ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Aušra JONKUTĖ

KŪNO KALBA IR JOS ĮTAKA BENDRAVIMUI

Bendraudami, reikšdami savo jausmus, vartojame ne tik žodžius, kuriais perduodame tik 7 procentus informacijos, - daug ką pasako ir gestai, veido išraiška, kūno poza, balso intonacija, eisena. Kad žmonės kūno kalbą visada laikė svarbia bendravimo dalimi, liudija tokie posakiai: nenukabink nosies, aukščiau galvą, našta pečius slegia, dėl kvailos galvos kojoms vargas. Taigi, didelę reikšmę bendraujant turi kūno kalba, tai yra, kaip mūsų veide, kūne reiškiami jausmai, kokiu atstumu bendraujame su kitais. Todėl būtina atkreipti dėmesį į savo kūno kalbą, sąmoningai ją kontroliuoti, kol tai taps įpročiu, nes kitaip tai gali apsunkinti bendravimą, ypač - su pirmą kartą sutiktu žmogumi. 

Regintieji kūno kalbos išmoksta natūraliai, priešingai, nei sutrikusios regos žmonės. Puikus pavyzdys yra šypsena. Šypsena - tai regimoji informacija, dviejų matančių žmonių abipusis ryšys. Kai kuriems sutrikusios regos žmonėms šypsena nėra spontaniška socialinė reakcija. Savo išgyvenimais apie šypseną prastėjant regėjimui dalijosi profesorius Johnas M. Hullas: "Beveik kiekvieną kartą, kai šypsausi, darau tai sąmoningai. Jaučiu raumenų įtampą; nenoriu pasakyti, kad dabar mano šypsena nenatūrali, tarsi apsimetinėčiau, tačiau ji visada sąmoninga. Kodėl taip yra? Veikiausiai todėl, kad niekas man nesuteikia pastiprinimo. Nematau, kaip šypsena atsakoma į mano šypseną. Kai kitas šypsosi tau, spontaniškai ir tu jam nusišypsai. Aš jaučiuosi, tarsi siųsčiau laiškus, į kuriuos niekas neatsako. Ar kas nors juos gavo, ar skaitė? Ir išvis, ar į tą pusę žiūriu, kai šypsausi?". Taigi, tikėtina, kad esant pirminei sąveikai tarp reginčiųjų ir sutrikusios regos žmonių, gali kilti tam tikra įtampa. Svarbu pabrėžti - pirminei sąveikai, nes kai regintieji ir sutrikusios regos žmonės geriau susipažįsta, šie bendravimo sunkumai beveik visai išnyksta. 

Veido išraiškos yra universalios ir įgimtos, taigi tiek reginčiųjų, tiek aklų žmonių veido išraiška yra vienoda. Aptarkime keletą veido akivaizdžių signalų, kurie padės geriau suprasti savo ir kito žmogaus išgyvenimus. Nerimą ir įtampą veide rodo stipriai suspaustos ar prikąstos lūpos, kartais, kai išgyvename šiuos jausmus, dreba lūpos, smakras, trūkčioja lūpų kampai, kakta susiraukia, akys prisimerkia. Surauktos lūpos, suraukta nosis, patemptas į viršų viršutinės lūpos kampas ar nosis, vartomos akys, tvinkčiojantis akies vokas, ilgiau nei įprastai užmerktos akys - visa tai rodo prieštaravimą ar nepasitenkinimą. Panieka, pranašumo rodymas veide reiškiama taip: dirbtinė šypsena, pakelta nosis, akių vartymas, paniekinantis, šnairuojantis žvilgsnis. Nekontroliuojamas mirksėjimas, tvinkčiojantis smakras, tvinkčiojanti akis, į priekį atkištas žandikaulis, liežuvio kandžiojimas, nuolatinis nosies ir akies lietimas rodo, kad žmogus išgyvena stresą. Pagrindiniai jausmai ryškiausi veide, tad bendraujant svarbu pažinti save ir kontroliuoti reiškiamus jausmus. 

Svarbu skirti šiek tiek dėmesio ir bendravimo zonai, nes ne vienas bendraudamas yra pasijutęs nepatogiai, kai žmogus arba prieina labai arti, kad kyla noras trauktis, arba bendrauja tokiu atstumu, kad sunku jį girdėti. Bendravimo zona - tai erdvė, kurioje bendraujama. Kiekvienas iš mūsų turime savo erdvę ir nenorime, kad bendraujant ji būtų pažeista. Sava erdvė skirstoma į keturias zonas. Pirmoji, tai yra intymi, zona - 15-46 centimetrai. Į ją patekti galima tik tiems, kurie mums artimi. Antroji - 46 centimetrai-1,22 metrai. Šio atstumo laikomės draugiškuose susibūrimuose. Trečioji, tai yra draugiška, zona - 1,22-3,6 metrai. Šio atstumo dažniausiai laikomės bendraudami su nepažįstamais žmonėmis. Ketvirtoji, viešoji, zona - daugiau nei 3,6 metrai. Tokį atstumą dažniausiai pasirenkame bendraudami su didesne žmonių grupe. Visada turėtų išlikti pagarba kito žmogaus erdvei, o susitikus pirmą kartą dera laikytis didesnio atstumo. Taigi, kuo artimesnis santykis, tuo arčiau kitas žmogus įsileidžiamas į savo erdvę. Reikėtų stengtis nepažeisti kito asmens erdvės, nes kitam žmogui tai gali sukelti nemalonių pojūčių. 

Anksčiau buvo aptartos veido išraiškos, kurios leidžia geriau suprasti save ir kitą, - tai pagerina bendravimą. Taip pat svarbu paminėti bendras taisykles bendravimui užmegzti ir išsaugoti, reaguojant į kūno siunčiamus signalus. Pirma, stenkitės geriau pažinti tą žmogų, su kuriuo bendraujate: juk lengviau nuspėti, kaip esant vienai ar kitai situacijai pasielgtų draugas nei nepažįstamas žmogus. Atkreipkite dėmesį į tai, kaip asmuo elgiasi esant skirtingoms situacijoms, kaip reaguoja. Antra, bandykite įvardinti, kaip kitas žmogus jaučiasi, taip pat nepamirškite pasitikslinti, ar buvote teisus, beje, galite paprašyti pašnekovo įvardinti jausmus, paklausti, ką jis galvoja, - gautą informaciją galite palyginti su savo spėjimu. Trečia, bendraudamas su kitu žmogumi atsipalaiduokite, būkite atviras kito nuomonei ir be išankstinių nuomonių stenkitės pažinti kitą. Ketvirta, susikoncentruokite, kas vyksta šią akimirką. Kuo mažiau triukšmo bus aplinkui, tuo geriau galėsite įsigilinti į kito emocijas. Penkta, kuo daugiau bendrausite ir domėsitės įvairesniais žmonėmis, tuo daugiau įgūdžių įgysite. Taip pat bandykite suprasti kito žmogaus situaciją be išankstinių nuostatų. Šešta, stenkitės pažinti save, analizuokite įvairias situacijas, klauskite savęs, ką jaučiate ir kodėl šios emocijos kilo būtent šiuo metu. Atkreipkite dėmesį į kūno pojūčius. Septinta, būkite nuoširdus, neslėpkite savo emocijų, tikėtina, kad ir kiti, tai pastebėję, elgsis taip pat. Visa, kas aptarta, liudija: per savęs pažinimą, nuoširdumą ir empatiją galime kur kas geriau bendrauti. 

Apibendrinus galima teigti: nors įgyti gebėjimą įvaldyti kūno kalbą iš tiesų sunku, tačiau norint, kad mūsų bendravimas su kitais būtų kokybiškas ir teiktų džiaugsmą visiems bendravimo dalyviams, turime nepamiršti ir sąmoningai kontroliuoti savo nežodinius signalus. Gebėti tinkamai perteikti kūno kalba tai, ką jaučiame, bei gebėti suprasti kito žmogaus kūno kalbą svarbu - tai padės mums esant įvairioms gyvenimo situacijoms ir, žinoma, sustiprins ryšius. Galop visa tai padės mums jaustis laimingiems.