ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Vesta STASELYTĖ

ŽAISKIME!


Žaidžiantis vaikas. J.Vileikienės nuotr.Jau 17 metų dirbu tiflopedagoge ir noriu pasidalinti savo patirtimi apie aklų ir silpnaregių vaikų ugdymą. Kai susipažįstu su šeima, auginančia regos negalią turintį vaiką, išgirstu daugybę klausimų - kaip sužinoti, ką mano vaikas mato? Ar jo rega pagerės? Kuo jūs galite mums padėti? Ar mano vaikas galės lankyti bendrojo ugdymo mokyklą? Tai labai svarbūs klausimai, bet vieno atsakymo į juos nėra. Tai priklauso nuo vaiko negalios (ar kelių) lygio, nuo vaiko gebėjimų, nuo tėvų požiūrio į vaiką ir nuo specialistų pagalbos. Labai svarbu, kad silpnaregis ar aklas vaikas ir jo tėvai, globėjai, mokytojai, tiflopedagogo pagalbą, patarimus apie ugdymą gautų kuo anksčiau - kai tik sužino apie vaikučio negalią. Tiflopedagogai tikrai gali padėti tėvams, nes pagalba silpnaregio ar aklo vaiko šeimai ir mokytojams, jeigu vaikas lanko bendrojo ugdymo mokyklą, teikiama ne tik Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre Vilniuje. 

O kol kas, kol ateis laikas eiti į mokyklą, silpnaregiam ar aklam vaikui labai svarbu žaidimai! Kodėl žaidimai? Todėl, kad žaisti ne tik smagu, tai plečia pažinimo funkcijas, kalbą, vaikų vaizduotę, mąstymą. Žaisdamas vaikutis mokosi bendrauti ir bendradarbiauti, formuojamas ne tik jo supratimas apie mandagaus elgesio taisykles, bet ir savarankiškumo, tolerancijos pradmenys. Žaisdami vaikai išmoksta pasitikėti savimi. Kuriamas saugus, džiugus emocinis ryšys tarp vaiko ir suaugusiųjų, tarp vaiko ir aplinkos suvokimo. Žaidimo metu ikimokykliniame amžiuje lavėja vaiko motorika, ypač smulkioji, gerėja akies - rankos koordinacija, laikysena. Visos šios išvardintos savybės vaikui bus reikalingos lankant mokyklą. Mokyklą, kuri tuo metu bus pati geriausia silpnaregiam ar aklam vaikui. Ikimokyklinio amžiaus silpnaregis ar aklas vaikas mokosi žaisdamas. Tėvai klausia: kokie žaislai, kokios priemonės gali jų silpnaregiam ar aklam vaikui padėti? Vaikams nuo gimimo iki dvejų metų reikia labai daug ryšio su suaugusiuoju, taip vadinamų žaidinimų - tai pirštų žaidimai, kutenimai, ritminiai žaidimai, lopšinės, kai vaikutis sėdi suaugusiajam ant kelių arba priešais jį; žaidinimai- sūpavimai, mylavimai, jodinimai - su trumpais eilėraštukais, pavyzdžiui: "Viru, viru košę", "Joja joja Jonas - į turgelį ponas", "Kepu kepu bandutes" ir kiti panašūs. Kūno lietimo, pirštukų žaidimuose, trumpuose eilėraštukuose esantis ritmas teigiamai, džiugiai veikia vaiką. Daugelis vienerių dvejų metų silpnaregių vaikų pradeda domėtis žaislais ir įvairiais daiktais, kuriuos jie imituodami suaugusiųjų veiklą naudoja žaisdami. Silpnaregiai vaikai domisi aplinka aktyviau, o aklus vaikučius reikia mokyti ir daug aktyvinti. Tokiam tikslui reikia parinkti ryškius, skambančius, įvairių faktūrų, įvairių dydžių, įvairių formų žaislus, kad vaikui tikrai būtų įdomu liesti, klausyti, stebėti, stumdyti, atidaryti, uždaryti, dėti vieną į kitą, tempti už virvutės, stumdyti, sukti, groti. Labai svarbu parinkti žaislus, kurių garsai yra malonūs ausims bei kurie įvairių formų. Tinka ir žaislai, pritaikyti žaisti vandenyje, smėlyje, pirštukų dažai, popierius, sūpynės, kurias galima pakabinti ne tik lauke, bet ir namuose. Jei yra galimybė, reikia nupirkti supamąją kėdę ar kopėtėles. 

Silpnaregiams ir akliems vaikams nuo dvejų metų tinka žaislai ir žaidimai, kurie tinka bet kokiam tokio amžiaus vaikui, tik reikėtų perkant atkreipti dėmesį į jų faktūrą. Geriau mediniai nei plastmasiniai, pageidautina - kontrastingos spalvos (dvi trys spalvos), žaislo paviršius - kuo mažiau apkrautas smulkiomis detalėmis. Naudokite kūrybiškumą lavinančias priemones: kinetinis smėlis ir geresnės kokybės modelinas geriau nei paprastas plastilinas. Gali būti sėkmingai naudojami įvairūs informacinių technologijų pagrindu sukurti lavinamieji žaidimai. Patarčiau tėvams žaidimams naudoti kaštonus, įvairias dėžutes (vitaminų, batų, buitinės technikos). Į dėžę galima įpilti pupų, žirnių, nereikalingų karoliukų, įvairių siūlų, plastmasinių kamštelių nuo gėrimų ir panašių buityje rastų daiktų. Vietoje smėlio galima naudoti manų kruopas, kurias vaikai mėgsta pilstyti, jose ieškoti "pasislėpusių" pupelių, kaštonų. 

Vyresni vaikai pradeda aktyviai žaisti žaidimus - vaidmenis, todėl jiems patinka žaidimų kampeliai, kaip antai: "parduotuvė", "virtuvė", "ligoninė" ir kiti panašūs, bet namuose auginant vieną vaiką tai padaryti sunkiau. Todėl patarčiau kuo anksčiau įsileisti silpnaregį ar aklą vaiką į virtuvę ir supažindinti su visais joje esančiais daiktais. Parodyti ir duoti jam paliesti bei paragauti žalias ir virtas daržoves, vaisius, tešlą pyragui (prieš jį kepant), žalią kiaušinį, įvairias kruopas, riešutus ir kitus mums įprastus ir žinomus produktus, duoti paliesti įrankius. Labai svarbu prisiminti, kad to paties amžiaus vaikai nevienodai mėgsta ir įsijungia į skirtingus užsiėmimus, žaidimus. Dažnai silpnaregiam ar aklam vaikui reikia papildomos stimuliacijos ir objektų įvairovės, kad jis įsijungtų į jūsų siūlomą veiklą, žaidimą. Kartais mamos tai jaučia ir su vaikučiu daug žaidžia. Bet atsitinka ir taip, kad, gimus aklam vaikui, tėvai yra labai sutrikę, ieško tik medikų pagalbos, kad šie padarytų kokią nors "stebuklingą" operaciją, o per tą laiką vaikas auga be šilumos ir žaidimų. Tėvai dažnai net nepagalvoja, kad vaiką reikia ne tik pamaitinti. Kai kurie tiesiog neranda Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro kontaktų, nedrįsta mums paskambinti, pasiteirauti, kaip auginti regėjimo negalią turintį vaiką. Neabejokite: mes visada jūsų laukiame! Daugybę akliems ir silpnaregiams vaikams skirtų žaislų pati esu nufotografavusi ir mielai pasidalinsiu turima informacija. Jeigu jums aktualu - rašykite man elektroniniu paštu: [email protected]


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]