TURINT LAIKO

Giedrė REČIŪNIENĖ

NE TIK ŠAKNELĖS, BET IR VIRŠŪNĖLĖS


Morkų auginimo istorijai - ne vienas tūkstantmetis. Pasak archeologų, pirmosios morkų rūšys galėjo atsirasti dar paleozojaus eros pradžioje. Senovėje jos augintos ne dėl maistingų šaknų, bet dėl lapų, stiebų ir sėklų. Pastarieji vertinami dėl gydomųjų savybių. Anksčiau morkų šaknys nebuvo tokios saldžios ir skanios. Dabar be morkos šakniavaisio neįsivaizduojame daugybės patiekalų. Tačiau galime mūsų racioną papildyti ir jų lapais. Jei tik galime rauti morkas tiesiai iš lysvės, neišmeskime lapų. Jie turtingi vitaminų ir mineralų. Juos galima dėti į sriubas, troškinius, salotas, galima naudoti marinuojant daržoves ir netgi gerti jų arbatą. Dietologai niekada neišskirdavo žalumynų kaip atskiros maisto grupės, nes daugumai žmonių tai nėra maisto produktas. Nors lapai savo kokybe ir maistingumu vertingesni už pačią morką, yra nuomonė - tai gyvulių pašaras, tai ne žmogui. Dėl to žmonės savo racione nenaudoja daugelio augalų. Šakniavaisių skonis geresnis nei lapų, nes jie yra turtingesni cukraus, o lapai šiek tiek kartoki dėl juose esančių naudingų medžiagų kiekio. Šakniavaisiai pirmauja tik pagal energetinę vertę, tačiau lapuose kalcio yra daugiau nei 7 kartus, vitaminų - gerokai daugiau.  

Mūsų močiutės morkų lapus naudojo plaukams skalauti - tai labai juos stiprina, skatina augimą. Venų ir kraujagyslių gydymas: 2 valgomieji šaukštai susmulkintų morkų lapų užpilami 2 stiklinėmis verdančio vandens ir paliekami per naktį. Ryte patariama išgerti pusę stiklinės, vėliau dieną - trečdalį stiklinės ir tiek pat vakare. Taip gydytis patariama 3 mėnesius. Rašoma, jog dauguma, kurie gerdavo šią arbatą iš džiovintų morkų lapų visą žiemą, džiaugėsi rezultatais: mėlynuojantis venų tinklelis išnyko arba labai sumažėjo. Arbata iš džiovintų morkų lapų gerina regėjimą, valo kraują, naudinga nusilpus jėgoms ir peršalus. Saujelę džiovintų morkų lapų dėkite į arbatinuką, užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite 30 min. Patariama gerti be jokių priedų. Morkų lapai žiemai skinami birželio liepos mėnesiais - tuo laiku jie turi daugiau naudingų mikroelementų, tačiau kitur rašoma, kad verta visada (net ir rudenį) ne išmesti, o sunaudoti morkų lapus. Lapai nuplaunami ir nusausinami rankšluosčiu. Tiktai tada reikia juos susmulkinti ir padėti džiūti pavėsyje ar šiltoje vėdinamoje patalpoje. Visai sausus reikia sudėti į stiklinius indus, uždaryti sandariais dangteliais. Laikysis džiovinti morkų lapai apie metus ir išlaikys visas savo vaistines savybes. Taip pat juos sutrynę, smulkiai sumalę, galite maišyti su įvairiomis džiovintomis prieskoninėmis žolelėmis: krapais, petražolėmis, bazilikais. Morkų lapų galite ir užsišaldyti nedidelėmis porcijomis. Žiemą galite dėti į gaminamus patiekalus - sriubas, troškinius.  

Morkų šakniavaisių nauda sveikatai žinoma seniai. Jas galima valgyti žalias, virtas, troškintas garuose, naudoti įvairiems patiekalams skaninti ir puošti. Tai nekaloringos daržovės, kuriose gausu skaidulinių medžiagų ir organizmui svarbaus pigmento karoteno. Morkos yra vitamino A šaltinis. Pastarasis geriną regėjimą, padeda skirti šviesą, tamsą ir spalvas, gali padėti apsisaugoti nuo krūties ir plaučių vėžio. Vitaminas A veikia kaip antioksidantas, kuris saugo nuo neigiamo laisvųjų radikalų poveikio. Morkos stiprina širdį, imunitetą, gerina odos būklę, valo organizmą, dezinfekuoja žaizdas.  

 

Morkų pyragas  

500 g morkų, 2 kiaušiniai, 200 g cukraus, 100 ml aliejaus, 400 g miltų, šaukštelis kepimo miltelių, 2 šaukšteliai meduolių prieskonių, cukraus pudros papuošti. 

Morkas reikia nuskusti ir sutarkuoti, kiaušinius sumaišyti su cukrumi, aliejumi ir išplakti. Miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir meduolių prieskoniais. Abi mases sumaišyti. Tada sudėti morkas ir išmaišyti. Gautą tešlą dėti į kepimo popieriumi išklotą indą ir kepti apie 50 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 180 laipsnių temperatūros. Iškepus apibarstyti cukraus pudra. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]