DRAUGE SU BENDRUOMENE

Andrius VAINORAS

SIMBOLINIS TREČDALIS

LASS Kaišiadorių rajono filialas nėra didelis, spalvingas ar triukšmingas, nelinkęs apie save daug kalbėti ir girtis atliktais darbais. Greičiau priešingai. Antra vertus, filialo veikla galėtų būti tas "kasdienybės veidrodis", parodantis, kokiomis nuotaikomis ir problemomis apskritai gyvena mūsų rajonų filialai. 

LASS Kaišiadorių rajono filialas vienija 61 regėjimo negalią turintį žmogų. Iš jų: 41 yra pensinio amžiaus, 20 - darbingi. Deja, dirbančių nedaug - 3, 4 žmonės. 

"Daugelis mūsų narių yra senyvo amžiaus, todėl jiems reikalinga visapusiška pagalba ne vien dėl silpno regėjimo, bet ir dėl kitų problemų ar ligų, - pasakoja filialo pirmininkė Aušra Gresienė. - Daugiau kaip pusė filialo narių gyvena kaimo vietovėse, tad apie aktyvesnį įsitraukimą į LASS veiklą kalbėti netenka. Žmones reikia lankyti namuose, suteikti jiems reikalingas paslaugas, informaciją." 

Filialo veiklai iliustruoti bene geriausiai tiktų trečdalio principas. Trečdalis iš visų filialo narių yra darbingo amžiaus, du trečdaliai - pensinio. Trečdalis (gal kiek daugiau) yra aktyvūs, besidomintys organizacijos gyvenimu, nuolat besilankantys filiale, du trečdaliai - organizacijos veikloje labiau nedalyvauja nei dalyvauja. Priežastys įvairios: nenori, neleidžia sveikata arba, anot pirmininkės, tiesiog yra sėslūs ir gyvena savo namuose retai iš jų išvykdami. Deja, amžius, ligos daro savo: iš organizacijos daugiau žmonių išeina nei į ją ateina. Štai pernai į LASS priimti 3, į Anapilį iškeliavo 12 žmonių. 

"Narių mažėja, - sako A. Gresienė, - priežastys - įvairios: tobulėja medicina, mažėja visiškai nematančių žmonių. Nemanau, kad esame nepatrauklūs, neįdomūs ir niekam nežinomi. Pati važinėju po seniūnijas, bendrauju su seniūnais, socialiniais darbuotojais - pokalbiai dažniausiai baigiasi vienodai: "Ne, mūsų seniūnijoje tokių žmonių nėra." Viena vertus, galima justi tam tikrą nesidomėjimą, antra vertus, supranti, kad tie žmonės kalba taip, kaip yra iš tikrųjų." 

Dirbantys filialo nariai apie darbą kalba nenoriai. "Dirba vos keli žmonės, - sako pirmininkė, - visi jie dar turi regėjimo likutį, į mūsų organizaciją atėję neseniai. Turbūt nenori, kad apie jų neįgalumą sužinotų darbdaviai, baiminasi prarasti darbo vietas." 

Šiais metais du jaunesnio amžiaus neregiai baigė profesinės reabilitacijos kursus Kaune. "Tai yra gerai, - sako pirmininkė, - žmonės pakeičia aplinką, susipažįsta su kitais aklaisiais. Bendrauja, dalijasi informacija. Net jeigu ateityje ir neras darbo, reabilitacija vis tiek yra gerai." 

Abu minėti jaunuoliai yra dalyvavę ir LASS rengtose savarankiško gyvenimo įgūdžių mokymo stovyklose, paprastai vadinamose "Vasaros reabilitacija". Abu prikalbinti ten vykti sekėsi nelengvai, bet įspūdžiai liko kuo geriausi. Apie "Vasaros reabilitaciją", kitas panašaus pobūdžio stovyklas tenka išgirsti gerų atsiliepimų iš ne vieno LASS filialo pirmininko. Akivaizdu, kad tai yra viena iš patrauklesnių veiklos ir tarpusavio bendravimo formų, kuriomis galime sudominti rajonuose gyvenančius organizacijos narius. 

LASS Kaišiadorių rajono filialas įsikūręs Kaišiadorių socialinių paslaugų centre: žmonės ateina į filialą ir kartu gali gauti reikalingas paslaugas, filialas - pasinaudoti socialinės paramos centro transportu. Reikia susimokėti tik už kurą. Kaip ir kiti LASS filialai, taip ir šis, vykdo socialinės reabilitacijos neįgaliesiems paslaugų bendruomenėje projektą - teikia sociokultūrines paslaugas. Viena dažniausių ir reikalingiausių - asmeninio asistento (skaitovo, palydovo) paslauga. Ji reikalinga žmonėms lankantis įvairiose viešąsias paslaugas teikiančiose įstaigose, tvarkant dokumentus. Filiale veikia vokalinis ansamblis "Volungėlė", žmonės skaito garsines knygas. Beje, jas irgi skaito mūsų jau minėtas - beveik simbolinis - trečdalis filialo narių. Didžiausią paklausą turinčios techninės pagalbos priemonės - kalbantys laikrodžiai, didinimo stiklai. 

Filialo pirmininkė A. Gresienė yra ir LASS centro tarybos narė, kuruojanti visų LASS filialų veiklą. Paklausta, ką keistų ar tobulintų filialų darbe, jeigu būtų jos valia, A. Gresienė sako: "Prie filialo pirmininko turėtų būti socialinis darbuotojas, kuris vykdytų socialinių paslaugų neįgaliesiems projektą - teiktų paslaugas. Tuomet pirmininkas galėtų užsiimti LASS įstatuose numatyta veikla, bendrauti su savivaldybe ir vadovauti filialui tikrąja šio žodžio prasme. Yra buvusi ne viena situacija, kai pagal projektą turiu vykdyti tam tikras veiklas, teikti paslaugas, o tuo metu reikia važiuoti į seniūniją ar atlikti kokį kitą neatidėliotiną darbą. Nusižengti projekto reikalavimams neturiu teisės, bet reikia atlikti ir tą kitą "degantį" darbą. Nori nenori, kažką reikia aukoti, kažkur nusižengti."