NEREGYS DARBO RINKOJE

 

SVEIKTI PADEDANČIOS RANKOS


Giedrius PlukisVienoje iš Kauno ligoninių akylesni pacientai gali stebėti sveikiesiems neįprastą vaizdą. Prieš aštuonias ryto iš maršrutinio autobuso išlipa jaunas vaikinas. Jis iš kitų keleivių niekuo nesiskirtų, jeigu rankose nelaikytų baltosios lazdelės. Vaikinas, išlipęs iš autobuso, neskubriu žingsniu, kartas nuo karto pabaksnodamas lazdele, keliauja į vieną iš ligoninės korpusų. Neregys šioje ligoninėje - ne pacientas, o medicinos personalo atstovas. Vaikinas čia masažuotoju dirba jau trečius metus. Gydytojai, slaugytojos ir kiti ligoninės darbuotojai jau apsiprato su neregio draugija. Prireikus daugelis geranoriškai padeda. Neregys masažuotojas turi savo kabinetą. Pacientus masažuoja kabinete - ne palatose. Tai Giedrius Plukis

Vaikinas gimė ir augo Kaune. Giedrius nuo gimimo nemato. Mokėsi Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Vėliau, paskutines klases, baigė mokydamasis integruotai. Gavęs vidurinio mokslo baigimo atestatą pasirinko masažuotojo profesiją. 

 

"M. Ž." Mokeisi tarp neregių ir silpnaregių, vėliau integruotai. Papasakok, koks mokymasis tau priimtinesnis? 

G. P. Manyčiau, neregys turėtų išmėginti šias abi mokymosi formas. Pirmiausia patarčiau mokytis specializuotoje mokykloje. Joje nematantis vaikas išmoksta brailio rašto, dirbti su kompiuteriu. Taip pat gauna gerus mokomųjų dalykų pagrindus. Pagaliau, jeigu yra gabus muzikai ar sportui, tai mokytojai pastebi mokinio gabumus ir nukreipia tinkama linkme. Specializuotos mokyklos klasėje mažiau mokinių. Mokytojas gali kiekvienam skirti daugiau dėmesio. Iškilus neaiškumams, pedagogas prieina ir paaiškina. Bendrojo lavinimo mokykloje klasės yra didesnės. Nors tu esi ir neregys, vis tiek esi bendro mokinių srauto dalis. Mokytojas netgi norėdamas tau negali skirti ypatingo dėmesio. 

Aš gi, baigęs dešimt klasių, norėjau mokytis toliau. Būtų reikėję važiuoti į Vilnių. To nepanorau. Girdėjau nuomonę, kad integruotai mokytis, ypač vyresnėse klasėse, nėra itin sunku. Nusprendžiau šią nuomonę patikrinti. Taip atsidūriau tarp sveikųjų. Klasė mane priėmė draugiškai. Visiems buvo smalsu, kas tas brailio raštas, neregiams skirta kompiuterinė programa "Jaws". Aktyviai įsijungiau į mokyklos gyvenimą. Dar mokydamasis P. Daunio ugdymo centre, lankiau Kauno 1-ąją muzikos mokyklą. Ten mokiausi groti birbyne ir fortepijonu. Taip pat lankiau solinio dainavimo pamokas. Naujoje mokykloje ne tik renginiuose grojau, bet ir deklamavau eilėraščius. Per pamokas visus dalykus rašiau kompiuteriu. Matematiką sprendžiau pasitelkęs brailio raštą, nes mokytoja jį mokėjo. 

"M. Ž." Kaip tavo gyvenime atsirado medicina? Ar tai seniai puoselėta svajonė, ar buvo nuspręsta vos ne prieš užveriant mokyklos duris? 

G. P. Naivu būtų mokantis paskutinėse klasėse neplanuoti savo ateities. Tuo metu turėjau du mėgstamus dalykus: anglų kalbą ir biologiją. Ketinau iš šių dviejų sričių kažką pasirinkti ir tęsti mokslus aukštojoje mokykloje. Domėjimasis biologija mane atvedė į masažo pasaulį. Pradėjau domėtis, kas yra masažas, kokios jo rūšys. Kas gali dirbti šį darbą? Supratau: geras masažuotojas turi ne tik išmanyti masažo techniką, bet ir pats privalo būti fiziškai tvirtas ir koordinuotas. Norėdamas tobulinti savo judesius bei fizinį pasirengimą pradėjau lankyti savigynos treniruotes. Lemiamą tašką apsisprendžiant padėjo mama. Ji yra vaikų gydytoja. Išklausęs jos argumentų ir patarimų nusprendžiau nestudijuoti anglų kalbos - pasirinkau masažo studijas. 

"M. Ž." Masažo mokeisi su neregiais. Ar tau pačiam nebuvo keista vėl grįžti iš sveikųjų pasaulio į nematančiųjų? 

G. P. Masažo studijas pasirinkau Kaune, Karaliaus Mindaugo profesiniame mokymo centre. Mūsų buvo trys grupės. Mokiausi kartu su reginčiaisiais. Masažo pagrindų mokėsi penki neregiai. Mokslas truko dvejus metus. Studijuoti buvo smagu. Vieni su kitais bendravome elektroninias laiškais. Taip pat susikūrėme paskyrą socialiniuose tinkluose. Ten dalindavomės informacija. Mokantis pirmame kurse prireikė skenerio. Vienas neregys kolega jį nusipirko ir nuskenuodavo tekstus, taigi turima medžiaga dalindavosi su mumis. Sunkiausias dalykas buvo anatomija. Reikėjo ją paprasčiausiai kalti. Anatomijos dėstytojui atsiskaitydavome žodžiu. Taip pat mokėmės kalbos kultūros, anglų kalbos, bendravimo psichologijos. Be teorinių užsiėmimų, daug dirbome praktiškai. Dažniausiai masažuodavome vieni kitus. Nėra ko slėpti: mes, penki neregiai, daugiausia bendravome vieni su kitais. Prireikus matantieji mus palydėdavo į paskaitas. Jos vykdavo trijuose mokomuosiuose korpusuose. 

"M. Ž." Ką patartum neregiams, ieškantiems darbo? 

G. P. Patarimas - pats nedėkingiausias dalykas. Norint kažką patarti, turi pažinti žmogų ir sritį, kur jis norėtų įsidarbinti. Ieškant darbo, svarbiausia yra aktyvumas. Jeigu vieną kartą nepasisekė, būtina mėginti dar ir dar kartą. Tai galima daryti net neišeinant iš namų. Žinoma, svarbu ir tai, kaip darbdaviui prisistatai. Pokalbyje nedera savimi abejoti. Jeigu pradedi tai daryti ir neužtikrintai atsakai į klausimus, darbdavio akyse prarandi vertę ir galbūt pasitikėjimą. 

"M. Ž." Kodėl, tapęs masažuotoju, pasirinkai ne privačią praktiką, o darbą valstybinėje gydymo įstaigoje? 

G. P. Dar mokydamasis Karaliaus Mindaugo profesiniame mokymo centre supratau: baigęs mokslus tikrai dirbsiu pagal specialybę. Daug kas baigęs masažo studijas steigia savo kabinetus ar įsidarbina privačiose gydymo paslaugas teikiančiose įstaigose. Turėti savo verslą nesiryžau. Maniau - turiu per mažai patirties. Esu tikras: tik patyręs masažuotojas, turintis savo pacientus, gali atidaryti masažo kabinetą. Darbas privačiame sektoriuje manęs taip pat neviliojo, todėl nusprendžiau pasukti kitu keliu. 

Darbo paieškos prasidėjo nuo savo gyvenimo patrauklaus aprašymo sukūrimo. Esu įsitikinęs - geras ir įdomus savęs pristatymas darbdavius suintriguoja. Prašymą priimti į darbą išsiunčiau valstybinėms gydymo įstaigoms. Darbo paieškos užtruko neilgai. Po dviejų mėnesių gavau pasiūlymą. 2014 metais įsidarbinau Kauno klinikinėje ligoninėje. Joje dirbu iki šiol. 

"M. Ž." Kaip pavyko integruotis naujame kolektyve? 

G. P. Iki autobuso mane palydi. Iki darbo važiuoju savarankiškai. Kelionėje naudojuosi baltąja lazdele. Per tuos kelerius metus nuo autobuso sustojimo iki ligoninės ir savo kabineto kelią puikiausiai išmokau, todėl keblumų nebūna. Kolektyvas mane priėmė tokį, koks esu. Visi yra draugiški. Mano aklumas niekam nebuvo šokiruojanti staigmena. Be manęs čia dirba viena silpnaregė masažuotoja. Man reikia dirbti moterų draugijoje. Darbe reikia pildyti įvairiausius dokumentus, todėl be kolegių pagalbos neišsiverčiu. Dažnai naudoju diktofoną - tai mano užrašų knygelė. 

"M. Ž." Kokia tavo darbo specifika, su kokiais sunkumais susiduri? 

G. P. Dirbu nuo 8 iki 16 valandos. Pacientų būna nuo dešimties iki dvidešimties. Priklauso nuo masažo trukmės. Kiekvienam pacientui darau vis kitokį masažą. Dažniausiai masažuoju ligonius su stuburo išvaržomis, dideliu kraujospūdžiu bei patyrusius įvairias traumas. Kaklo ir juosmens sričiai skirta - 15, nugaros, stuburo - 30, rankos, kojos - 20, plaštakos, pėdos ir galvos masažui - po 10 minučių. 

Savo darbe su didesnėmis problemomis nesusiduriu. Kiekvienas pacientas ateina su gydytojo siuntimu. Jame nurodyta, ką turiu masažuoti, todėl saviveiklai nelieka vietos. Sudėtingiausi pacientai tie, kurie yra atvežami. Buvo pacientė, kuri negalėjo sėdėti. Ją reikėjo masažuoti stovinčią. Kartais masažuoju ligonius, negalinčius gulėti. 

"M. Ž." Papasakok apie savo laisvalaikį ir pomėgius. 

G. P. Laisvu nuo darbo metu tris kartus per savaitę lankau savigynos treniruotes. Jos neregiui praverčia judant savarankiškai. Treniruotės ugdo koordinaciją, lankstumą, mobilumą bei reakciją. Dažniausiai sportuoju vienas. Dar yra svoriai ir štangos - čia irgi daug dirbu. Treneris man asmeniškai parodo vieną ar kitą judesį, o aš jį tobulinu ir šlifuoju. Įvairiausius smūgius tobulinu, kai smūgiuoju bokso kriaušę. Laisvu nuo treniruočių metu mėgstu muzikuoti. Groju birbyne ir kitais muzikos instrumentais. Kartais dainuoju. Stengiuosi dalyvauti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos rengiamose kultūrinėse programose. 

"M. Ž." Ačiū už pokalbį. 

Kalbėjosi Henrikas STUKAS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]