IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

BESIDALIJANTI DAINOMIS

Virginija Gintilaitė gimė 1957 m. sausio 23 d. Slišuose, Šiaulių raj. Išduodant gimimo liudijimą buvo padaryta klaida. Iš tiesų V. Gintilaitė gimė šalia Slišų esančiame Vilaičių kaime. Mergaitė dienos šviesą matė tik keturis pirmuosius gyvenimo mėnesius. Vėliau Virginijai pasaulis aptemo. Tėvai iš paskutiniųjų stengėsi savo pirmagimei grąžinti regėjimą. Operacija po operacijos. Deja, niekas negelbėjo. Mergaitė taip ir liko neregė. Iki šešerių metų Virginija augo Vilaičių kaime. Ten buvusiame dvaro kumetyne tėvai turėjo vieno kambario butelį. Nors mergaitė ir nematė, vis tiek ji buvo labai aktyvi. Mėgo žaisti su bendraamžiais. Deja, jiems greitai nusibosdavo neregės draugija. "Šeimoje buvau vyriausias vaikas. Buvau smalsi. Man buvo viskas įdomu. Kaime neregiui augti nelengva. Turėjau draugelį, tokį Arūnėlį. Mes su juo žaisdavome. Kai jis užpykdavo, iškart mesdavo saują žemių man į akis. Kartais ir viena klajodavau po dvaro teritoriją. Ten būdavo iškastos duobės bulvėms laikyti. Aš, žinoma, į jas įkrisdavau. Tekdavo net pusdienį tupėti duobėje, kol kas nors išgirdęs mano riksmą ištraukdavo", - pasakojo judrioji neregė. 

Sulaukusi aštuonerių metų, Virginija 1965 m. pradėjo mokytis Kauno aklųjų internatinėje mokykloje. Pirmieji mokslo metai buvo labai sunkūs. Mergaitė ilgėjosi namų. Ji nuolat naktimis verkė. Tas ilgesys trukdė mokslui. Netgi mokytoja Aldona Baltramiejūnienė suabejojo jos protiniais sugebėjimais. Į mokyklą atvažiavus tėveliui paimti dukros žiemos atostogų, mokytoja pasidalijo savo nuogąstavimais. Grįžęs namo vyras abejonėmis pasidalijo su žmona. Virginija tėvų pokalbį girdėjo. Ji ilgai verkė ir nusprendė įrodyti, kad gali mokytis. Mergaitė, grįžusi iš namų mokyklon, pirmą lietuvių kalbos diktantą parašė be klaidų. Stengtis mokytis ragino ir klasės draugai. Virginijos klasėje mokėsi Valdas Sušinskas, Antanas Ruginis ir kiti. Klasėje buvo posakis: "Jei nenori mokytis - keliauk į kombinatą." Virginija pasakojo: "Mokykloje man buvo ne pyragai. Esu ir buvau stambaus sudėjimo, todėl turėjau ledlaužio "Lenino" pravardę. Neišvengdavau ir patyčių. Buvau aktyvi visuomenininkė. Deklamavau eilėraščius, dainavau." 

Jau pradinėse klasėse pradėjo ryškėti Virginijos muzikiniai gabumai. Nuo pirmos klasės ji dainavo mokyklos chore. Vėliau dainavo mergaičių ansamblyje. Sulaukusi penkiolikos metų direktoriaus A. Baltramiejūno rūpesčiu mergina pradėjo lankyti LAD Kauno kultūros namuose dainavimo būrelį. Ją mokė žinoma dainavimo pedagogė Stasė Rapalienė. Prasidėjo pirmieji koncertai ir kelionės. 

1975 m., Vilniuje pastačius naują aklųjų ir silpnaregių mokyklą, V. Gintilaitė joje tęsė mokslą. Mokytojo P. Kvedaro raginama lankė Balio Dvariono vaikų muzikos mokyklą. Virginija svajojo tęsti muzikos mokslus. Stojo į konservatoriją, bet taip jau nutiko, kad egzaminų nebaigė laikyti. 

1977 m. mergina grįžo gyventi į Šiaulius. Ten įsidarbino Gamybiniame mokymo kombinate karūnkamščių ceche. Virginija greitai įsiliejo į Šiaulių neregių kultūrinį gyvenimą. Dainavo vietiniuose kolektyvuose. Repetuodama ir dainuodama neregė nepamiršo savo svajonės. 1978-1981 m. mokėsi Šiaulių aukštesniosios muzikos mokyklos solinio dainavimo klasėje. Virginiją priėmė iš karto į antrą kursą. Gabią merginą globojo tuometinis įmonės direktorius Juozas Dzidolikas. Netgi bendrabutyje pastatė pianiną, kad Virginija galėtų groti. 

Baigus mokslus, LAD Šiaulių kultūros namų direktorius Algimantas Vileikis pasiūlė Virginijai įkurti naują kolektyvą - liaudies dainų atlikėjų ansamblį. Aišku, ir jam vadovauti. Jaunoji dainininkė 1981 m. įkūrė naują kolektyvą. Taip prasidėjo V. Gintilaitės darbinė veikla, kuri tęsiasi jau trisdešimt penkerius metus. 

Liaudies dainų kolektyvas 1989 m. tapo folkloro ansambliu. Vėliau folkloro ansamblis buvo pavadintas "Sedula". "Iš karto tapome liaudies muzikos ir dainų atlikėjais. Dabartiniame ansamblio repertuare skamba ne tik liaudies dainos. Mes dainuojame romansus, patriotines dainas. Turime nemažai įvairių programų. Prieš trisdešimt metų nebuvo daug folkloro ansamblių. Jie slėpdavo savo repertuarus. Man pačiai teko kaip skruzdei dainą po dainos kaupti. Tai dariau klausydama plokštelių, lankydamasi liaudies vakaronėse. Vėliau susipažinau su žmonėmis, kurie dalyvavo folkloro rinkimo ekspedicijose. Jie man leisdavo nusirašyti surinktas dainas. Dabar daugiausia dainuojame žemaitiškas liaudies dainas, o anksčiau dainavom viską. Turiu sukaupusi daugiau nei penkis šimtus liaudies dainų bei melodijų", - pasakojo dainininkė. 

Ansamblyje "Sedula" V. Gintilaitė ne tik dainuoja, bet ir skaito eiles, groja akordeonu bei armonika. 

Virginija savo laisvalaikio neįsivaizduoja be knygos, teatro ir koncertų. Ji tikra menininkė, kaip pati sako. Labiausiai nemėgsta ūkio darbų. 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Vasario 5-6 d. 2007 metais Helsinkyje vyko tarptautinė konferencija "Socialinės įmonės: lygiavertis darbas ir lygios verslo galimybės". Joje dalyvavo apie 200 dalyvių iš 23 šalių. Lietuvai atstovavo UAB "Liregus" direktorius, neįgaliųjų socialinių įmonių asociacijos prezidentas Leonas Kirkilovskis. 

Vasario 9 d. 1962 metais įvyko LAD Šiaulių tarprajoninės organizacijos pirmoji konferencija. Pirmuoju tarprajoninės valdybos pirmininku išrinktas Adolfas Venckevičius. 

Vasario 13 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1937) Stanislava Česnauskienė (Šaltytė), buvusi ilgametė Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialo vedėja, dviejų poezijos knygelių autorė. 

Vasario 16 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1947) Valerija Jukniuvienė (Šimašiūtė), pedagogė, nuo 1976 m. dirbusi Lietuvos aklųjų švietimo įstaigose. 

Vasario 17 d. sukanka 80 metų, kai gimė Danutė Račiukaitienė (Šeškaitė) (1937) tiflopedagogė, LASS veikėja. 

Sukanka 80 metų, kai gimė (1937) Vladislovas Motiejūnas, žurnalistas, tiflologinės literatūros vertėjas, straipsnių apie neregius autorius. 

Vasario 19 d. 1962 metais įvyko LAD Panevėžio tarprajoninės organizacijos pirmoji konferencija. Pirmuoju tarprajoninės valdybos pirmininku išrinktas Algirdas Paukštys. 

Vasario 21 d. 1962 metais įvyko LAD Vilniaus tarprajoninės organizacijos pirmoji konferencija. Pirmuoju tarprajoninės valdybos pirmininku išrinktas Aleksandras Širiajevas. 

Vasario 22-25 d. 2007 metais vyko tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Tarp mugės dalyvių buvo ir VšĮ "Brailio spauda", leidžianti akliesiems skirtą žurnalą "Mūsų žodis" ir literatūrą brailio raštu. Veikė "Mūsų žodžio" vyriausiojo redaktoriaus Vytauto Gendvilo reljefinių piešinių paroda. Lankytojai galėjo brailio raštu užsirašyti savo vardą. 

Vasario 25 d. 1962 metais įvyko LAD Kauno tarprajoninės organizacijos pirmoji konferencija. Pirmuoju tarprajoninės valdybos pirmininku išrinktas Valentinas Toločka. 

2007 metais vyko savivaldybių tarybų rinkimai. Juose kaip kandidatai dalyvavo 9 LASS nariai. Rinkėjų palankumas ir pasitikėjimas lydėjo tik vieną - šiaulietį Edvardą Žakarį. 

Vasario 28 d. 1962 metais įvyko LAD Klaipėdos tarprajoninės organizacijos pirmoji konferencija. Pirmuoju tarprajoninės valdybos pirmininku išrinktas Anatolijus Klepikas. 

Vasario 29 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1932) Vladas Verbauskas, ilgametis Kauno ir Vilniaus aklųjų mokyklų matematikos mokytojas, LASS veikėjas. Mirė 2014 m.