akių. 

Be brailio rašto: "greitai pasižiūrėk internete!" Bet tai neįmanoma be brailio eilutės. 

Su brailio raštu: įsijungiu savo nešiojamą kompiuterį ir pasitikrinu, ar neatėjo naujų elektroninių laiškų. Viską, kas atsiranda ekrane, aš perskaitau su savo brailio eilute, su ja naršau internete, be jos negalėčiau šito daryti. 

Be brailio rašto: nuskamba skambutis, jis man primena, kad turiu kai kam paskambinti. Čiumpu telefoną ir karštligiškai bandau prisiminti reikalingą numerį. 

Su brailio raštu: į brailio rašto mašinėlę įsidedu popieriaus lapą ir užsirašau telefono numerį. Tada subarška pašto dėžutė ir ant kilimėlio nukrinta žurnalas brailio raštu. Aš neatsilieku nuo naujausių žinių ir pastarųjų dienų įvykių. 

Be brailio rašto: po kurio laiko įeinu į liftą. Apčiuopomis ieškau mažų mygtukų su skaičiais, bet jų negaliu perskaityti. Kaip man patekti į reikiamą aukštą? Paspaudžiu vieną mygtuką. "Kur aš patekau?" - svarstau, pakilusi aukštyn. Einu koridoriumi, ant durų užrašai, kurių aš negaliu perskaityti. 

Su brailio raštu: įėjusi į liftą, paspaudžiu mygtuką, ant kurio randu brailio raštu užrašytą skaičių du. Antrame aukšte šalia durų apčiupinėjusi randu lenteles su užrašais brailio raštu. Susirandu reikiamas duris. 

Be brailio rašto: sėdžiu mokyklos klasėje. "Pasakyk Europos šalių pavadinimus", - sako mokytoja. Bet aš neturiu kur pasižiūrėti, nes mokykloje nėra man pritaikyto atlaso. 

Su brailio raštu: ant stalo guli reljefinis pasaulio atlasas. Mano pirštai bėga jo paviršiumi, ieškodami valstybių pavadinimų santrumpų. Aš skaitau miestų ir upių pavadinimus ir mintyse klostosi žemėlapio vaizdas. 

Be brailio rašto: negaliu groti muzikos instrumentu, groti orkestre. Labai norėčiau tą daryti. Bet kaip galėčiau, jei neturiu gaidų brailio raštu? Negaliu naudotis įprastu gaidų sąsiuviniu. 

Su brailio raštu: man patinka groti. Skaitinėju brailio raštu išspausdintą gaidų sąsiuvinį, ieškodama gražios dainos. Dešine ranka perskaitau keletą gaidų. Tada jas sugroju. Tokiu būdu po truputį išmokstu atlikti visą dainą. 

Brailio raštas man labai svarbus, visur ir visada, ir esu tikra, kad be jo neišsiversčiau nė vienos dienos. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]