SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Rasa JANUŠEVIČIENĖ

JUBILIEJINĖ LAB KONFERENCIJA

Spalio 24-25 dieną įvyko Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB) kartu su partneriais - tarptautine organizacija EIFL (Electronic Information for Libraries - Elektroninė informacija bibliotekoms) ir Latvijos bibliotekininkų draugija - organizuota tarptautinė konferencija "Bibliotekos - įtraukiai visuomenei". Konferencija skirta Lietuvos aklųjų bibliotekos veiklos 50-mečiui pažymėti ir surengta kaip Bibliotekų metų programos dalis. Jos rėmėjai - Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba. Daug dėmesio konferencijoje skirta 2016 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojusiai Marakešo sutarčiai, kuri yra aktuali visoms bibliotekoms, siekiančioms užtikrinti teisę į informaciją dėl negalios ir sutrikimų negalintiems skaityti įprasto teksto asmenims. Konferencijai LAB išleido du leidinius: "Biblioteka žmonėms. 50 Lietuvos aklųjų bibliotekos metų" ir "EIFL Marakešo sutarties gairių bibliotekoms" vertimą lietuvių kalba (vertė A. Gendvilienė, redagavo dr. Z. Manžuch ir J. Kazlauskas). 

LAB renginys sulaukė didelio dėmesio. EIFL ir Europos aklųjų sąjungos interneto tinklapiuose LAB konferencija buvo anonsuojama kaip pirmoji bibliotekos organizuota konferencija Europos Sąjungoje po Marakešo sutarties įsigaliojimo. Šis renginys sudomino pranešėjus ir dalyvius iš 12 šalių - Belgijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Kanados, Norvegijos, Olandijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos. Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė LR kultūros ministras Šarūnas Birutis, Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos pirmininkė Emilija Banionytė, Latvijos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Kristinė Paberža. 

Pirmoji konferencijos diena skirta pranešimams pristatyti. Perskaityti trys plenariniai pranešimai. Pirmasis - jubiliejų mininčios Lietuvos aklųjų bibliotekos veiklos pristatymas. Kokia, nuėjusi 50-ties veiklos metų kelią, tapo ši biblioteka? Lietuvos aklųjų biblioteka visa savo veikla prisideda prie Jungtinių Tautų organizacijos Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų įgyvendinimo mūsų šalyje - suteikia negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto informacijos prieigą, galimybes skaityti, leidžia visų specialiųjų formatų leidinius, sudaro galimybę gauti kultūros paslaugas ir dalyvauti kultūriniuose renginiuose, supažindina visuomenę su neįgaliųjų problemomis. Lietuvos neįgaliųjų socialinės integracijos galimybes pristatė Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė dr. Asta Kandratavičienė. Apie Bibliotekų metų Lietuvoje programą papasakojo ir savo pranešimą vaizdo intarpais iliustravo Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) Strateginės plėtros ir inovacijų centro vadovė Edita Urbonavičienė. Pranešimas rengtas kartu su KAVB direktore Asta Naudžiūniene. 

Kituose Lietuvos ir užsienio šalių dalyvių pranešimuose buvo pristatoma geroji bibliotekų patirtis kuriant įtraukias paslaugas ir pasiekiant skaitytoją (pirmoji konferencijose sekcija, šeši pranešimai, moderatoriai - Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkai dr. Zinaida Manžuch ir dr. Tomas Petreikis) ir svarstomas bibliotekų galimybių teikti įtraukiąsias paslaugas stiprinimas (antroji sekcija, šeši pranešimai, moderatoriai dr. R. Januševičienė ir LAB Skaitmeninių paslaugų ir leidybos centro vadovas Zenonas Klimaitis). Dviejuose Utenos A.ir M. Miškinių viešosios bibliotekos parengtuose pranešimuose (Vida Garunkštytė, Laima Lapinienė) pristatyta Utenos trečiojo amžiaus universiteto veikla, įtraukianti senjorus, ir sutrikusios raidos vaikų ugdymas naudojant tikslinius žaidimus, kompiuterines ir aplinkos technologijas. Svonsio universiteto (Didžioji Britanija) perrašymo centro darbuotoja Sarah Jones atskleidė šio universiteto patirtį kuriant paslaugas neįgaliems ir skaitymo sutrikimų turintiems vartotojams, taip pat reaguojant į Lygių galimybių ir Autorių teisių įstatymų pakeitimus. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos atstovė Regina Vertelienė skaitė pranešimą apie šios bibliotekos paslaugas įvairią negalią (judėjimo, suvokimo, klausos) turintiems žmonėms. Flandrijos skaitymo sutrikimus turinčius asmenis aptarnaujanti biblioteka (Belgija) jau nuo 2012 m. vykdo plačią kampaniją, skirtą disleksiją patiriantiems vaikams ir jaunimui. Šiai temai buvo skirti net du Saskijos Bots (Saskia Boets) pranešimai. LAB Informacijos išteklių centro vadovė Janina Vileikienė pristatė LAB kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka (LNB) sėkmingai įgyvendintą projektą "Kultūros paveldo atvėrimas akliesiems ir silpnaregiams" ir šio projekto metu sukurtą trumpametražį filmuką (filmavo ir medžiagą montavo LNB darbuotojas Donatas Kubilius). Anne Sieberns (Vokietijos žmogaus teisių institutas) pabrėžė įvairaus lygmens institucijų ir organizacijų bendradarbiavimo svarbą siekiant žmogaus teisių įgyvendinimo. Norvegijos garsinių ir brailio knygų bibliotekos atstovas Knut Michael Nygaard, dirbantis ir IFLA Bibliotekinių paslaugų žmonėms su specialiaisiais poreikiais skyriuje (LSN), pristatė šio skyriaus tikslus, sudėtį ir veiklą. Suomijos Celia bibliotekos pranešime buvo atskleidžiamas bibliotekų paslaugų regos negalią ir skaitymo sutrikimų turintiems asmenims kūrimas ir sklaida, pasinaudojant šalies viešųjų bibliotekų tinklo teikiamomis galimybėmis. Kolegės iš Latvijos aklųjų bibliotekos Ieva Velde ir Gunta Bite kalbėjo apie savo bibliotekos įtraukių paslaugų kūrimo sėkmės istorijas ir šios bibliotekos vidinę ir išorinę komunikaciją. 

Antrąją konferencijos dieną, atskleisdama Marakešo sutarties svarbą neįgaliųjų informaciniam aprūpinimui, dalyvius pasveikino energingoji EIFL atstovė Teresa Hackett. Buvo perskaitytas kviestinės konferencijos viešnios - pasaulinio garso ekspertės Viktorijos Owen, Toronto universiteto Skarboro bibliotekos vadovės, pranešimas, skirtas Marakešo sutarties įgyvendinimo prielaidoms. Regos negalią turinčių žmonių bibliotekinio ir informacinio aprūpinimo ekspertai iš Baltijos šalių - Marja Kivihall iš Estijos, Uldis Zarinš iš Latvijos ir Rasa Januševičienė iš Lietuvos - pristatė savo šalių situacijas: kokia yra tikslinė bendruomenė, kokie teisės aktai įgalina leisti specialiųjų formatų leidinius, kiek tokių leidinių yra išleidžiama. Iš šio pristatymo tapo aišku, kad Lietuvoje neregiai turi geriausias informacijos prieinamumo galimybes - specialiųjų formatų leidinių Lietuvos aklųjų biblioteka išleidžia daugiausia, taikoma skaitytojų aptarnavimo būdų įvairovė. Po šių pristatymų vyko įdomi diskusija, kuriai vadovavo dr. Zinaida Manžuch. Diskusijoje akcentuota, kad Lietuvos aklųjų biblioteka yra nacionalinis kompetencijos centras, o jos sukurta ELVIS sistema galėtų vienyti viso mūsų šalies bibliotekų tinklo pastangas ir vieno langelio principu aptarnauti visus negalinčius skaityti įprasto spausdinto teksto žmones. 

Dalyviai įvertino konferenciją kaip itin aukšto lygio tarptautinį renginį. Malonu, kad mūsų patirtis naudinga ir užsienio šalių kolegoms.