ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Aušra JONKUTĖ

NENUMOKITE Į ATOSTOGAS RANKA


Kalendoriuje apibraukta atostogų dienaTaip išsiilgtos vasaros laukimas jau seniai tvyro ore. Gaila, tačiau ne vienam iš mūsų nėra laiko, o dažnai ir noro pagalvoti apie jūrą, saulę, atostogas. Abiturientai dar įsisukę į egzaminų verpetą, kiti jaučia artėjančių atsiskaitymų dienas, dar kitiems atsiranda vis naujų darbų, kurių negali nepadaryti. Taip įsisukę į darbus pajuntame, kad pamažu senka tiek emocinės, tiek fizinės, tiek protinės jėgos, mažėja motyvacija. Dievas šešias dienas kūrė pasaulį, septintą ilsėjosi, taigi ir žmogui įsakė šešias dienas dirbti ir septintąją - ilsėtis. Tačiau neretai laisvalaikis aukojamas įvairiems darbams nudirbti. Taigi kartais reikia sau pasakyti - laikas sustoti. 

Daug dirbant ir nepakankamai ilsintis gresia pervargimas. Tai emocinis išsekimas. Pervargti gali bet kokio amžiaus žmonės, tačiau tyrimai rodo, kad didesnė rizika būdinga 19-25 m. ir 30-40 m. asmenims. Veiksniai, sukuriantys palankią terpę pervargti: nemaloni bendravimo atmosfera, konkurencija, konfliktai, psichologinis "spaudimas", per didelis darbo krūvis. Pervargimas dažniau pasireiškia šiais bruožais pasižymintiems asmenims: tai tobulumo siekimas, noras visada laimėti, didelė klaidų baimė, gėda pasirodyti silpnam ar nekompetentingam. Tyrimais nustatyta, kad asmenys, dirbantys su žmonėmis, taip pat dažniau linkę perdegti. Ne į gera ir technologijų pažanga - tai sudaro sąlygas dirbti ir bendrauti dar daugiau, tačiau apsunkina galimybę atsiriboti nuo darbo ir tinkamai pailsėti. Pervargimo būsena pasiekiama perėjus keturis etapus. 

Pirmasis etapas: aktyviai įsitraukiama į darbą, siekiama būti geriausiu, apėmęs jausmas, kad esate nepakeičiami, atliekamos užduotys atrodo labai reikšmingos. 

Antrasis etapas, kai visiškai įsitraukiama į darbą atsiribojant nuo to, kas trukdo dirbti. Šiame etape dirbama labai įtemptai, užtrunkama po darbo valandų, būnant ne darbe mąstoma apie darbą, kalbama apie darbą ir net dirbama namie. O žmogaus emocinė ir fizinė energija senka, prasideda galvos, nugaros skausmai, nesibaigianti sloga, greitai prikimbantys virusai, vėliau sutrinka virškinimo, nervų, kraujotakos sistemos, ima kamuoti nemiga, neretai susergama depresija, pasitenkinimas darbu mažėja. 

Trečiajame etape asmuo tampa abejingas aplinkiniams, ima vengti įsipareigojimų, jaustis emociškai išsekęs, pavargęs, atstumtas, kaltina kitus dėl esamos būsenos. Taigi, stiprėja fiziniai ir emociniai simptomai. Daugėja darbe daromų klaidų, produktyvumas kinta, nors darbui skiriama tiek pat laiko kaip anksčiau. 

Ketvirtajame etape visiškai išsenka emocinės, protinės ir fizinės jėgos. Šį etapą pasiekusius asmenis kamuoja įvairios ligos, pasunkėja emocinė būsena, reakcijos į aplinkybes tampa neadekvačios. Pasveikti ir grąžinti darbingumą gali pavykti tik per kelerius metus, tačiau iki pervargimo turėtas darbingumas negrįš niekada. 

Teigiama, kad atostogos savaime neatneša ramybės ir džiaugsmo. Daug žmonių nesijaučia pailsėję po atostogų, kita dalis atostogaudami galvoja apie darbus, jaučia kaltę dėl paliktų darbų. Kiti nori laisvą laiką išnaudoti produktyviai, todėl užsiima darbais, kuriuos darydami nepailsi. 

Kaip pailsėti, kad užsitarnautos laisvos dienos leistų atgauti jėgas? Pirmiausia reikėtų pagalvoti, ar leidžiame sau per atostogas pailsėti taip, kaip norime. Juk dažnai nepaisome savo norų ir elgiamės taip, kad kitiems būtų geriau. Bet atostogos juk mūsų. Patariama išnaudoti visą atostogų laiką. Vieni teigia, kad naudingiausia pasiimti ilgesnių atostogų ir pailsėti. Kiti sako, kad geriausiai pailsime atostogaudami du tris kartus per metus. Tada atostogų laukti reikia trumpiau, tiek neišvargstame, lengviau adaptuojamės svetur, be to, poilsis skirtingais metų laikais turi daug privalumų. Tikros atostogos gali prasidėti dar prieš įsėdant į lėktuvą ir tęstis tol, kol suplanuosite kitą kelionę. Atostogų planavimas pats savaime gali suteikti pozityvių emocijų. Kuo kelionių vizija ryškesnė, tuo daugiau teigiamų emocijų patirsite. Tačiau taip pat atkreipkite dėmesį, kad perdėtas planavimas gali aptemdyti kelionės džiaugsmą. Kalbėkite su pažįstamais ir artimaisiais apie būsimą kelionę ir laukiančius neišdildomus įspūdžius. Patariama kelias savaites prieš atostogas pradėti gyventi jų ritmu. Šie maži ritualai padės pajusti atostogų nuotaiką ir atsipalaiduoti. Prisiminkite geriausius atostogų momentus ir pasirinkite kelionę, kurioje galėtumėte tai dar kartą patirti. Jei keliaujate ne vienas, išklausykite visų kartu keliaujančių asmenų pageidavimus. Atkreipkite dėmesį, su kokiu nusiteikimu pradedate atostogauti. Gal lūkesčiai per dideli? Pirmąsias poilsio dienas nepersistenkite, ilsėkitės pasyviai, nepadauginkite kelionės teikiamų malonumų. Patariama per atostogas kasdien daryti vis ką nors kita. Įvairios veiklos skirtingai atkuria fizines ir psichines jėgas. Geram poilsiui reikia įvairovės ir naujos patirties, tad rekomenduojama atostogauti vis kitoj vietoj. Mėgaukitės kelionės netikėtumais, nes juk ryškiausiai atsimenama tai, kas įvyksta ne pagal planą. Dažnai girdima frazė, tačiau ji labai naudinga ir prasminga: gyventi reikia šia akimirka ir mėgautis šią akimirką teikiama patirtimi. Blogos savijautos po atostogų pavyks išvengti, jeigu grįžus po atostogų atgausite psichologinę pusiausvyrą ir gerą savijautą. Pasirūpinkite, kad, grįžus iš kelionės, bent 2-3 dienas nereikėtų eiti į darbą. Pailsėkite, nes visavertis ir rezultatyvus darbas tomis dienomis neįmanomas. Taip pat patariama pirmą savaitę po atostogų neužsibūti darbe, į darbus nenerti stačia galva, nesiimti jokios svarbios veiklos, daryti pertraukas. Jei neturite galimybės atostogauti, kuo daugiau užsiimkite aktyvia veikla, pakeiskite rutiną, pabūkite turistu savo mieste, leiskite laiką gamtoje. 

Kiekvienam nors kartais reikia pabūti vienam. Šiandieninis žmogus yra pasiekiamas beveik visur ir visada. Buvimas vienumoje suteikia galią reguliuoti savo gyvenimą, padeda atkurti energiją, suteikia reikiamą poilsį, leidžia atrasti slapčiausius troškimus, skatina smalsumą. Žmogaus laimei svarbus tiek santykis su aplinkiniais, tiek buvimas vienumoje. Mūsų dienomis žmones, siekiančius būti vienumoje, aplinkiniai laiko vienišiais, liūdnais ir stokojančiais socialinių įgūdžių. Tačiau, kaip minėta anksčiau, siekti laiko sau yra naudinga. Buvimas vienumoje išskaidrina mintis, padeda susikaupti ir mąstyti aiškiau, didina produktyvumą, suteikia galimybę atrasti save ir įsiklausyti į save, duoda laiko gilesniems apmąstymams, padeda išspręsti problemas, įvertinti tarpusavio santykius. 

Žmonių energijos resursai riboti: jeigu neatostogausime, produktyvumas sumažės. Pailsėjus dirbama kūrybiškiau, energingiau, greičiau randami reikalingi sprendimai. Vieno poilsio recepto nėra. Pabrėžiama, kad svarbiausia yra ne tai, ką darote, o kaip jaučiatės. Kad ir kokia veikla užsiimtumėte, svarbu fiziškai ir psichologiškai atitolti nuo įprastų darbų rutinos. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]