VIRŠELIS

 

C. PROCACCINI. TOBITAS IR TOBIJAS LAIDOJA KRIKŠČIONIS


C. PROCACCINI. TOBITAS IR TOBIJAS LAIDOJA KRIKŠČIONIS. Parašas po iliustracija.

Mums pavyko aptikti gana reto siužeto paveikslą, kuriame vaizduojamas Tobitas ir jo sūnus Tobijus, laidojantis Asirijos karaliaus Sancheribo (705 - 681 m. prieš Kristų) nužudytus žmones, nes būti nepalaidotam žydams buvo didelė nelaimė. Tobito knygoje apie tai rašoma: "Dalijausi duona su alkstančiais ir savo drabužiais su nuogaisiais. Jei pamatydavau iš savo mirusių tautiečių žmogaus kūną, išmestą už Ninevijos sienų, jį palaidodavau. Palaidodavau ir bet kokį žmogų, kuriuos Dangaus Karalius teismo už piktžodžiavimą iš Judėjos parbėgęs Sancheribas žudydavo. Pagautas įsiutimo, jis nužudė daug izraeliečių, bet aš, būdavo, vogčiomis paimu jų kūnus ir palaidoju. Sancheribas jų ieškodavo, bet negalėdavo surasti. Tačiau vienas Ninevės gyventojas, nuėjęs pas karalių, pranešė jam, kad aš juos slapta palaidoju. Aš pasislėpiau. Bet supratęs, kad karalius žino apie mane ir nori nubausti mirtimi, išsigandau ir pabėgau. Tada visa mano nuosavybė buvo nusavinta, man nieko nepaliko. Visa, ką turėjau, buvo paimta į karaliaus iždą, išskyrus mano žmoną Aną ir mano sūnų Tobiją" (Tob 1, 17-20). 

Šis italų dailininkui Camillo Procaccini (1555 - 1629) priskiriamas nedidelio formato (43,4 x 56,2 cm) paveikslas "Tobitas ir jo sūnus Tobijus laidoja krikščionis" 2008 metais buvo pasirodęs Sotheby meno aukcione Niujorke. Kartais dėl dailininkų neatsakingai parinktų paveikslų pavadinimų pasitaiko kai kurių nesusipratimų. Kad tai neįvyktų, skaitytojams priminsime, kad Tobito knyga buvo parašyta II prieškristinio šimtmečio pradžioje. Tobitas, pamaldus ir turtingas izraelietis, asirų buvo ištremtas į Nineviją 721 metais prieš Kristų (Šventasis raštas, 1999). Todėl Tobitas negalėjo laidoti krikščionių, nes jie atsirado kur kas vėliau. 

Melsvų atspalvių aliejumi ant drobės nutapytame paveikslo pirmajame plane matome Tobitą su sūnumi Tobijumi - abu stovi prie karaliaus Sancheribo įsakymu nužudyto žydo kūno. Senolis iš nevilties kilstelėjęs rankas į viršų. Visai jaunas, dar paauglio amžiaus Tobijas su kastuvu rankose jau pradeda kasti nelaimėliui kapo duobę. Tolumoje, mėlynų kalnų papėdėje, vos įžvelgiami senoviniai miesto pastatai. Paveikslas žiūrovui palieka slogų įspūdį, tačiau vaizdžiai papildo Tobito ir jo sūnaus Tobijaus istoriją. 

 

Vytautas GUDONIS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]