LASS LITERATŲ KŪRYBA

Juozas ZABORSKIS

KEIMERYS


Nuo riešutų linksta lazdynai. Jiems prinokus, vaikai su krepšiais, didesniais už save, leidžiasi riešutauti. Paskui išgliaudyti riešutai drobiniuose maišeliuose džiūsta po balkiais. 

Ilgais rudens vakarais vyrai iš riešutų pliekdavo "akį". Rustelėję ir skambūs, jie tartum aukso monetos krūvelėmis spindėjo ant stalo priešais kiekvieną lošėją. 

Valentino AJAUSKO piešinysĮsimylėję labiausiai vertino keimerį. Tūlas bernas, nusižiūrėjęs kokią kaimo undinę, pasiūlo: 

- Na, Stepuliuk, kremtam keimerį! 

Iš pradžių kratosi, nepatikliai skersakiuoja į berną, tartum širdyje svertų jo pasiūlymą: verta su juo prasidėti ar ne... Paskui vylingai apžiūri keimerį, neva taikosi aštriais tartum voveraitės dantukais sutraiškyti vieno iš dviejų sukibusių riešutėlių kevalą, tačiau apsigalvojusi grąžina bernui: 

- Nėra man ko į tavo keimerį dantų laužyti... 

- Ką tu, Stepuk!... - gundo bernas. - Aš padėsiu, kremtam abu... 

Mergaitė ryžtasi, sukanda vieną dvynių, bernas - kitą. Sukiša savo nosis, suglūsta lūpos, ir vienu sykiu triokšteli riešutų kevalai. Dvyniai pilni - gerai, netrukus reikia tikėtis vestuvių. O jeigu kuris nors dvynių tuščias - nelauk nieko doro. Tačiau išradingas protas niekada nesustos prie tuščio keimerio, kremtama iki trijų sykių. Žodžiu, kol... 

O pernai įvyko priešingai: Pušinskų Ramunės ir Praniaus Bilboko net užsakai buvo paskelbti, miežių salyklas daiginamas, bet vestuves šuo ant uodegos nunešė... Ir vis per keimerį! Nors, tiesą sakant, nuo pat sutartuvių Karklienė visais varpais skalambino: "Iš tų šiaudų nebus grūdų". Jos nuomone, Ramunės gyslomis ne kraujas teka - ugnis! Ir jai prislopinti reikia ne seiliaus kaip Pranius, o vyro, kuris Ramunės tėvo tvirtai suleistą uosio lovą pernakt į šipulius sutrintų... Ir toks vyras buvo. Degučių Feliukui į karą einant, Ramunė kaimo akyse, visų nuostabai, ant kaklo jam puolė, kaip tikra žmona jo krūtinę ašaromis nulaistė. Tačiau nespėjo nudžiūti tos ašaros, kaip kaime pasklido gandas: neva jos klėtin įjunko Pranius Bilbokas. Et, ir atkuto bobelės, kurios savo vyrus į karą be smarkių raudų išleido, kurioms nuo Ramunės alpėjimo nei šis, nei tas darėsi. Todėl rašydamos laiškus saviesiems, tarp svarbiausių naujienų deramą vietą Ramunei skirdavo. Vien tik Karklienė, gudriai vypsodama, sakydavo: 

- Nei jūs teiskite, žmonės, nei ką... Jau toks kraujas... O kai ji turės tikrąjį, geresnės pačios, apsukresnės šeimininkės visoje parapijoje nerasite! 

Iki sutuoktuvių Pušinskų trobon susirinko mergos vakaroti. Drauge su kitomis atėjo ir Degutikė, dar pusmergė, Feliaus sesuo, ir paslapčiomis įbruko Ramunei į delną jo laišką. 

Ramunė tik nukaito visa ir užsisklendė kamaroje. Mergos susižvalgė ir nutuokdamos, koks reikalas, šnibždėjosi ir tyliai kikeno. 

Prieangyje sutrepseno ir pro plačiai atlapotas duris įvirto Pranius Bilbokas, lydimas dar neapsiplunksnavusių jauniklių, kurie savo gūžius pūtė labiau už gaidžius, naudodamiesi proga, kad dauguma vyrų išblaškė karas, išsijuosę rėžė sparną apie mergas. 

Nežinia kodėl, bet Praniaus į kariuomenę neėmė, todėl jis lepinosi silpnabūdžių mergų ir gyvanašlių duknose, kol įsiprašė į Pušinskų klėtį. O čia reikalai taip susiklostė, kad pats kuo greičiau Ramunę prie altoriaus ragino. 

Ir dabar štai Feliaus laiškas. Pirmas jo laiškas iš karo. 

- Labas vakarėlis kiekvienai atskirai ir visoms bendrai! - išrėžė Pranius ir nepatenkintas dairėsi, kur jo mieliausioji. 

- Sėsk, Praniau, - pasislinko mergiotė. - Ramunė tuoj grįš. 

- O kam man jos reikia, jeigu tiek jūsų yra.. - ir gnybtelėjo į šoną vienai. Parvertė ir savo nerangiu kūnu užgulė kitą mergiotę, kuri ne tiek jo baidėsi, kiek cypė: 

- Eik šalin, begėdi! 

Pranius paleido mergiotę ir leptelėjo kažką baisiai vyriško. 

- Eik, eik, besarmati, - kratėsi arčiau buvusios. 

Jaunikliai pečiais sienas ramstė. Norėdami pasirodyti, kuo nors įsiteikti mergoms, apdalijo jas riešutais. 

- Va, va, keimerys! - džiugiai tarė iki šiol tylėjusi Feliaus sesuo, ta pusmergė, ir ištiesė ant delno sukibusius du dailius riešutėlius. 

- Kuris tau davė, kuris? Taigi, dabar, Česiuk, krimsk su ja keimerį! - subruzdo mergos. 

Pranius išgvelbė iš gležnų jos pirštų keimerį ir užvažiavo naują nešvankybę. Mergos purptelėjo nuo jo į šalis. 

- Koks blevyzga tas tavo Pranius, - nusiskundė viena mergiočių įėjusiai Ramunei. 

- Jau taip surėdyta, katras vyras pats menkai ką gali, tai bent liežuviu plaka... 

Ne akimis, o žarijomis blykčiodama, ji stabtelėjo viduraslyje, nuo jos veržlios povyzos dvelkė mergiškais kerais. 

Pranius apsimetė nenugirdęs tų Ramunės žodžių, pakilęs nuo lovos, sugriebė ją už rankos ir prisitraukė prie savęs. 

- Būk geras, duok man šiandien ramybę. Pavargau, - paprašė Ramunė. 

- Sėskim, va čia sėskim. Arba eikim kamaron. Kai ką noriu tau pasakyti! 

- Ne, ne verčiau sėskim, - pasipriešino Ramunė. - Gali sakyti ir čia. 

- Prie visų visa tai nekalbama... - žaidė jos kasa Pranius. - Na, jeigu nori, kremtam keimerį?! 

- Kam mums bekrimsti, Praniau. Viskas perkrimsta. 

Valandėlę ji muistėsi mėgindama ištrūkti iš jo gniaužtų, paskui ryžtingai tarė: 

- Krimskim! 

Pranius Bilbokas prašiepė pageltusius dantis, sukando vieną iš dviejų sukibusių riešutėlių. Ramunę tartum kas iš vidaus nupurtė, ji skubiai dantukais grybštelėjo jai skirtą riešutėlį. Pranius atšlijo, net nuo lovos pašoko, delnais užspaudęs burną. Nukritęs riešutėlis nubarškėjo į palovį. Ramunė kniūbsčia parvirto skersai lovos, ir nežinia nuo ko - ar nuo slepiamo juoko, ar nuo tramdomos raudos - jos pečiai trūkčiojo. Pro burną užspaudusius Praniaus pirštus sunkėsi kraujas ir greitai ištepė visą jo smakrą. Kažkuri mergų atbėgo nešina dubeniu vandens, bet Pranius šiurkščiai ją atstūmė, iš tarpdurio drėbė žodį, kuris kaime buvo tariamas retai, pusbalsiu ir tai apsidairius. 

Žinoma, po tokio krimtimo nieko doro nelauk... Pranius Bilbokas su ištinusia lūpa slankiojo visą savaitę. Kur susitikęs Ramunę tik skersakiavo, tik šnypštė. Ir iki šiol prieš žmones visaip ją vanoja, kaltindamas būtais ir nebūtais dalykais. Blogiausia, kad jam talkina plati giminė ir pusė parapijos. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]