VIRŠELIS

J. H. FUSLI. MILTONAS DIKTUOJA SAVO DUKTERIMS

Šveicarų dailininkas, grafikas, istorikas ir meno teoretikas Johanas Heinrichas Fusli (1741-1825) gimė Ciuriche. Dirbo pastoriumi, po to tapybos mokėsi Berlyne. Nuo 1764 metų dirbo Anglijoje, draugavo su Viljamu Bleiku (1757-1827). Į anglų kalbą išvertė vokiečių antikinio meno istoriko Johano Joachimo Vinkelmano (1717-1768) "Apmąstymai apie graikų dailę ir skulptūrą". 1767 metais anonimiškai išleido knygą "Pastabos apie Žano Žako Ruso kūrinius ir poelgius". Draugystė su Viljamu Bleiku neabejotinai turėjo įtakos šio dailininko tapybos stiliui: pastebimas ne tik panašus tapybos stilius, bet ir piešimo maniera bei tematika. Fusli kūrybiniame palikime dominuoja tamsūs, fantastiški, paimti iš literatūros, folkloro ir mitologijos siužetai ("Košmaras", "Miegančios furijos". Savo darbuose groteskiškai dailininkas vaizdavo baimę, beprotystę, baisius padarus (demonus, raganas, vaiduoklius). Nedidelė išimtis buvo jo tapyti portretai. 

Šiai darbų grupei galime priskirti ir paveikslą "Miltonas diktuoja savo dukterims". Šioje drobėje prislopintomis pastelinėmis spalvomis dailininkas neregį poetą, įžymiosios poemos "Prarastas rojus" autorių, vaizduoja sėdintį masyviame lyg sostas krėsle. Poetas, sukryžiavęs kojas, ant krūtinės sunėręs rankas, kiek į šoną pakreipęs galvą, diktuoja savo eiles greta stovinčiai dukrai. Mergina puošnia, žemę siekiančia suknia stovi prie siauros medžio raižiniais išgražintos katedros, ant kurios guli jaunų rankų marginamas balto popieriaus lakštas. Merginos laibą liemenį ryškina platus tamsaus atlaso kaspinas. Šviesos ir šešėlių žaismas neleidžia įžiūrėti rašančios merginos veido, tačiau dailininkas, lyg gėrėdamasis, itin išryškino ilgą, šviesų lyg marmuras kaklą. Už rašančiosios, kiek atokiau, sėdi antroji poeto duktė, įdėmiai žvelgianti į rankose laikomą siuvinį. Paveiksle vaizduojama siuvinėjanti ar mezganti moteris kompozicijai paprastai suteikia ramybės įspūdį, tačiau šioje drobėje tvyro įtampa, kurią kelia pilkų atspalvių, kiek vaiduokliškai su didelėmis baltomis bevyzdėmis akimis nutapytas Miltono veidas. H. Fusli neįstengė nutolti nuo savo tapymo manieros - matyt, jam buvo sunkoka išsivaduoti iš dažnai tapomų baisuoklių demonų ir vaiduoklių, todėl paveikslas daro šiurpoką įspūdį. 

J. H. Fusli yra vienas iš XVIII-XIX amžiaus tapybos novatorių. Jiedu kartu su V. Bleiku anglų dailėje buvo romantizmo pradininkai. Šis tapybos stilius akivaizdus ir paveiksle "Miltonas diktuoja savo dukterims". 

Vytautas GUDONIS