ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Aušra JONKUTĖ

STIPRI ŠEIMA – STIPRUS VAIKAS


Gimus ilgai lauktam vaikui kartais gydytojai šeimą informuoja, kad vaikas – ne visai sveikas. Ši žinia dažniausiai būna netikėta, įnešanti į gyvenimą permainų. Dėl to neretai auga vidinė įtampa, apima stiprus nerimas, patiriamas bejėgiškumas ir beviltiškumas, užsisklendžiama nematant jokios išeities. Tai daugeliui šeimų lyg pačių gyvenimo pagrindų supurtymas. Reikia kelti klausimus, kaip galėtume išgyventi patys ir padėti vaikui tapdami stipresni, jautresni, atviresni gyvenimo pokyčiams. 

Į tokį gyvenimo išbandymą galima žiūrėti labai įvairiai. Šio išgyvenimo metu šeima turi galimybę įgyti daug naujos patirties, gyvenimo išminties, brandos. Tačiau neįveiktoje krizėje glūdi įtampa ir pavojus likti su negyjančio dvasinio lūžio skausmu. Taigi, šis išgyvenimas arba palaužia, arba sustiprina atverdamas naują gyvenimo ir jo galimybių matymą. 

Piešinys. Šeimos siluetaiKiekvienos šeimos išgyvenama tokia situacija yra individuali, kaip individualus ir nepakartojamas yra kiekvieno žmogaus patyrimas. Tačiau visi patyrimai turi ir bendrų bruožų. Iš pradžių stiprūs, prieštaringi jausmai neleidžia juos patiriančiam žmogui normaliai gyventi, ir tai trunka ilgiau, negu būdavo anksčiau, kai reikėdavo įveikti iškilusias dideles gyvenimo problemas. Šeima dažniausiai nežino, ką daryti esant tokiai lig tol nepatirtai situacijai, išgyvenamas bejėgiškumo jausmas, mažėja pasitikėjimas savimi. Šiuo metu labai svarbu, ar yra galimybė sulaukti pagalbos. Pagalbą gali teikti artimi žmonės (šeimos nariai, draugai) bei specialistai. Jei pagalbos nesulaukiama, gali atsirasti didesnių sunkumų. 

Tokiems ir panašiems išgyvenimams būdinga tam tikra dinamika. Atsitikus netikėtam įvykiui, iš pradžių žmogus patiria šoką arba nejautrą. Mažėja žmogaus orientacija esant tokiai situacijai, didėja įtampa ir nerimas. Vėliau žmogų apima neviltis. Ši būsena išgyvenama 2 savaites – 3 mėnesius. Per šį laiką baigiasi ir aktyvesnė artimųjų parama, tačiau tai patyrusiems žmonėms norisi kalbėti apie nutikusį įvykį. Tada apima bejėgiškumas – jis trunka iki vienų metų, pasitaiko fizinių sutrikimų, psichologinės ir socialinės adaptacijos problemų. Galop vyksta persitvarkymas (mobilizacija): grįžtama į tą emocinę pusiausvyrą, kuri buvo anksčiau. Šioje fazėje – dvi išeitys: krizės įveikimas arba neįveikimas. Kai krizė įveikiama, asmuo randa sprendimą, įtampa mažėja, jis pats sustiprėja. Kai krizė neįveikiama, įtampa taip pat sumažėja, tačiau priežastys kitos: žmogus pasiduoda, jaučiasi įveiktas, tampa pasyvus. 

Šeimą užgriuvusius sunkumus lengviau išgyventi, kai ji yra pilna. Taigi, tiek mamos, tiek tėčio vaidmuo besilaukiant, jau gimus ir auginant vaiką(–us), yra labai svarbus. Biologinis tėvo vaidmuo vaiko atsiradime yra gana trumpas ir nedidelis, sunku jį lyginti su motinos indėliu. Visai kitas dalykas – psichologinis vaidmuo. Laukiant mažylio, vyras atsakingas už būsimos mamytės ir kūdikio savijautą, todėl jo vaidmuo šeimoje labai sustiprėja. Ką tik tapusiai mama moteriai labai reikia draugo ir lygiaverčio partnerio, su kuriuo ji galėtų pasitarti, pasidalyti savo dvejonėmis ir baime. Tėčio ir mamos pažiūros bei vaiko auklėjimo stiliai skiriasi, tačiau, kita vertus, papildo vienas kitą: mamos sritis yra emocijos, intuicija, bendravimas, tėčio – įstatymai, dėsniai ir taisyklės, kuriomis vyrai vadovaujasi gyvenime. Vaikui reikia abiejų tėvų, nes tik tada vaikas harmoningai vystysis. 

Dauguma tėvų, susilaukę vaiko, kuris turi negalią, visus sunkumus ir su tuo susijusius jausmus išgyvena ir pagalbos sulaukia siaurame artimųjų būryje, tačiau patys neieško pagalbos, nors ji kartais būtina, – mat neretai stokojama psichologinių ir dvasinių resursų. Tyrimai rodo, kad tėveliams reikia ir kad jie nori pagalbos. Kita vertus, esant tokiai situacijai, išgyvenamas bejėgiškumas ir todėl pagalbos neprašoma. Jei jos ir kreipiamasi, tai dažniausiai gerokai vėliau. 

Šiuo metu Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre organizuojama grupė „Stipri šeima – stiprus vaikas„, skirta tėveliams, auginantiems aklus, silpnaregius ir kitas negalias turinčius vaikus iki 3 metų. Šios grupės tikslas – padėti išgyventi kilusių jausmų sumaištį, sudaryti galimybę išreikšti visus tokiame gyvenimo etape kilusius jausmus, priimti realybę tokią, kokia ji yra, ir numatyti, jei reikia, tolesnius pagalbos būdus.  

Susitikimuose tėveliai dalinasi informacija, patirtimi, palaiko vienas kitą eant įvairioms gyvenimo situacijoms, džiaugiasi kiekvieno vaiko pasiekimais ir šeimos sėkme. Grupės nariai susitinka kiekvieno mėnesio paskutinį trečiadienį Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre, taip pat bendrauja elektroninėje erdvėje „Facebook„. 

Pabaigoje – pagrindiniai žingsniai, kurie padės sukaupti vidinių resursų sunkumams įveikti: ieškokite paramos, skaitykite apie vaiko negalią, prisijunkite prie paramos grupių, kalbėkite, aiškinkite apie vaiko negalią šalia Jūsų esantiems asmenims bei nepamirškite skirti laiko sau. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]