VIRŠELIS

 

REMBRANTAS. TOBITAS IR ONA LAUKIA SUGRĮŽTANČIO SŪNAUS


REMBRANTAS. TOBITAS IR ONA LAUKIA SUGRĮŽTANČIO SŪNAUS

Didysis olandų dailininkas Rembrantas Harmensas van Rijnas (1606-1669) ne kartą savo paveikslų siužetams yra panaudojęs Senojo Testamento knygų personažą Tobitą. Žurnalo skaitytojams yra žinoma istorija apie Tobitą, kuris liko ištikimas Izraelio dievui net tada, kai visi aplinkui garbino karaliaus padarytus veršius. Gyvendamas su žmona Ona ir sūnumi Tobijumi jis neišsižadėjo savo tikėjimo, liko religingas, tačiau laidodamas už tikėjimą nužudytus kalinius apako. Ona daug dirbo, ji išlaikė šeimą verpdama. Šeima skurdo. Tobitas prašė dangaus pagalbos. Tuo pat metu su pagalbos prašymu į dangų kreipėsi ir Midijos mieste Ekbatane gyvenanti jo dukterėčia Sara, kurią pamilo piktoji dvasia Asmodėjus. Šis demonas vieną po kito nužudė septynis Saros jaunikius, kurie taip ir nepasiekė jiems skirtojo patalo. Dangus pasiuntė angelą Rafailą, kad šis padėtų abiem. Senasis Tobitas prisiminė kažkada Midijoje paskolintą sidabrą. Tobitas išsiuntė į kelionę savo sūnų, o palydovu nusisamdė jaunuolį Araliją, kuris buvo ne kas kitas, o angelas Rafailas. Kelionėje angelo Rafailo patarimu Tobijas Tigro upėje sugavo didelę žuvį, iš kurios kepenų ir širdies padarytais smilkalais įveikė piktąjį Asmodėjų, o iš tulžies pagamintais vaistais išgydė nuo aklumo tėvo akis. 

Rembrantas savo paveiksle pavaizdavo Tobitą ir Oną jų kukliame būste. Tobitas šildydamas savo senus sąnarius snaudžia prie pat ugniakuro. Ona pavaizduota baltu kyku ant galvos - moteris sėdi prie lango nugara į žiūrovą ir verpia. Jai dabar verpimas ne tik pragyvenimo šaltinis, bet ir užsiėmimas, mažinantis sūnaus laukimo įtampą. Tapytojas griežtai laikosi Tobijaus knygos siužeto. Vaizduodamas šios šeimos skurdą Rembrantas paveiksle nenutapė nė vienos nereikšmingos detalės - kambaryje tik dvi kėdės, ant kurių sėdi senoji pora, ir verpimo ratelis. Nepritekliaus ženklas - vos vos židinyje rusenanti ugnis. 

Dailininkas liko ištikimas paties sukurtam Tobito vaizdiniui: liesas, sulinkęs nuo metų naštos, dailiu pailgu, vešlia pražilusia barzda dabintu veidu. Šį atvaizdą tapytojas pakartojo daugelyje piešinių, aliejumi tapytuose paveiksluose bei grafikos lakštuose. Pilkai violetinėmis spalvomis ir Rembrantui būdingu subtiliu šviesos ir šešėlių žaismu sustiprinamas laukimo ir tikėjimo praregėti jausmas. 

Šis nedidelio formato (40 x 54 cm) 1659 metais aliejumi ant drobės nutapytas paveikslas yra Roterdame, Olandijoje, Boijmanso van Beuningeno muziejuje. 

 

Vytautas GUDONIS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]