NEREGYS IR VISUOMENĖ

Alvydas VALENTA

NEĮGALŪS STUDENTAI VĖL SULAUKS PARAMOS


Šių metų rugpjūčio 31 dieną baigėsi Valstybinio studijų fondo (toliau - VSF) nuo 2012 m. pavasario vykdytas projektas "Studijų prieinamumo užtikrinimas specialiųjų poreikių turintiems studentams". VSF, įvertinęs projekto rezultatus ir jo poveikį neįgaliųjų studijoms, pradeda įgyvendinti naują, šįkart daugiau nei dvigubai ilgesnį tokio paties pobūdžio projektą. 

Senojo, o dabar jau ir naujojo, projekto vadovė Ilona Misiūnienė pasakoja: "Projektas baigėsi prieš pat mokslo metus. Nenorėdami pradėtos veiklos nutraukti, parengėme naują projektą. Formaliai sutarties su Europos socialinio fondo agentūra dar nepasirašėme, bet esame gavę leidimą projektą pradėti vykdyti. Naujasis projektas tik prasideda, kokių nors didesnių darbų dar nespėjome atlikti, todėl geriausia apie jį kalbėti, lyginant su senuoju, juo labiau kad pradėtą veiklą ir toliau tęsiame. Pirmasis projektas truko 40 mėnesių, antrasis - tęsis 84 mėnesius arba septynerius metus. Pirmojo sąmata buvo 20 mln. Lt, antrojo - 7 mln. eurų. Tiek pirmajame, tiek ir antrajame projekte dalyvauja dvi tikslinės grupės: visų Lietuvos aukštųjų mokyklų neįgalūs studentai ir visų projekto partnerių - Lietuvos aukštųjų mokyklų darbuotojai." 

Naujajame projekte, kaip ir ankstesniajame, numatyta ir toliau neįgaliems studentams mokėti 152 eurų tikslines išmokas. Tokias išmokas pirmojo projekto metu gavo 1388 studentai, kurie studijavo bent vieną semestrą. Kaip sakė projekto vadovė I. Misiūnienė, kol kas išmokų studentai dar negauna, tačiau tikimasi, kad lapkritį jau bus galima išmokėti už pirmuosius tris mėnesius. Pirmojo projekto laikotarpiu studijų baigimo diplomus gavo daugiau nei 600 studentų. 

Antrajai projekto tikslinei grupei - aukštųjų mokyklų darbuotojams - rengti seminarai. 106 dėstytojai, lektoriai, studijų ir karjeros centrų vadovai mokėsi atpažinti negalią, pasiūlyti bendravimą, informacijos prieinamumą lengvinančias technines pagalbos priemones, pritaikyti programas ir atsiskaitymo formas. 

Projekte dalyvavo 44 aukštosios mokyklos. Kuriose jų mokėsi daugiausia neįgalių studentų? Absoliutus lyderis - Vytauto Didžiojo universitetas - 130, Vilniaus universitete ir Vilniaus kolegijoje - po 90, Lietuvos edukologijos universitete - 88. Po 50-60 studentų mokėsi Kauno technologijos, Klaipėdos, Mykolo Romerio, Vilniaus Gedimino technikos universitetuose. 

Už projekto lėšas buvo perkamas ir aukštosioms mokykloms perduodamas materialus turtas. Jo nupirkta už 3387 tūkst. Lt. Visos įsigytos priemonės suregistruotos projekto ataskaitoje. Paminėsime tik kai kurias iš jų, susijusias su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis: įsigyta 120 kompiuterio klaviatūrų silpnaregiams, 7 elektroniniai brailio rašto prietaisai, 44 vienetai programinės įrangos "Easy converter", 7 vienetai natų vertimo į brailio raštą programos, daugeliui aklųjų gerai pažįstama "Jaws-14" - 114 vienetų, ekrano didinimo programos "Supernova magnifier" - 13 vienetų. Praėjusių metų pabaigoje aukštąsias mokyklas pasiekė 14 brailio rašto spausdintuvų. Vilniuje spausdintuvai perduoti Vilniaus universiteto bibliotekai, Edukologijos universitetui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, Mykolo Romerio universitetui ir dar kelioms mokymo įstaigoms. Kaune - sporto universitetui, Vytauto Didžiojo universitetui, Kauno kolegijai. Vienas spausdintuvas perduotas Šiaulių universitetui. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje darbo vieta akliesiems įrengta su muzikiniu redaktoriumi (GoodFeel programa). 

Taigi neįgalūs studentai, tarp jų ir turintys regėjimo negalią, jau dabar mokydamiesi gali gauti reikalingą pagalbą. Papildomų galimybių gauti pagalbą jie turės dar septynerius metus. 

"Išsilavinimas man padeda suprasti, kad aš gyvas tol, kol suvokiu, kad mąstau ir esu naudingas, kol esu ne vienas", - sakė projekte dalyvavęs judėjimo negalią turintis Šarūnas Grigaliūnas. 

Kaunietis neregys Martynas Vitkus Kauno Vytauto Didžiojo universitete šiais metais baigia socialinio darbo ir gretutines - informatikos studijas. Projekte "Studijuok tobulėk" Martynas dalyvavo ir kaip neįgalus studentas, ir kaip informacijų technologijų specialistas. "Kai atlikau informacinių technologijų praktiką, - pasakoja Martynas, - vienas iš jos uždavinių buvo sutvarkyti (sujungti, įdiegti, suderinti) ir įjungti, kad veiktų, už projekto lėšas įsigytą programinę įrangą. Tai brailio eilutė, programa "Jaws", brailio spausdintuvas. Universiteto administracijoje sakė tiesiai: "Mes tų dalykų neišmanome. Kas galėtų geriau išmanyti nei pats neregys?" Taigi reikėjo pačiam tą įrangą taip sutvarkyti, kad veiktų. Vytauto Didžiojo universitetui yra perduota 12 programos "Jaws" licencijų, "Jaws" jau yra ne tik universiteto skaitykloje, atskiruose fakultetuose, bet ir kai kuriose auditorijose. Dar norėčiau atkreipti dėmesį į specialias kompiuterio klaviatūras silpnaregiams. Jų mūsų universitete taip pat yra." 

M. Vitkus taip pat dalyvavo ir aukštųjų mokyklų darbuotojams skirtuose seminaruose. "Reikėjo sugalvoti problemą, su kuria susiduria neįgalus žmogus, o dėstytojai turėjo siūlyti jos sprendimo būdus. Į seminarus mane kviesdavo kaip ekspertą, kad sugalvočiau užduočių." 

Projekte dalyvavusių aukštųjų mokyklų darbuotojų patirtį apibendrina Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto prodekanė Inga Bertašienė: "Sužinojome daug dalykų, apie kuriuos dažniausiai nesusimąstydavome: kaip pateikti negalią turinčiam žmogui informaciją, kokias neįgalūs studentai naudoja technines priemones. Aš pati dažniau susiduriu su klausos negalia - Vilniaus kolegijoje rengiami gestų kalbos vertėjai, todėl apie šią negalią žinojau daugiau. Tačiau nieko nežinojau apie aklųjų ir silpnaregių galimybes ir poreikius. Kursuose susipažinome su aklųjų naudojamomis ekrano skaitymo programomis, informacijos pateikimu padidintu šriftu, kitomis galimybėmis, palengvinančiomis studijas." 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]