TAI ĮDOMU

KAIP MATO GYVŪNAI

Gamtoje - didžiulė įvairovė. Kiekvienas gyvas sutvėrimas yra prisitaikęs prie konkrečių gyvenimo sąlygų, todėl natūralu, kad ir gyvūnų, vabzdžių ar reptilijų regėjimas labai skiriasi. Kai kurie gyviai apsieina netgi be akių. Štai kurmiai. O kai kurių paukščių regėjimas toks geras, kad šlapimo pėdsakus mato net kelių kilometrų atstumu. Kaipgi mato skirtingi gyvūnai? 

Arkliai 

Arklių akys yra galvos šonuose, todėl jų regos laukas yra daug didesnis nei žmonių. Vis dėlto arkliai iš arti negali matyti objektų, esančių prieš juos. Jų galvų priešakyje yra trikampė akloji dėmė, kurios dydis - 1,2 metro. Viena akimi žiūrėdami į priekį, o kitą nukreipę atgal, arkliai gali geriau pastebėti gresiantį pavojų. Kaip ir dauguma kitų žinduolių, arkliai nemato raudonos spalvos, todėl jų pasaulyje vyrauja geltonos, mėlynos, žalios ir pilkos spalvos atspalviai. 

Šunys 

Ilgai buvo manoma, kad šunys pasaulį mato nespalvotą, o objektus gali atskirti tik pagal šviesumo ir kontrastų skirtumus. Dabar žinoma, kad šunys turi dvispalvį matymą, kuris leidžia pasaulį matyti su geltonos ir mėlynos atspalviais. Šunų akyse yra refleksinis sluoksnis (tapetum lucidum), kuris padeda matyti tamsoje, todėl šie keturkojai tamsoje mato geriau nei žmonės. Be to, šunų tinklainės centrinėje srityje yra tik apie 20 proc. kūgelių (palyginkime - pas žmogų yra 100 proc.), todėl, nors savo regėjimu jiems nusileidžiame tamsoje, tačiau dieną matome gerokai konkretesnį vaizdą. 

Žiurkės 

Žiurkės daug stipriau reaguoja į šviesos ryškumo, o ne į spalvų pokyčius, todėl kurį laiką manyta, kad jos neskiria spalvų. 99 proc. šviesai jautrių ląstelių žiurkių akyse yra stiebeliai. Tiesa, dabar jau žinoma, kad ir šie graužikai gali matyti kai kurias spalvas. Dauguma kūgelių žiurkių akyse (88 proc.) yra jautrūs žaliai šviesai, tačiau kitos ląstelės leidžia regėti ir mėlynos ultravioletinės šviesos spektro dalį. Šis gebėjimas leidžia graužikams matyti šlapimo pėdsakus, kuriais kiti gyvūnai pažymėjo savo teritoriją. Manoma, kad žiurkių regos aštrumas yra gana prastas, o matomas vaizdas labiau išsiliejęs ir neryškus, nei matome mes. 

Gyvatės 

Pitonai, smaugliai ir duobagalvės angys turi panašias į mūsų akis, tačiau jos gali matyti tai, ko nematome mes. Naudodamos specialų organą, esantį netoli jų nosies, gyvatės gali matyti šilumą. Šie organai turi nedidukę angelę, o jų apačioje yra mūsiškę tinklainę primenanti membrana su tankiu šilumai jautrių neuronų tinklu. Čia šių ląstelių yra 500-1500 kiekviename kvadratiniame milimetre. Signalai iš akių ir šių organų smegenyse analizuojami vienu metu, todėl gyvatės regi suderintą vizualų ir terminį vaizdą. Be to, gyvatės geba kaitalioti šiuos vaizdus tarsi užsidėtų ar nusiimtų naktinio matymo akinius. 

Paukščiai 

Manoma, kad paukščiai turi geriausiai išvystytą regėjimą visoje gyvūnų karalystėje. Šie sparnuočiai neapsiriboja trimis pagrindinėmis spalvomis. Dauguma jų mato keturias - jų regėjimo spektre yra ir ultravioletinė šviesa. Kiekviename paukščio akies kūgelyje yra specialaus skysčio lašas, kuris veikia kaip filtras, dar labiau padidinantis žvilgsnio aštrumą. Kodėl paukščiai išvystė gebėjimą matyti ultravioletinę šviesą, nėra visiškai aišku, tačiau kai kurie paukščiai turi ultravioletinę šviesą atspindinčias plunksnas. Kiti naudojasi šiuo regėjimo ypatumu, kad pastebėtų ultravioletinę šviesą atspindinčius drugius, vaisius. Plėšrieji paukščiai savo regą naudoja sekdami graužikus - jų buvimo vietą tarp žolynų gali išduoti palikti ryškūs šlapimo pėdsakai. 

Vabzdžiai 

Vabzdžiai yra tokie nedideli, kad mūsų akių veikimo principas jiems tiesiog netiktų. Toks lęšiukas per mažas, kad galėtų išsilenkti tiek, jog tinkamai fokusuotų šviesą. Todėl vabzdžiai turi sudėtines akis, sudarytas iš daugybės mažyčių akučių, vadinamų omatidijomis. Kiekviena akutė turi lęšiuką, kūgelį, pigmentines ir šviesai jautrias ląsteles. Visa ši struktūra sukuria mozaiką tarsi pikselių televizijos ekrane. Kuo daugiau vabzdys akių turi, tuo didesnės raiškos vaizdą mato. Kai kurie vabzdžiai, pavyzdžiui, skirtingasparniai žirgeliai, turi apie 50 tūkst. akučių, leidžiančių pasaulį matyti aiškiai ir ryškiai, aplinkoje greitai pastebėti judesius. 

Parengė Antanas MONKEVIČIUS