ŠVIETIMAS IR REABILITACIJA

Martynas VIDUGIRIS

ORGANIZACIJOS NAUJOKAI

Tarp vasarą vykusių stovyklų buvo ir stovykla organizacijos naujokams "Aktyvus LASS - aktyvus visuomenėje". LASS respublikinis centras tokius susibūrimus rengia nuo 2010 metų. Juose paprastai dalyvauja jauni arba ir vyresni žmonės, įstoję į LASS per pastaruosius dvejus metus. Čia jie susipažįsta su organizacijos istorija ir dabartimi, jos struktūra, darbo kryptimis, finansavimo šaltiniais, šiuo metu vykdomais arba artimiausioje ateityje numatomais vykdyti projektais. Vyksta paskaitos, susitikimai su įvairių sričių specialistais, profesinėje veikloje daug pasiekusiais aklaisiais, formalus ir neformalus bendravimas. Visa tai daroma, kad naujokai geriau ir greičiau perprastų LASS veiklos principus, aktyviau įsijungtų į jos gyvenimą, organizacijoje susirastų savo vietą ir širdžiai mielą užsiėmimą. Esama nemažai pavyzdžių, kai žmonės po tokių stovyklų tarsi gauna "antrą kvėpavimą". 

Stovyklos "Aktyvus LASS - aktyvus visuomenėje" paprastai baigiasi diskusija apie tai, kaip jų dalyviai įsivaizduoja LASS ateitį, kokių turi pasiūlymų ir pageidavimų jos vadovams. Keliose tokiose diskusijose teko dalyvauti ir šių eilučių autoriui. Žmonės nuoširdžiai domisi, siūlo, klausia, kalba apie pastebėtas negeroves ar kylančias abejones. Šių stovyklų dalyvių dauguma - jaunimas, todėl dėsninga, kad daug dėmesio jose skiriama informacinėms technologijoms, o pastaraisiais metais - darbui su išmaniaisiais telefonais. Ir, anot šiais metais stovykloje dalyvavusio Aivaro Mickaus, tai itin sveikintina: "Gerai, kad LASS žmones supažindina su technologijomis, kad sudaromos galimybės išmokti jomis naudotis. Gerai, kad prisimenamas jaunimas, kad jis bandomas įtraukti į organizacijos veiklą." 

Kas yra ne visai gerai? Beveik visų diskusijų, kuriose teko dalyvauti, metu buvo keliama ta pati problema - trūksta informacijos apie LASS veiklą, ypač įvairius renginius, seminarus, stovyklas. Informacijos labiausiai trūksta rajonuose, čia praktiškai nevyksta ir jokia bent kiek patrauklesnė jaunimui veikla. Tas nuolatinis informacijos trūkumas jau tampa kažkokia mistika - internetas, dvi organizacijos veiklą apibūdinančios svetainės, facebookas, kiekviename ar beveik kiekviename rajone - savas filialas ir jo pirmininkas, o žmonės daugelio dalykų kaip nežino, taip nežino. Dažnoka situacija: žmogus priimamas į LASS, jis žino, kad yra tokia organizacija, kad pats jai priklauso, bet nelabai įsivaizduoja, ką ji veikia, ko, būdamas jos nariu, gali tikėtis ir ieškoti, todėl ir neieško. Objektyviai žiūrint, visada atsiras tokių, kurie nenorės, nesidomės, nedalyvaus, kad ir kaip įkalbinėtum, kad ir kiek informacijos pateiktum. Tačiau tokie dažniausiai ir į seminarus ar stovyklas nevažiuoja. O tie, kurie važiuoja ir kurie norėtų, galėtų daugiau. Aktyvesnė veikla, daugiau galimybių į ją įsijungti paprastai būna didžiuosiuose miestuose, kur veikia aklųjų ir silpnaregių centrai, sporto klubai, vyksta intensyvus kultūrinis gyvenimas. Rajonų centruose viso to dažniausiai nėra, bet ir čia jau veikia bendruomenės, dienos centrai, vyksta kultūrinis gyvenimas. Seniai konstatuota, kad informacinių technologijų laikais skirtumas tarp centro ir periferijos vis mažesnis. Daugelio mūsų filialų gyvenimas irgi tai liudija - galima rasti ir prasmingos veiklos, ir pramogų. Tačiau yra ir tokių filialų, kurių vadovai akivaizdžiai miega. 

O jeigu ir nemiega, tai tikrai nesivargina savo filialo nariui paieškoti jo pomėgius ir galimybes atitinkančios veiklos. Jeigu ne savo paties vadovaujamame filiale, tai gal kitose neįgaliųjų organizacijose ar vietos bendruomenėje. Štai ir atvažiuoja žmonės į naujokų stovyklas lyg iš medžio iškritę: pasirodo, organizacijoje vyksta ir tas, ir anas, ir jie patys gali tame vyksme dalyvauti ar prie jo prisidėti. 

Grįžtant prie informacijos sklaidos, reikia konstatuoti, kad nemažai jos jaunimas gauna įvairiuose seminaruose ir stovyklose. Galbūt tai dabartinio gyvenimo dėsningumas ar vienas iš jo bruožų. Psichologai, sociologai vis garsiau kalba apie tam tikrą, dažniausiai sąlygotą informacinių technologijų viso mūsų gyvenimo fragmentiškumą apskritai. Nenorime to, kas trunka ilgai, nuosekliai, kam suvokti reikia daug laiko ir pastangų, - tikrovę, informaciją priimame tam tikromis porcijomis, fragmentais. Gerai tai ar blogai, palikime spręsti gudresnėms galvoms. Aišku viena: įvairūs teminiai seminarai, trumpalaikės stovyklos yra šių dienų realija. Kalbant ne visai "sušukuota" ir ne visai akademine kalba, jos "veža"! Štai ir kitiems metams LASS respublikinis centras yra numatęs daugiau nei dešimt įvairių - tiek tradicinių, tiek ir naujų - seminarų bei stovyklų. Kol kas dar ne visai aišku, kurie iš jų gaus Neįgaliųjų reikalų departamento palaiminimą ir finansavimą, o kurie ir liks dar vėlesniems laikams, tačiau veiklos turėtų būti daug ir įvairios. Bambekliai ir moralizuotojai nepatinka niekam, bet vieną klausimą patys sau vis tiek turime užduoti: ar ir vėl nieko apie ją nežinosime, nenorėsime žinoti arba sužinosime tada, kai stovykla jau bus pasibaigusi?