IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

TIKRAS MOKYTOJAS

Mokantis Vilniaus Antano Jonyno aklųjų ir silpnaregių internatinėje mokykloje man buvo įdomūs keli mokytojai. Vienas iš jų matematikas - Vladas Verbauskas. Pirmiausia jis vienintelis iš mokytojų visai nematė. Antra, jo viena ranka visada buvo apmauta juoda pirštine. Mums, padaužoms, nuolat rūpėjo, kodėl mokytojas, ar vasara, ar žiema, nenusimauna tos juodos pirštinės. Tiesą pasakius, piktnaudžiavome mokytojo nematymu. Matematika man nesisekė. Per šią nuobodžią pamoką žaisdavome kortomis ir kitaip erzinome mokytoją. Tik prabėgus daugeliui metų supratau, kad V. Verbauskas iš tiesų buvo puikus mokytojas ir tikras savo dalyko žinovas. Na, ir kantrus, išmintingas žmogus. Nepuldavo kiekviena proga skaityti pamokslų, moralizuoti, skųsti valdžiai. O kaip su ta juoda pirštine? Sužinojau, kad mokytojas - pokario vaikas. Žaisdamas su nuo karo likusiais sprogmenimis, neteko regėjimo bei dalies rankos. 

Vladas Verbauskas gimė 1932 m. vasario 29 d. Daugirdėliuose, Alytaus rajone. "Vaikystėje nesvajojau apie mokytojo profesiją. Niekaip neįsivaizdavau savęs, stovinčio prie mokytojo stalelio. Esu kilęs ne iš inteligentų. Nuo vaikystės tėvai šnekėjo, jog būsiu ūkininkas, nes gyvenome kaime. Tėvelio netekau būdamas septynerių metų, tad reikėjo padėti mamai. Iš pradžių ganiau žąsis, vėliau - kiaules, avis, karves - mokiausi kaimo darbų. Šiek tiek ūgtelėjęs, akėjau, ariau. Oi, kaip sunku būdavo eiti į mokyklą. Mamytė keldavo ankstų rytą, kada pats miegas, nes reikėjo ganyti karves. Paganęs jas kelias valandas, dumdavau namo. Greitai persirengęs, į vieną ranką paėmęs maišelį su knygomis, į kitą - duonos kriaukšlį, pusantro kilometro skuosdavau į pradžios mokyklą. Pradinę baigiau dar gerai matydamas", - viename iš interviu pasakojo V. Verbauskas. 

Berniukas lankė savo kaimo pradinę mokyklą, ją ir baigė. 1944 m. patrankos sviediniu susižeidė. Sprogęs sviedinys Vladui atėmė ne tik regėjimą, bet ir vieną ranką. Po patirtų sužalojimų berniukas pamažu atsigavo, išmoko vaikščioti vienas, atlikti nesudėtingus ūkio darbus. 

1949-1956 m. Verbauskas mokėsi Kauno aklųjų vidurinėje mokykloje. Apie pirmuosius metus Kauno aklųjų mokykloje jis pasakojo: "Prasidėjo mokslai. Nors buvau baigęs pradžios mokyklą, vis tiek tapau pirmoku - reikėjo išmokti naujo nepažįstamo rašto. Pirmą kartą į rankas paėmęs sparnelį ir lentelę nežinojau, ką su jais veikti. Vėliau mokytoja A. Baltramiejūnienė paaiškino. Netikėjau, kad kada nors pramoksiu aklųjų rašto. Rašyti šiaip taip pramokau, o skaityti sekėsi sunkiau - juk teturėjau vieną ranką. Oi, kaip sunku sugrabalioti smulkius taškučius. Pirštai nejautrūs, atgrubę, o puslapio pabaigos nesimato. Užsispyriau - žūtbūt nutariau išmokti skaityti. Su knyga nesiskyriau, vis ją čiupinėjau. Ne veltui stengiausi. Po kelių mėnesių mane perkėlė į šeštą klasę." 

Greitai pralėkė septyneri metai. Baigdamas mokyklą Vladas norėjo atsidėkoti mokytojams - dvyliktoje klasėje parašė eilėraštį. Svajojo šį eilėraštį perskaityti per iškilmingą atestatų įteikimą. Deja, liga sutrukdė. Neregys mokytojams atsidėkojo kitaip. Jis po vidurinės mokyklos pradėjo studijuoti Vilniaus valstybiniame universitete matematiką. Baigęs svajojo apie mokytojo profesiją. 

Po studijų 1961-1975 m. Kauno aklųjų internatinėje mokykloje dirbo matematikos mokytoju. 1975 m. atidarius Vilniuje aklųjų ir silpnaregių internatinę mokyklą, persikėlė į sostinę ir čia iki 1992 m. mokė neregius bei silpnaregius vaikus matematikos pagrindų. Norėdamas palengvinti matematikos mokymąsi neregys mokytojas su kolegomis suprojektavo ir sukūrė keletą mokymo priemonių. 

Be tiesioginių pareigų, V. Verbauskas vadovavo pedagogų LAD pirminėms organizacijoms. 

Už ilgą pedagoginį darbą 1985 m. buvo apdovanotas Liaudies švietimo žymūno ženkleliu. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Kovo 3 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1927) Julija Baranauskienė (Rinkevičiūtė) - tautodailininkė, literatė. Mirė 2004. 

- sukanka 50 metų, kai gimė (1967) Loreta Andronovienė (Vaišnoraitė), LASS Kretingos rajono filialo pirmininkė. 

Kovo 4 d. 1872 metais įsteigtas Rygos aklųjų institutas. Jame mokėsi ir Lietuvos aklieji. 

Kovo 5 d. 1992 metais įsteigtas Katalikiškasis Prano Daunio fondas akliesiems remti. Jo prezidentas - Panevėžio katedros klebonas monsinjoras Juozapas Antanavičius. 

- sukanka 50 metų, kai gimė (1967) Gintaras Knieža, tautodailininkas, keramikas, mažosios bendrijos "Lietuvos didžiosios kunigaikštystės plytinė" steigėjas ir vadovas. 

Kovo 6 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1947) Petras Zabitis, tiflopedagogas, literatas. 

Kovo 10 dieną 2007 metais Vilniaus rotušėje "Aukso paukštės" nominacija - "Geriausias kaimo folkloro ansamblis ir vadovas" - įteikta LASS Kelmės rajono organizacijos folkloro ansambliui "Ramočia" ir jo vadovui V. Rutkūnui už senųjų autentiškų Kelmės krašto dainų atlikimą. 

Kovo 13 d. sukanka 115 metų, kai gimė (1902) Jeronimas Ignatavičius (Ignatonis), pedagogas, nuo 1929 metų rugsėjo 1 dienos iki 1932 metų gruodžio 1 dienos - Kauno aklųjų instituto vedėjas. Mirė 1968. 

Kovo 14 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1967) Audrius Lenkšas, muzikantas, kompozitorius, buvęs estradinio ansamblio "Meniu" vadovas. 

Kovo 19 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1932) Juozas Rimaitis, ilgametis LASS Alytaus miesto ir rajono filialo tarybos narys. 

Kovo 25 d. 2002 metais Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, pristatytas naujas garsinės knygos pavidalas - skaitmeninė knyga. Pasirinktas MP3 formatas. 

Kovo 26 d. 1937 metais Lietuvos akliesiems globoti draugija priėmė pastatytus Kauno aklųjų instituto rūmus. 

Kovo 31 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1927) Pranas Birenis, LASS veikėjas, meno saviveiklininkas. Mirė 2004.