NEREGIŲ LABUI

GLAUKOMOS DIENA

Kovo 6 d. minima Tarptautinė glaukomos diena. Šia proga kalbiname Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų klinikos docentą, Nacionalinės glaukomos sąjungos vadovą dr. Saulių Galgauską. 

– Jūs vadovaujate Nacionalinei glaukomos sąjungai. Ši organizacija buvo įkurta 2005 m. 2006 m. duomenimis, ji vienijo 380 narių. Kaip pasikeitė organizacijos veikla per paskutinį dešimtmetį? Kokia šios organizacijos struktūra, pagrindiniai veiklos tikslai ir uždaviniai? 

– Nacionalinė glaukomos sąjunga buvo įkurta 2005 metais puikaus gydytojo ir visuomenininko dr. doc. Vytauto Gurausko iniciatyva ir pastangomis. Iki tol kituose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Pasvalyje) jau veikė miestų glaukomos klubai. Tų miestų glaukomos klubai buvo savarankiški juridiniai vienetai, tokie jie ir liko iki dabar. Nacionalinės glaukomos sąjungos tikslas – burti ir šviesti glaukoma sergančius žmones, jų šeimos narius, medikus. Pagrindiniai uždaviniai – rūpintis sergančiųjų akių sveikata, mokytis sveiko gyvenimo būdo, supažindinti visuomenę su glaukomos profilaktikos, gydymo problemomis, rengti seminarus, paskaitas, konferencijas. 

Per paskutinius keletą metų pasaulyje, aišku, ir Lietuvoje, įsigalėjo moderniosios technologijos, labai plačiai paplito internetas. Manau, kad dabar kiekvienas žmogus žino ir moka naudotis kompiuteriu, turi internetą ir gali gana greitai gauti bet kokią informaciją – aišku, ir apie savo ligą. Prieš 10 metų teko dalyvauti Pasaulio glaukoma sergančių žmonių asociacijos steigiamajame susirinkime. Tada buvo labai keista klausytis pranešimų iš Australijos, JAV, Vokietijos apie tose šalyse veikiančias glaukoma sergančių žmonių interneto grupes. Pacientai nesirinkdavo į jokius susirinkimus ar konferencijas – visą reikiamą informaciją gaudavo internetu. Taip jie bendraudavo ir vienas su kitu. Praėjo dešimt metų, ir tokias pačias tendencijas galime matyti Lietuvoje. Nieko jau nestebina ir vyresnio amžiaus žmogus, sėdintis prie kompiuterio. 

– Lietuvoje veikia dvi glaukomos organizacijos – Nacionalinė glaukomos sąjunga ir gydytojus vienijanti Lietuvos glaukomos draugija. Ar šios organizacijos palaiko ryšius, turi bendrų projektų, renginių, konferencijų? 

– Lietuvos glaukomos draugijos tikslas – burti gydytojus, besidominčius glaukoma. Draugija kasmet organizuoja konferenciją akių gydytojams, kurioje pristatomi naujausi moksliniai pranešimai. Draugijai vadovauja prof. Ingrida Janulevičienė, kurios mokslinė veikla yra labai gerai žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. 

– Ar Nacionalinė glaukomos sąjunga priklauso glaukomos ligonius vienijančioms tarptautinėms organizacijoms? Jei taip, kaip pasireiškia ši veikla? 

– Prieš 10 metų buvo įkurta "skėtinė" pasaulinė glaukoma sergančių žmonių organizacija (WGPO). Šios organizacijos narė yra ir Nacionalinė glaukomos sąjunga. 

– Nuo 2008 m. minima tarptautinė glaukomos diena. Kaip ši diena pažymima Lietuvoje. Ar yra susiklosčiusios minėjimo tradicijos? Jei taip, tai kokios? 

– Pastaruosius keletą metų plačiai minima Pasaulinė glaukomos savaitė. Šiais metais ji vyko kovo 12–18 dienomis. Praėjusiais, tai yra 2016 metais, Pasaulinė glaukomos savaitė minėta kovo 6–12 dienomis. Glaukomos savaitę kiekvienais metais paskelbia Pasaulio glaukomos asociacija kartu su Pasaulio glaukoma sergančiųjų draugija. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, glaukomos savaitė minima žiniasklaidoje primenant žmogui, kad ši liga nesnaudžia ir būtinai reikia eiti tikrintis profilaktiškai pas akių gydytoją. 

– Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje yra gana daug sergančiųjų glaukoma. Ar galėtų mūsų sąjungos nariai įsijungti į glaukomos sąjungos veiklą? Kaip tampama organizacijos nariu, ar yra nario mokestis? 

– Įstoti į sąjungą gali jau susikūrę klubai, tad norintiems dalyvauti organizacijos veikloje reiktų pasidomėti, ar jų mieste veikia glaukoma sergančiųjų klubas ir į jį įstoti. 

– Kokią vietą susirgimai glaukoma užima tarp kitų akių ligų? Kokiam skaičiui pacientų per metus ši liga Lietuvoje diagnozuojama pirmą kartą? 

– Tikslios statistikos, kiek žmonių šia liga serga Lietuvoje, nėra. Tačiau manoma, kad jų yra keliasdešimt tūkstančių. 

– Ar yra galimybių preventiškai išvengti šios klastingos ligos? Kokie pirmieji ligos simptomai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį? 

– Svarbu glaukomą diangnozuoti kuo anksčiau, kol liga nėra pažeidusi regos nervo. Jei liga nustatoma vėlai, tai ir gydymas nebūna efektyvus. Vienas iš pagrindinių glaukomos rizikos veiksnių yra padidėjęs akispūdis, todėl profilaktinis jo matavimas yra labai svarbus ankstyvai diagnostikai. Glaukoma dar vadinama "tyliuoju vagimi", nes ilgai gali nesukelti pacientui jokių nepatogumų: akių neskauda, jos nepūliuoja, nėra raudonos, geras matymas. Tik toli pažengus šiai ligai, pablogėja regėjimas. Todėl ankstyva profilaktika yra labai svarbi. Visiems, sulaukusiems 40 metų, rekomenduočiau vieną kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti akis pas gydytoją oftalmologą. 

– Gal galėtumėte papasakoti apie glaukomos profilaktiką, pacientų švietimą bei naujausius gydymo metodus? 

– Nustačius ligą, būtinas gydymas. Glaukoma gydoma visą gyvenimą. Gydymas pradedamas nuo lašų, kuriuos reikia lašinti pagal gydytojo nurodytą tvarką. Jei gydymas akių lašais nepadeda, taikomas gydymas lazeriu arba atliekama operacija. Svarbu suprasti, kad ši liga nėra išgydoma. Netgi atlikus operaciją, būtina toliau lankytis pas akių gydytoją, kuris atliks tyrimus ir kontroliuos ligos eigą. 

– Ačiū už pokalbį. 

Kalbėjosi Antanas MONKEVIČIUS