MUMS RAŠO

Vilma MEDVECKIENĖ

KANKLĖMS SKAMBANT


"Kamanės" scenojeKanklės - vienos seniausių lietuvių liaudies styginių muzikos instrumentų. Nuo seno kanklėms buvo teikiama magiška paskirtis, o kankliavimas laikytas ypatinga meditacijos forma. Kanklių pavadinimas kilęs iš lietuviško žodžio "kankalas". Padavimai liudija: senovėje kanklėmis vaidilos skambindavę apdainuodami lietuvių karo žygius, aukodami dievams aukas, atlikdami kulto apeigas. Kanklių muzika skambėdavo ir vestuvėse, krikštynose, laidotuvėse. Dabar kanklės tapo universaliu instrumentu, kuriuo galima išraiškingai sugroti ir liaudies, ir "popfolk" stiliaus, ir pramoginės ar klasikinės muzikos kūrinį. 

1973 m. šviesaus atminimo pradininkė Liongina Stasiulienė Vilniuje subūrė neregių kanklininkių ansamblį. Vėliau jam vadovavo Irena Kėdainytė. Nors kurį laiką ansamblio veikla buvo nutrūkusi ir kanklės nutilusios, tačiau 1995 metais, atėjus dabartinei ansamblio vadovei Rasai Mockūnienei, vėl suskambėjo. Dar ir šiandien nuo ansamblio įsikūrimo dienos iki šiol groja pirmoji kanklininkė - Stasė Puriuškytė. "Kamanės" Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre (VBSPC) tęsia senąsias kanklių muzikavimo tradicijas. Kolektyvo repertuaras labai įvairus: aranžuotos lietuvių bei kitų tautų liaudies dainos ir šokiai, klasikų bei šiuolaikinių kompozitorių kūriniai. Kolektyvas groja ir bažnytinę muziką, koncertuoja įvairiose bažnyčiose ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje. "Kamanės" yra nuolatinės tarptautinio sakralinės muzikos festivalio "Kristus karaliauja. Aleliuja!" dalyvės. 2015 m. Lenkijoje vykusiame tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje "Vartai į rytus" kolektyvas laimėjo "Grand prix". 

Ansamblis 2008 m. įrašė kompaktinę plokštelę, kurioje skamba kartu su LASS choru "Skroblas" (vad. G. ir A. Svilainiai) atliekami kūriniai. Kanklių ansamblis "Kamanės" ne tik pats dalyvauja įvairiuose renginiuose, bet yra ir respublikinio kanklių muzikos festivalio "Sodams žydint" organizatorius. Ansamblis ne kartą buvo apdovanotas diplomais ir padėkos raštais. Šiuo metu kolektyve groja ir dainuoja septynios kanklininkės: vadovė Rasa Mockūnienė, Stasė Puriuškytė, Jolanta Žibienė (solistė), Vilma Bardzilauskaitė, Vilma Medveckienė, Ramunė Maskoliūnaitė, Danutė Bužinskienė. VBSPC kanklių ansamblis koncertuoja įvairiuose renginiuose, dalyvauja projektuose, festivaliuose (vokalinės muzikos festivalis "Iš širdies į širdį", tarptautinis neįgaliųjų "Spalvų muzikos" festivalis, respublikinė dainų šventė-varžytuvės "Uždainuokime kartu", aklųjų ir silpnaregių meninės raiškos festivalis "Iš tos nakties", tarptautinės tautinės instrumentinės muzikos ansamblių ir orkestrų festivalis "Klonių aidai"), groja pensionuose, ligoninėse, sanatorijose, mokyklose, vaikų darželiuose, poilsiavietėse, bažnyčiose, kultūros įstaigose. Kolektyvas ne kartą buvo išvykęs koncertuoti ir į kitas šalis - Latviją, Lenkiją. 

 

* * * 

Į keletą šios rašinio autorės klausimų sutiko atsakyti nuo kanklių ansamblio įkūrimo dienos jame nepavargstanti groti Stasė Puriuškytė

- Prisiminkite pradžią, istoriją. Kaip apskritai atėjote į šį ansamblį? 

- Mokiausi Kauno aklųjų mokykloje, joje dirbo jauna mergaitė vardu Liongina. Šioje mokykloje ji nutarė įsteigti kanklių ansamblį. Taip nuo 1963 m. pradėjau su jomis groti. Ansamblyje buvau aš, Aldona Bartkevičiūtė, Regina Reginaitė. Kai išėjau iš mokyklos ir atvažiavau į Vilnių, ansamblio veikla nutrūko. Apie 1967 m. vėl pradėjau groti. Po truputį su pertraukomis taip iki šiol ir groju. 

- Kuo jus sužavėjo šis instrumentas? 

- Kanklės mane sužavėjo liaudiškumu ir savo skambesiu. 

- Kurį laiką ansamblio veikla buvo nutrūkusi. Ar nebuvo minčių pasirinkti kokį nors kitą meno kolektyvą? 

- Minčių tokių nebuvo, nes gabumų neturėjau. Tuo metu dar dirbau, tai ir laiką buvo nelengva suderinti. 

- Ar jūsų neišgąsdino, kad kanklės yra sudėtingas instrumentas ir su jomis sunku groti? 

- Tikrai neišgąsdino, nes buvo jaunystė. Pats instrumentas - sudėtingas, labai sunku kaitalioti kaitiklius, taip pat sudėtinga juo groti, jį nešioti. Tačiau turėjome labai gerą mokytoją Lionginą, kuri mokėjo su aklaisiais dirbti. Man visą laiką kanklės buvo mielas instrumentas - ir klausantis, ir grojant pačiai. 

- Ar kviestumėte kitus silpnaregius ar visai regėjimo likučio neturinčius žmones įsijungti į kanklių ansamblio "Kamanės" kolektyvą, nors šiuo instrumentu groti yra sudėtinga? 

- Aš visus neregius kviesčiau įsijungti ten, kur tik turi gabumų, aišku, pamėgti ir kankles, kadangi galima pasirinkti kūrinius, galima išmokti pakeisti kaitiklius, vadovė geba parinkti grojamo kūrinio partijas pagal kiekvieno žmogaus įgūdžius ir poreikius. 

Kanklių ansamblis "Kamanės" būtų niekas be savo vadovės Rasos Mockūnienės, be jos pasiaukojamo, kruopštaus, geranoriško darbo. Todėl buvo įdomu išgirsti ir jos mintis apie šį kolektyvą. 

- Kas jus paskatino dirbti su Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro kanklių ansambliu? 

- Tik baigusi Muzikos akademiją pradėjau ieškoti darbo. Vieną darbą gavau muzikos mokykloje, o kiek vėliau kitą darbą man pasiūlė tuometinė kultūros namų meno vadovė (taip tada vadinosi šis centras) Ilda Peslikienė, norėjusi, kad būtų atgaivintas kanklių ansamblis. 

- Ar jūsų neišgąsdino, kad bus sudėtinga dirbti su silpnaregiais ar visai nematančiais žmonėmis? 

- Tikrai neišgąsdino. Keletą kartų buvau pagalbininkė prie tuometinių kultūros namų veikusiame chore, padėdavau dainuoti. Čia ir susipažinau su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis. 

- Galbūt atradote savo darbo metodiką, specifiką, kuri palengvintų procesą, kai mokomi groti regėjimo negalią turintys kolektyvo nariai? 

- Savo metodikos neturiu, o darbo specifiką man parodė amžiną atilsį Liongina Stasiulienė. Pačios moterys jau daug ką žinojo. Grojant kanklėmis yra kelios pagrindinės pirštų pozicijos. Remiantis jomis gali būti kuriamos kitos. Tuomet nematančiam žmogui reikia suprantamai paaiškinti, kur ir kokį pirštą reikia dėti ir nuo kokio piršto poziciją formuoti. 

- Dvidešimt metų - nemažas laiko tarpas. Daug padaryta ir nuveikta. Ar pateisino šie metai jūsų darbo lūkesčius? 

- Galiu pasakyti drąsiai, kad mano darbo lūkesčius dabartinis kolektyvas pateisino. Esame susigroję, grojame sudėtingesnę, rimtesnę programą. Manau, lūkesčiai išsipildė su kaupu. 

- Kokie jūsų kolektyvo ateities planai? 

- Toliau groti ir kuo daugiau koncertuoti, dalyvauti festivaliuose, įvairiuose renginiuose. Pasinaudodama proga norėčiau padėkoti ir mūsų centro direktoriui Algimantui Arbočiui. Kanklių ansamblio "Kamanės" 20 metų kūrybinės veiklos jubiliejinio koncerto nebūtų buvę, jei ne jo parama ir palaikymas. Turime patalpas, kuriose galime repetuoti, pasidėti instrumentus. Jo dėka pasiūti dėklai instrumentams, padaryti nauji kanklių stoveliai, atramėlės natoms. Mūsų kolektyvui pasiuvo dvejus koncertinius drabužius, kuriais labai džiaugiamės. Jokių priekaištų mums nesako dėl programos, grojame tai, ko širdis nori. Visada randame bendrą kalbą. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]