EUROPOS LINK

Audronė JOZĖNAITĖ

KAIP GYVENA SUOMIAI?


Regėjimo neįgaliųjų socialinė reabilitacija - jaudinanti tema jau kelinti metai. 2016-aisiais LASS respublikinis centras paskutinį kartą teiks paraišką Neįgaliųjų reikalų departamentui dėl regėjimo neįgaliųjų mobilumo ir savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo. O kas po to? Tikimasi, kad nuo 2017 metų pradės veikti kita sistema, kurią dar reikia sukurti, o liko tik metai. Sistema bus sukurta, jei rasime bendrą kalbą su Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentu bei kitomis svarbiomis valstybės institucijomis. O dabar vyksta parengiamasis darbas, kaupiama turima patirtis, ieškoma mums tinkančio modelio, semiamasi patirties iš užsienio šalių. Su socialine, o ypač profesine, reabilitacija prasti popieriai daugelyje šalių. Ne veltui Europos aklųjų sąjungos strateginiame 2016-2019 metų plane reabilitacijai skirtas didelis dėmesys. Nors per pastaruosius metus buvo daug kalbama apie tam tikrus reabilitacijos standartus, kurie iš bet kokios pusės bežiūrėsi, vis tiek yra labai abstraktūs, vis labiau ir labiau linkstama į laisvą, valandomis ar įkainiais neapibrėžtą, lankstų ir individualų kiekvienam žmogui modelį. 

Suomija - viena iš šalių, turinti neblogą regėjimo neįgaliųjų socialinės reabilitacijos sistemą, todėl pasitaikius progai (gruodžio 7-9 d. Helsinkyje vyko EAS komisijos posėdis), atsirado galimybė pasigilinti į šios šalies patirtį. Šiek tiek apie pačią Suomijos regėjimo neįgaliųjų organizaciją (FFVI). Tai federacijos principu sudaryta organizacija. Ji turi 24 nares, iš kurių 14 regioninių ir 10 nacionalinių, susivienijusių pagal skirtingas veiklos sritis organizacijų, tokių kaip šunų vedlių asociacija, regėjimo neįgaliųjų fizioterapeutų asociacija, švediškai kalbančių regėjimo neįgaliųjų organizacija. Be to, FFVI priklauso apie 100 vietinių organizacijų ir klubų. Suomijos aklųjų organizacija turi apie 10 tūkst. narių, o šalyje gyvena apie 80 tūkst. žmonių, turinčių vienokių ar kitokių regėjimo sutrikimų (Suomija turi apie 5,5 mln. gyventojų). FFVI teikia paslaugas visiems regėjimo negalią turintiems asmenims, ir tai nepriklauso nuo to, ar jie yra organizacijos nariai ar ne, tai nelemia ir regos negalios laipsnis. 

Kaip dirba FFVI ir iš kur gauna finansavimą? Daugeliu aspektų organizacija savo struktūra ir finansavimo šaltiniais yra panaši į mūsų. Turi tripakopę sistemą: centrinę organizaciją, regioninius centrus ir vietines organizacijas. Finansavimas gaunamas iš valstybės, savivaldybių, azartinių žaidimų asociacijos bei atskirų asmenų ir organizacijų dotacijų. Be to, FFVI, kaip ir LASS, turi nemažai nekilnojamojo turto. Bet yra ir skirtumų. Nors suomiai nemažai dėmesio skiria regėjimo neįgaliesiems įdarbinti, dirbančiųjų pačioje organizacijoje yra nedaug dėl kvalifikacijos stokos. Pagrindinis politinis ir ekspertinis darbas vyksta Helsinkyje Iiris paslaugų centre, kuris yra ir centrinė būstinė, ir paslaugų bei konsultacinis centras. Čia dirba apie 140 darbuotojų. Kad suprastume apimtį, palyginimui galima pasakyti, kad vien su socialinės reabilitacijos programomis dirba 40 žmonių. Iiris centre yra ir brailio spaustuvė (aklųjų biblioteka, kuri nuomojasi patalpas Iiris centre, pati nespausdina ir negarsina knygų; visi užsakymai atliekami Iiris centre), pagalbinių priemonių parduotuvė. 

Šie 14 regioninių centrų gauna finansavimą ir tiesiogiai iš centrinės būstinės patys teikia paraiškas atskiriems fondams, pirmiausia azartinių žaidimų fondui. Visų 14 regioninių organizacijų pirmininkai dirba savanoriškais pagrindais, o organizaciniam darbui, paslaugoms teikti samdomi specialistai. Ne kartą buvo pabrėžta, kad, nors įdarbinimas yra svarbi organizacijos veiklos sritis, specialistų kvalifikacija svarbiau, nes manoma, kad regėjimo neįgalieji turi gauti kokybiškas paslaugas. Regioniniame centre, atsižvelgiant į organizacijos didumą, dirba vienas ar du samdomi darbuotojai. Čia reiktų paaiškinti, kad darbas, kuris vyksta regioninėse organizacijose, niekaip nėra susijęs su teikiamomis socialinėmis ar asmeninio asistento paslaugomis. Dar 2008 metais Suomijoje atskiru įstatymu buvo įteisintos asmeninio asistento paslaugos, kurias finansuoja savivaldybės. Kiekvienas neregys turi teisę gauti 30 val. per savaitę asmeninio asistento paslaugų. Kas teikia šias paslaugas? Tai jau žmogaus asmeninis pasirinkimas. Gali teikti šeimos nariai, draugai, kaimynai. Kolegos pasakojo, kad asmeninio asistento paslaugas noriai teikia studentai, kurie gali dirbti laisvesniu grafiku. Paklausus, ar patys regėjimo neįgalieji gali teikti šias paslaugas, ilgai galvoję kolegos prisiminė, kad viena silpnaregė talkininkavo fizinę negalią turinčiam žmogui. Savivaldybės su asmeninio asistento paslaugas teikiančiais asmenimis sudaro sutartis. 

Be paminėtų 14 regioninių organizacijų, FFVI turi dar 10 specialistų konsultantų, kurie dirba visoje Suomijoje, teikia konsultacijas įvairioms institucijoms, specialistams, formuoja regėjimo neįgaliesiems palankią socialinę politiką savivaldybių lygmeniu. 

Na, o kaip gi su reabilitacija? Kaip jau buvo minėta, suomiai yra patenkinti (suprantama, kad visi visados negali būti patenkinti viskuo). Reabilitacijos paslaugos, kurias gali gauti Suomijos gyventojai nuo 1 iki 100 metų amžiaus, yra finansuojamos iš socialinio draudimo institucijos (KELA). Prieš tai ligonis, gavęs visas medicininės reabilitacijos paslaugas, gali gauti ir socialinės reabilitacijos paslaugas pagrindinėse ligoninėse arčiau gyvenamosios vietos, nors paslaugų kokybė yra kiek menkesnė už tas paslaugas, kurias gali teikti Suomijos regėjimo neįgaliųjų federacija. Tiesa, FFVI labai glaudžiai bendradarbiauja su ligoninėmis, konsultuoja personalą, organizuoja jo mokymą. Nors iki šiol Suomijos regėjimo neįgaliųjų federacija yra žinoma kaip pagrindinė ir profesionaliausia socialinės reabilitacijos paslaugų teikėja, konkurencija šioje srityje didėja. Šiuo metu yra dar dvi institucijos, pretenduojančios į reabilitacinių paslaugų teikimą regėjimo neįgaliesiems. Todėl ypač didelis dėmesys skiriamas darbuotojų kvalifikacijai ir patirčiai. FFVI yra pasirašiusi trejų metų sutartį su KELA. FFVI reabilitacijos centro direktorė Anamaija Ketola pasakojo, kad per metus reabilituojama apie 1000 regėjimo neįgaliųjų. FFVI reabilitacijos centre teikiamos reabilitacinės paslaugos ir suaugusiems, ir vaikams. Su vaiku kartu atvyksta šeima. Priimami ir broliai, seserys. Vėliau specialistas vyksta į gyvenamąją vietą ir konsultuoja mokyklą ar vaikų darželį. Visa tai daroma tik gavus tėvų sutikimą. 

Kadangi dirbama su kiekvienu neregiu ar silpnaregiu individualiai pagal individualią programą, neįmanoma iš anksto žinoti, kiek kuriam žmogui reikės pagalbos vienoje ar kitoje srityje. Atsižvelgiant į tai, teikiant paraišką socialinio draudimo institucijai, skaičiuojamos dienos. Per metus išeina maždaug 6000 reabilitacinių dienų. Nors poreikiai yra labai individualūs ir kai kam gali prireikti daug reabilitacijos valandų, vis dėlto yra nustatytos ribos. 5 dienos skiriamos įvertinti, tada 18 dienų žmogus reabilituojamas. Vėliau, jei reikia, jis atvažiuoja dar kartą. Dalis mokymų vyksta neregio namuose arba nuotoliniu būdu. Kai kuriems pacientams tereikia kelių dienų, o kitiems ir 18 dienų maža. Tada reabilitaciją galima kartoti. Kai visų mokymų laikas būna išnaudotas, neregiai yra įtraukiami į savipagalbos grupes, kur toliau vyksta darbas. Suomijoje šios grupės aktyviai veikia. Nėra taip, kad žmogus reabilitacijai gali atvykti, kada nori. Pirmiausia jis turi gauti pažymą, kad reabilitacija yra reikalinga, turėti parengtą individualų planą, kurį sudaro vietinės ligoninės. Kadangi dirbama individualiai su žmogumi arba grupelėmis ir pagal atskiras programas, kartais reabilitacijos gali tekti palaukti kelis mėnesius. Reabilitacijos paslaugas teikia kelių specialistų komanda: medicinos slaugytoja, ergoterapeutas, socialinis darbuotojas, mobilumo ir savarankiškumo mokytojas, kompiuterinio raštingumo specialistas, tiflospecialistai, auklėtojai - iš viso 40 darbuotojų. Pati reabilitacija yra trijų rūšių: pirminė individuali, grupinė ir darbinė. Šiuo metu įdarbinimo skyrius atskirtas nuo reabilitacijos centro veiklos. Reabilitacijos laikotarpiu labai svarbus atvykusiųjų bendravimas vienų su kitais. Centre įrengtos šiam tikslui puikios patalpos su daugybe poilsiui ir bendravimui skirtų salelių. Reabilitantai gyvena po du kambaryje, yra keli kambariai, pritaikyti žmonėms su kompleksine negalia. Vaikų ir tėvų kambariai sujungti. Na, o kad nekiltų pagunda atskirai kambariuose užuot bendravus žiūrėti televizorių, nuspręsta, kad jų kambariuose nebus. Didelis dėmesys skiriamas informacinėms technologijoms. Būtent šioje srityje dirba patys neregiai. Informacinių technologijų skyriaus vadovė Kaisa Penttila (pati neregė) pasakojo, kad beveik neliko norinčių mokytis kompiuterinio raštingumo. Juos išstūmė išmanieji telefonai. Įdomu tai, kad neregys, gaudamas techninės pagalbos priemonę, kartu gauna ir mokymų paketą. Kadangi socialinio draudimo institucijos darbuotojai negali išmokyti žmonių, kaip reikia dirbti su vienokia ar kitokia priemone, šią paslaugą perka iš Suomijos regėjimo neįgaliųjų organizacijos. Dirbantys ir studijuojantys žmonės techninės pagalbos priemones gauna iš socialinio draudimo tarnybos, o vyresnio amžiaus ar nedirbantys žmonės gali kreiptis dėl priemonių į ligonių kasas. 

O kaip regėjimo neįgalieji patenka į reabilitaciją? Rekomenduoti gali ligoninės, gydantys gydytojai. Bet kuriuo atveju neregys turi pats kreiptis, rašyti prašymą ir prašyti pinigų reabilitacijai iš KELA. Čia jam talkina ir FFVI specialistai, nors reabilitacijos planą, nuo kurio labai priklauso, ar asmuo gaus pinigus ar ne, rašo medikai kartu su socialiniais darbuotojais. Reikia pasakyti, kad šiuo aspektu Lietuvos situacija labai skiriasi. Suomiai žino, kad jie turi teisę į reabilitaciją, kreipiasi pagalbos, reikalauja jos, nors visad yra ir bus žmonių, kurie niekad niekur nenorės išvykti iš savo namų, savo kaimo. Mums gi sunku surinkti žmones reabilitaciniam projektui, nors veiklos yra gana panašios. Galbūt jei pavyktų sukurti ir įteisinti reabilitacinę sistemą Lietuvoje, situacija imtų keistis, žmonės norėtų padėti sau ir savo vaikams. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]