RENGINIAI

Lina NORKIENĖ

"KINO PAVASARIS" KITAIP

Kinas mūsų, regos negalią turinčių žmonių, bendruomenei nėra jokia naujiena. Laisvalaikį su kino filmais mėgsta leisti ne vienas silpnaregis ar net neregys. Anksčiau filmus mielai nuomodavomės, pirkdavome įrašytus vaizdajuostėse. Dabar sudominę kino filmai lengvai prieinami elektroninėje erdvėje. Kino salės, ryškiais, meniškais plakatais kviesdavusios žiūrovus, pamažu lyg ir prarado savo aktualumą. 

Tačiau laisvalaikio leidimas kino salėse pastaruoju metu tampa vis populiaresnis. Daug žinoti apie pasaulinį kiną, apie jį diskutuoti draugų kompanijoje vėl tampa madinga. Prie kino filmų populiarinimo nemenka dalimi prisideda šiemet jau dvidešimt antrą kartą vykusio festivalio "Kino pavasaris" rengėjai. Tie, kam negana per televiziją rodomų filmų, aktyviai domėjosi šio kino festivalio siūloma programa, o ji tikrai buvo plati ir įvairiapusė. Konkursai, žymiausių kino kūrėjų retrospektyvinės peržiūros, regioninės programos, muzikiniai siužetai, dokumentika. Visko, ką mėgina aprėpti "Kino pavasario" renginiai išvardinti neįmanoma. 

Kokios galimybės nematančiam žmogui mėgautis kinu? Ar reikia kiną jam specialiai pritaikyti? Kaip neregiui keičia filmo peržiūrą geras įgarsinimas? Tokie ir panašūs klausimai kyla apsilankius festivalio renginiuose. 

Daugumai mūsų bendruomenės žmonių matytas ir gerai žinomas lietuviškas kino filmas "Anarchija Žirmūnuose", pritaikytas regėjimo negalią turintiems žmonėms, deja, yra labiau maloni išimtis, nei kasdienybė. Bet mes, silpnaregiai ir regėjimo likučio neturintys žmonės, stiprūs tuo, kad mokame prisitaikyti ir mėgautis daline informacija papildydami ją vaizduote ir loginiu mąstymu. 

Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras (VBSPC) gali pasidžiaugti, kad viena iš trijų ir pagrindine laikoma šio festivalio renginių būstinė - kino centras "Forum Cinemas Vingis" - yra beveik kaimynystėje. Šiame kino centre vyko mums įdomiausias ir aktualiausias renginys - mokslinių fantastinių bei mokslo populiarinimo filmų festivalis "Eureka", kur buvo parodyta net 13 įvairios trukmės filmų iš viso pasaulio. VBSPC lankytojai buvo pakviesti neatlygintinai apsilankyti keliuose iš jų. Prieš filmus vyko įdomūs susitikimai su jų kūrėjais, kitais įdomiais, su filmų kūrimu ar turiniu susijusiais žmonėmis. Buvo aktyviai diskutuojama, užduodami klausimai, dalinamasi įdomių, su filmų gamyba ir sumanymais susijusių nutikimų istorijomis. Ne vienas šių peržiūrų dalyvis po seanso prisipažino, kad jau labai seniai buvo lankęsis kino salėje ir stebėjosi tuo, kaip pasikeitė tiek salių įranga, tiek patys filmai. Ne vienas mūsų spėjome pajusti anglų kalbos žinių stygių bei mintyse sau pasižadėti, kad aktyviau mokysimės kalbų. Gerai mokant kalbą galima daug tiksliau suvokti filmo turinį, dialogų niuansus, veikėjų charakterių subtilybes. 

Buvo smalsu dalyvauti ir virtualios realybės salėje demonstruojamuose kino seansuose. Svarbu pastebėti, kad čia, vienoje iš demonstruojamų kino juostų, pavadinimu "Neregio akimis", pasakojama praradusio regėjimą teologijos profesoriaus Johno Hullo patirtis. Šio žmogaus pojūčiai bandyti perteikti garsų ir asociatyviais vaizdiniais. 3D transliuojamas vaizdas, kur filmo veiksmas vyksta visur apie žiūrovą, atrodo tikrai labai realistiškai. Šių filmų kūrėjai pažymi, kad tai tik pirmieji, dar labai netobuli, bandymai. Trūksta vaizdo realumo pojūčio, nėra stereo garso, surišto su žiūrėjimo kryptimi, daug sunkumų jungiant vaizdą į vientisą erdvę. Tačiau nepaisant sunkumų, įspūdis žiūrint šiuos filmus tikrai puikus. Nejučia prisimeni fantastinius literatūros kūrinius, kurių veikėjai, sėdėdami kambario centre, gali dalyvauti filmo veiksme, įsijungti į vykstančius dialogus ar net keisti filme kuriamas situacijas pagal savo norą. 

Dėkojame festivalio "Kino pavasaris" rengėjams už galimybę neatlygintinai mėgautis pasaulio kino naujienomis ir susipažinti su inovatyviomis virtualaus kino galimybėmis. O mūsų bendruomenei linkiu aktyviau domėtis kinu ir diskutuoti rūpimais klausimais ne tik tarpusavyje, bet ir viešojoje erdvėje.