DRAUGE SU BENDRUOMENE

Alvydas VALENTA

GYVENIMAS SOSTINĖS PAŠONĖJE

Visai šalia Vilniaus, tačiau taip mažai pažįstami, beveik nematomi ir negirdimi! Tai Šalčininkai. Kad rajonas ilgą laiką buvo socialiai ir kultūriškai apleistas, dabar jau pripažįsta ir aukščiausio lygio politikai bei vykdomosios valdžios atstovai. O kaip jame gyveno ir tebegyvena aklieji? 

"Apie LASS Šalčininkų rajono filialo dabartį negalima kalbėti nepasakius bent kelių gerų žodžių apie jo praeitį, - sako Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro vyresnioji specialistė Likumida Orlova. - Nuo pat pirmųjų dienų, subyrėjus Sovietų Sąjungą ir laisvajį pasaulį skiriančioms sienoms, Šalčininkų neįgalieji, taip pat ir aklieji, pradėjo gauti pačią įvairiausią paramą iš Lenkijoje gyvenančių tautiečių. Daug metų Šalčininkų aklieji, remiami lenkų dvasininkų, vykdavo ilsėtis į Lenkijos Międzywodzie kurortą. Kartu su jais keliaudavo ir kitas negalias turintys rajono gyventojai." Galima tik pridurti, kad vienokio ar kitokio pobūdžio paramą iš Lenkijoje gyvenančių tautiečių rajone gyvenantys aklieji gauna iki šiol. 

LASS Šalčininkų rajono filialui nuo 2006 metų vadovauja Teresa Volosevič. Filialas vienija 80 regėjimo negalią turinčių žmonių. Kaip ir daugelyje LASS filialų, taip ir čia, dauguma - pensinio amžiaus žmonės, ketvirtadaliui iš jų nustatyti dideli, daugiau nei trečdaliui, tai yra 30, - vidutiniai specialieji poreikiai. Antra vertus, rajone gyvena nemažai darbingo amžiaus aklųjų ir silpnaregių - apie 40 proc. filialo narių. 6 nariai dirba. Darbo pobūdis - įvairus: vienas vyras visai sėkmingai dirba Šalčininkų autobusų parke kontrolieriumi, moteris - vairavimo mokykloje registratore, kita moteris - Mokesčių inspekcijos Šalčininkų skyriuje. Anot filialo vadovės, visiems jiems neblogai sekasi, visi savo darbu patenkinti, tačiau dėl žmogiškų priežasčių (regėjimo sutrikimas vis dėlto gali turėti tiesioginę įtaką tolesnei darbinei veiklai) nei prie jų darbo, nei prie personalijų ilgiau neapsistosime. T. Volosevič iki šiol prisimena, kaip nustebo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos darbuotojai sužinoję, kad regėjimo negalią turinti moteris dirba vairavimo mokykloje, tarsi be mokymo vairuoti čia nebūtų kitokio darbo. Užtat atviriau galime kalbėti apie jaunimą. T. Volosevič džiaugiasi, kad du filialo nariai studijuoja: Edvinas Švaikovskij - Varšuvoje F. Šopeno muzikos universitete, Violeta Švaikovskaja - Vilniaus universitete, filologijos fakultete, ispanų kalbą. Beje, abu jie yra ne giminaičiai, sutampa vien pavardės. Užtat abiem puikiai sekasi ir abu savo mokslu yra patenkinti. 

Filialo nariai gyvena visame Šalčininkų rajone: šiek tiek daugiau nei 20 pačiuose Šalčininkuose ir beveik 60 - kaimuose. "Jau 11 metų vienas iš svarbiausių tikslų yra filialo narių lankymas kaimo vietovėse, - pasakoja T. Volosevič. - Atstumai nemaži: gali būti net 50 - 70 kilometrų. Per 2015 m. aplankėme 30 žmonių." Anot pirmininkės, nauda abipusė: lankomi žmonės dažniausiai būna patenkinti, kad kažkas aplanko, domisi jų gyvenimu, o filialo vadovas geriau ima suvokti, kaip žmogus gyvena, kokios pagalbos jam reikia. 

LASS Šalčininkų rajono filialas, kaip ir kiti LASS filialai, vykdo socialinės reabilitacijos bendruomenėje paslaugų projektą. Apie santykius su rajono savivaldybe tiek filialo pirmininkė, tiek Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centro darbuotojai yra pačios geriausios nuomonės: draugiški, nuoširdūs, pernelyg nesikiša ir nekontroliuoja kiekvieno žingsnio. Šiais metais asmeninio asistento paslaugas gauna 63 filialo nariai. Pagal poreikius aklieji mokomi orientacijos ir mobilumo. Tai daro pati filialo vadovė: prieš metus ji baigė specialius orientacijos ir mobilumo instruktorių kursus. Daugiau nei 40 procentų filialo narių skaito garsines knygas. Negalintiems atvykti knygos yra pristatomos į namus. Kilnojamoji bibliotekėlė įsikūrusi filialo patalpose. Pirmininkės nuomone, tai kur kas patogiau ir racionaliau, nei būtų viešojoje miesto bibliotekoje. Žmonės, ateinantys pasikeisti knygų, užeina į filialą - ir atvirkščiai. 

Filiale vyksta intensyvi sociokultūrinė veikla. Apie ją T. Volosevič gali pasakoti ilgai. Šalčininkų žmonės, kaip atrodo, ypač mėgsta keliauti. Štai tik keletas per šiuos ir praėjusius metus vykusių kelionių: metų viduryje buvo lankytasi Kaune, Zoologijos sode, IX forte, už rajono savivaldybės ir rėmėjų skirtas lėšas tris dienas ilsėtasi Šventojoje, keletas žmonių reabilitavosi Druskininkuose. Aplankyti Molėtai, Panemunės pilys. Šių metų pavasarį drauge su Vilniaus Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centru 12 filialo narių keliavo į Stokholmą. T. Volosevič pasakoja, kad pastaroji kelionė paliko ypač didelį įspūdį. Ne vienas baiminosi, kaip bus tame laive, kaip mes į jį įlipsime, kaip išlipsime. Po kelionės tie patys žmonės neabejodami plauktų dar kartą. Rajono aklieji dažnai keliauja į Vilniuje vykstančius garsių dainininkų koncertus, kitus kultūrinio pobūdžio renginius. Filialą lėšomis, bilietais į kultūrinius renginius nuolat remia Lenkijos invalidų asociacija "Lintpolinva". 

Kaip vieną sudėtingesnių gyvenimo realijų daugelis filialų vadovų įvardija regėjimo negalią turinčių žmonių suradimą, prikalbinimą stoti į LASS ir įsijungti į jos veiklą. T. Volosevič neneigia, kad ši problema egzistuoja, bet Šalčininkuose, atrodo, ji nėra tokia didelė kaip kituose rajonuose. Anot pirmininkės, žmonės organizaciją susiranda patys, o, tapę LASS nariais, nesigėdija apie tai kalbėti viešai, kviesti į LASS kitus žmones. T. Volosevič prisimena atvejį, kai vieną pagyvenusią moterį surado laukdama eilėje banke: "Pastebėjau, kad šalia manęs laukianti moteris galbūt turi regėjimo problemų. Pasiteiravau - pasirodo, neapsirikau. Pakviečiau užeiti, susipažinti su rajono filialo veikla. Moteris užėjo, sakėsi anksčiau nežinojusi nei apie mūsų filialą, nei apie aklųjų organizaciją. Netrukus pati į ją įstojo." 

Vien 2015 m. Šalčininkų filiale į LASS priimti 5 žmonės.