VIRŠELIS

 

L. Ž. LAGRENI. TEIRESIJAS IR ATĖNĖ


L.Ž. LAGRENI. TIRESIJAS IR ATĖNĖ.Parašas po iliustracija

Prancūzų dailininkas Luisas Žanas Lagreni (Luis Jean Lagrenee, 1725-1805) dar žinomas kaip Lagreni vyresnysis, gimė Paryžiuje. Dailę studijavo savo gimtajame mieste. Brolis Žanas Žakas Lagreni jaunesnysis taip pat buvo tapytojas. L.Ž. Lagreni 1749 m. už vieną iki šių dienų neišlikusį paveikslą laimėjo Didįjį prizą. 1755 m. buvo išrinktas Karališkosios meno akademijos nariu. Rusijos carienės Elžbietos kvietimu dvejus metus dirbo Sankt Peterburgo meno akademijos direktoriumi, vėliau - Prancūzijos meno akademijos direktoriumi Romoje. L.Ž. Lagreni buvo Karališkosios meno akademijos profesoriumi ir rektoriumi bei Luvro muziejaus garbės direktoriumi Paryžiuje. Šis dailininkas itin mėgo mitinę tematiką. Žymiausi jo darbai "Marsas ir Venera - taikos alegorija", "Diana ir Endimionas", "Venera nimfų maudykloje". 

Yra žinomas darbas ir mus dominančia tema - tai paveikslas "Teiresijas ir Atėnė". Tapytojas pasirinko vieną iš legendinio aklo pranašo Teiresijaus apakinimo versijų, kurioje teigiama, kad ši negalia jam buvo skirta kaip bausmė, nes stebėjo besimaudančią nuogą deivę Atėnę. Pirmajame paveikslo plane, kairėje pusėje, - gražioji Atėnė nuoga krūtine, sėdinti prie nedidelio baseino. Puošnus šalmas ant galvos kiek kontrastuoja su šviesiu lyg marmuras deivės kūnu. Šalia gražuolės - jos didžiulis skydas, ietis ir šarvai. Kitoje pusėje - žemas pintas krepšys, kuriame dailiuose grafinuose raudonuoja gėrimai. Už nugaros stovi mergina. Ji atnešė raudoną maršką, kuria netrukus apsisiaus Atėnė. Antrajame plane - skulptūra ir kolona puoštas pastatas, trečiajame - barzdotas Teiresijas. Jis po pažastimi su didele knyga, nuo išgąsčio kiek sulinkusiais keliais, pakelta kairiąja ranka, iš nuostabos praverta burna. 

Šis nedidelio formato (76 x 58 cm) aliejumi ant drobės tapytas paveikslas saugomas vienoje iš privačių kolekcijų. 

 

Vytautas GUDONIS 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]