IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

NEBIJANTIS IŠŠŪKIŲ


Vilniuje, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro neužsiveria durys. Čia nuolat verda įvairi veikla, vienus interesantus keičia kiti. Bendruomenės centro koridoriuje skamba liaudies muzika, dainos, repetuoja meno mėgėjų kolektyvai. 

Kasdieniniais žmonių su negalia rūpesčiais, džiaugsmais ir viltimis dalinasi šio centro direktorius Algimantas Arbočius, švenčiantis savo jubiliejų. 

Algimantas gimė 1956 metais gruodžio 5 dieną Trakų rajone, Semeliškių miestelyje. Kaip ir daugelio vaikų, jo vaikystė buvo nerūpestinga. Deja, vėliau berniuką, pradėjusį lankyti pirmąją klasę, užklupo ligos. Algimantas baigė nepilnas penkias klases. Mokyklos suolą buvo priverstas palikti dėl akių. Jam reikėdavo nuolat gydytis ligoninėse. Kelerius metus Algimantas gydėsi namuose. Dar nesulaukęs penkiolikos metų, įstojo į tuometinę Lietuvos aklųjų draugiją (LAD). Vaikinas, gavęs specialų socialinės apsaugos ministrės leidimą, įsidarbino Vilniaus aklųjų gamybiniame mokymo kombinate. Silpnaregis, dirbdamas kombinate, mokėsi Suaugusiųjų aklųjų vidurinėje mokykloje. Kombinate išdirbo trejus su puse metų. 

1974 metais A. Arbočius pakviečiamas dirbti į LAD Vilniaus kultūros namus. Buvo atsakingas už kultūrinę veiklą Vilniaus rajono filialuose. Pats dalyvavo dramos būrelyje, grojo pučiamųjų orkestre, aktyviai sportavo: žaidė šaškėmis, šachmatais, užsiėmė sunkiąja atletika. A. Arbočius LAD Vilniaus kultūros namuose dirbo penkerius metus. 

1979 metais Algimantas išrenkamas Vilniaus gamybinio mokymo kombinato pirminės organizacijos pirmininku. Po penkerių metų A. Arbočius buvo priverstas iš esmės keisti savo gyvenimą. 

1984 metais Algimantą tuometinis LAD centro tarybos pirmininkas Mykolas Poznanskas pasikvietęs liepė važiuoti į „Zelvos„ poilsiavietę ir jai vadovauti. „Iš pradžių išvažiavau vienai savaitei – apsižiūrėti. Man, kaip vaikinui iš mažo miestelio, tai buvo tikras įvertinimas. Nusprendžiau vadovauti poilsiavietei. Reikėjo tvarkytis pačiam. Kilo daug ūkinių problemų. Pirmiausia – maistas. Sovietiniais laikais maisto trūko. Reikėjo „kombinuoti„. Trakų vykdomajame komitete tekdavo „pramušti„ limitus, kad gaučiau maisto produktų. Man tai buvo tikra gyvenimo mokykla„, – pasakojo A. Arbočius. 

1989–ieji – pokyčių metai. Algimantas dirbdamas „Zelvoje„ susipažino su daugeliu įtakingų pareigūnų. Atsiradus galimybei imtis verslo, daug kas ja pasinaudojo. A. Arbočiui buvo pasiūlyta dirbti Trakuose įsteigtame „Kauko„ kooperatyve. Ten silpnaregis buvo atsakingas už visuomeninį maitinimą. Sumažėjus iš Rusijos turistų antplūdžiui, Algimantui reikėjo ieškoti naujos veiklos. 

1992 metais verslininkas grįžta pas tėvus ir Semeliškėse atidaro parduotuvę–kavinę. Verslas klestėjo dvejus metus. Įvedus didelius akcizus alkoholiui, teko parduotuvę uždaryti. 

1994 metais Algimantas Vilniuje, Senojoje Pilaitėje, atidarė automobilių remonto dirbtuves. Dirbo keturiese. Algimantas buvo atsakingas už tiekimą. 

1998 metais silpnaregiui buvo pasiūlyta grįžti į LASS. Sigitas Bilevičius pasiūlė darbuotis Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre. Šio centro direktoriumi Algimantas tapo 2001 metais ir dirba iki šiol. 

Be socialinės veiklos, A. Arbočius yra aktyvus Vilniaus miesto neįgaliųjų reikalų tarybos narys. Už aktyvią visuomeninę veiklą šiais metais Algimantas Arbočius apdovanotas garbės ženklu „Už nuopelnus Vilniaus savivaldai„. 

 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Sausio 1 d. 1992 metais LASS respublikinė centrinė biblioteka tapo valstybine institucija – Lietuvos aklųjų biblioteka. 

Sausio 1 d. sukanka 100 metų, kai gimė (1917) Elena Mekienė (Čerkeliūnaitė), pedagogė, daugiau kaip 25 metus dirbusi aklųjų švietimo sistemoje Kaune. Mirė 2006. 

Sausio 1 d. 1932 metais pradėtas leisti Lietuvos akliesiems globoti draugijos neperiodinis žurnalas „Aklųjų dalia„. Kiti žurnalo numeriai išėjo 1933 (skirtas aklųjų instituto gyvavimo penktosioms metinėms), 1937 ir 1939 metais. 

Sausio 1 d. 1942 metais įsteigta Kauno aklųjų įmonė. 

Sausio 1 d. 1967 metais pastatytas trumpametražis filmas apie Lietuvos aklųjų gyvenimą „Žmonės, grįžę iš tamsos„. 

Sausio 1 d. 1977 metais sukurtas trumpametražis filmas „Juodoji vaivorykštės spalva„, kuriam scenarijų parašė neregys žurnalistas Adolfas Venckevičius. 

Sausio 14 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1937) Audronė Maksimaitienė (Staniulytė), tiflopedagogė. Ji 1969–2002 m. dirbo Lietuvos aklųjų švietimo įstaigose. 

Sausio 14 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1947) Irena Bessmertnaja (Vieliutė), buvusi LASS centro tarybos narė, ilgametė LASS Mažeikių rajono filialo pirmininkė bei Mažeikių bendruomenės laisvalaikio ir užimtumo centro direktorė. 

Sausio 15 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1932) Petras Alseika, buvęs ilgametis LASS Marijampolės rajono filialo pirmininkas. 

Sausio 25 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1922) Vosylius Krupenkovas, LASS veikėjas, meno saviveiklininkas. Mirė 2008. 

Sausio 27 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1957) Virginija Gintilaitė, dainininkė, šiauliečių folkloro ansamblio „Sedula„ įkūrėja, ilgametė šio ansamblio vadovė. 

Sausio 28 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1932) Augustinas Kasparavičius, meno mėgėjų būrelių vadovas, muzikantas, kompozitorius. Mirė 1992. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]