NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

JEIGU NUSPRENDĖTE REABILITUOTIS PROFESIŠKAI

Sąvoka "profesinė reabilitacija" ilgą laiką daugeliui aklųjų nieko ar beveik nieko nesakė. Žinojome, kad tokia yra, bet savo kasdienėje veikloje ją dažniausiai siedavome su kitomis negaliomis, ypač su judėjimo. Taip iš tikrųjų ir buvo, o su nedidelėmis išimtimis egzistuoja iki šiol. Antra vertus, situacija keičiasi ir į tuos pokyčius neturėtume lengvabūdiškai numoti ranka. Labiau pasidomėti profesine reabilitacija ir aklųjų galimybėmis dalyvauti joje paskatino viena aplinkybė: renkant medžiagą straipsniui apie mobilumo ir socialinių įgūdžių ugdymo projektą, geriau žinomą kaip "Vasaros reabilitacija", paaiškėjo, kad šį rudenį Valakupių reabilitacijos centro profesinės reabilitacijos programoje ruošiasi dalyvauti du "Vasaros reabilitacijos" dalyviai - Algirdas iš Alytaus ir Gražvydas iš Jurbarko. Abu dar neturi nė trisdešimties, abu regėjimo neteko jau būdami suaugę, abu rengiasi profesiškai reabilituotis - mokytis dirbti su kompiuteriu. Žinojau faktą, kad šią profesinės reabilitacijos programą neseniai baigė dar du žmonės, o pradėjus domėtis paaiškėjo, kad šiuo metu reabilituojasi irgi du. Taigi visas šešetukas, o jeigu pridėsime programoje dalyvavusius ankstesniais metais, susidarys beveik pusantros dešimties. Daug ar mažai? Žinant, kad darbingo amžiaus galinčių reabilituotis aklųjų, lyginant kad ir su kitomis negaliomis, nėra daug, tas skaičius jau nebeatrodo toks mažas ir visiškai nereikšmingas. 

Apie Valakupių reabilitacijos centre veikiančią Kompiuterinio raštingumo pagrindų profesinio mokymo modulinę programą plačiau pasakoja šio centro Darbo paieškos ir užimtumo sektoriaus vadovė Natalja Markovskaja. 

* * * 

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, kad esame įsikūrę Vilniuje, bet savo padalinį turime ir Kaune. Taigi žmogus gali rinktis, reabilituotis Vilniuje ar Kaune: tiek vienur, tiek ir kitur jis gaus tas pačias paslaugas ir reabilituosis pagal tą pačią programą. Ko žmogus gali tikėtis atvykęs į mūsų centrą? Profesinė reabilitacija nėra vien profesinis ugdymas, todėl, be šio ugdymo, teikiame ir kitų su asmens reabilitacija susijusių paslaugų: profesinių gebėjimų įvertinimo, profesinio orientavimo, pagalbos įsidarbinant ir palaikymo darbo vietoje. Profesinio ugdymo metu akliesiems ir silpnaregiams siūloma kompiuterinio mokymo pagrindų ir profesinio mokymo modulinė programa. Žmonės gali išmokti dirbti su kompiuteriu, pritaikytu akliesiems ir silpnaregiams, t. y. naudodami ekrano skaitymo arba didinimo programas. Pati kompiuterinio mokymo pagrindų programa trunka 120 darbo dienų, o, turint galvoje ir nedarbo dienas, apie 6 mėnesius. Tačiau kadangi dar yra ir profesinių įgūdžių įvertinimas, profesinis konsultavimas, kitokia veikla, todėl visa profesinės reabilitacijos programa trunka apie 8 mėnesius. Gali iškilti poreikis atkurti socialinius, psichologinius, orientacijos ir mobilumo gebėjimus. 20 darbo dienų galime teikti orientacijos ir mobilumo, brailio rašto skaitymo ir rašymo mokymo paslaugas. Šiuos įgūdžius lavina tiflopedagogas, kuris yra mūsų specialistų komandos narys. Profesinės reabilitacijos veikla - kiekvieną darbo dieną nuo 9 iki 16 valandos, vėliau, iki vakaro, - laisvas laikas. Reabilitacijos metu žmonės, visiškai neturintys darbo su kompiuteriu įgūdžių, išmoksta juo naudotis. Gali būti taip, kad žmogus jau moka naudotis kompiuteriu, bet nemoka dirbti su neregiams ar silpnaregiams pritaikytomis programomis. Šiuo metu kaip tik turime tokį dalyvį: žmogus dar mato, bet yra didelė tikimybė apakti, todėl mokosi dirbti su programa "Jaws". 

Kaip patekti į profesinės reabilitacijos programą? Žmonės, jau turintys nustatytą neįgalumą, turi kreiptis į darbo biržą, registruotis kaip bedarbiai ir pareikšti, kad nori dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje mūsų centre. Kitas žingsnis - kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT), kad nustatytų profesinės reabilitacijos poreikį. Paprastai tai būna neilga procedūra, pokalbis su NDNT konsultantu. Tada grįžtama į darbo biržą ir pasirašoma darbo ir profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo sutartis ir atvykstama pas mus. Prieš kreipiantis į darbo biržą, žmonėms patariame kreiptis pas mus ir užsiregistruoti. Kad prasidėtų ši profesinės reabilitacijos programa, reikia sudaryti nedidelę 4-5 žmonių grupę. Štai rugpjūčio viduryje jau buvo užsiregistravę du žmonės. Planuojame, kad grupė susirinks ir reabilitacija turėtų prasidėti nuo rugsėjo vidurio. Reabilitacijos paslaugas teikiame visus metus, todėl grupė gali susidaryti nebūtinai rugsėjo mėnesį. Profesinės reabilitacijos metu darbo birža apmoka apgyvendinimo paslaugas: žmonės gyvena mūsų centre arba specialiame viešbutėlyje, iš kurio kiekvieną dieną yra vežami į centrą ir parvežami atgal. Žmogus kartą per dieną gauna nemokamus pietus. Pusryčius ir vakarienę mūsų virtuvėje gali užsisakyti individualiai. Už juos jau reikia mokėti, tačiau visą reabilitacijos laikotarpį darbo birža žmogui moka profesinės reabilitacijos pašalpą, todėl didesnių finansinių sunkumų prasimaitinti paprastai nekyla. Jeigu žmogus nori maitintis pats, gali pirktis maistą parduotuvėje, turime virtuvėlę, kurioje galima pasigaminti pusryčius ar vakarienę. 

Baigiantis reabilitacijai reikia ieškoti darbo vietos. Tai nėra lengvas uždavinys. Ieškome galimybių, kad mūsų programą baigę žmonės galėtų dirbti archyvuose. Kita galimybė - ligoninės. Gydytojai dabar dažnai pacientų diagnozes įrašo į diktofonus. Aklieji jas galėtų perrašinėti į kompiuterį. Dėl šios galimybės jau konsultuojamės su Mykolo Marcinkevičiaus ligonine. Dar viena perspektyvi sritis - telemarketingas - darbas su kompiuteriu ir telefonu. 

* * * 

Nuo 2012 metų kompiuterinio raštingumo pradmenų mokymo programą Valakupių reabilitacijos centre baigė 9 aklieji ir silpnaregiai. Evelina Rimšaitė - viena iš jų. Evelina - vilnietė, tačiau mokymosi metu, išskyrus savaitgalius, kad būtų patogiau, gyveno pačiame Valakupių reabilitacijos centre. Apie programą sakosi sužinojusi iš draugų ir nesigailinti, kad joje dalyvavo. "Išmokti šį tą nauja tikrai galima", - sako Evelina. Tiesa, čia pat pastebi, kad su kompiuterinio raštingumo mokytojais centrui nelabai sekęsi: pradėjusi mokytis su viena mokytoja, paskui buvusi kita, o galop baigusi su trečiu mokytoju. "Jeigu ateitų reabilituotis daugiau aklųjų, gal ir specialistų nuolatiniam darbui būtų galima rasti lengviau, - samprotavo mergina. - Mūsų, lyginant kad ir su judėjimo negalią turinčiais žmonėmis, labai mažai." Kol kas mergina darbo pagal specialybę neranda, centro darbuotojai irgi nelabai ką gali pasiūlyti. Aptardami jos mokymąsi prieiname prie išvados, kad darbo vietos paieška - bene silpniausia profesinės reabilitacijos programos dalis. 

Rolandas Jaruševičius gyvena Trakų rajone, Aukštadvaryje. Profesinės reabilitacijos programoje pradėjo dalyvauti liepos viduryje. Kol kas ja nenusivylė, galėtų rekomenduoti ir kitiems. R. Jaruševičius - jaunas žmogus, neseniai baigė profesinės technikos mokyklą. Kaip ir kiekvienas jaunuolis, kompiuterinio raštingumo pagrindus turėjo, gavo dar besimokydamas, tačiau su ekrano skaitymo programa "Jaws" anksčiau nedirbo. "Reikia viską pradėti nuo nulio", - apie savo mokslus sako Rolandas. Kalbėdamas apie pačią kompiuterinio raštingumo mokymo programą pastebi, kad ji galėtų būti platesnė, įvairesnė, sudėtingesnė: "Nedaug kas iš jaunų žmonių dabar neturi kompiuterinio raštingumo pradmenų, - sako jis, - dar šiek tiek matantiems žmonėms galėtų būti reklamos, dizaino, kompiuterių surinkimo ir remonto pamokos. Pradėjęs dirbti, ypač turėdamas savo verslą, su minimaliais pagrindais vargu ar išsiversi." 

Tiek tad būtų apie Valakupių reabilitacijos centro siūlomą profesinės reabilitacijos programą akliesiems ir silpnaregiams. Tinka ji jums ar ne, įvertinę visus "už" ir "prieš", nuspręsite patys, bet žinoti - pravers!