NUOMONĖS

Pranas PLIUŠKA

PROTO MANKŠTA


Dar nepradėjęs lankyti mokyklos jau ne kartą ir ne iš vieno žmogaus girdėjau posakį: ką išmoksi - ant pečių nenešiosi. Metams kopiant į skaičių kalną, mano, kaip moksleivio, kuprinė vis sunkėjo, tad suvokiau, jog pagal tą patarlę neišmoktų dalykų ne tik nemažėjo, bet net ir daugėjo. Juk ne veltui sakoma: kuo toliau į mišką - tuo daugiau medžių. Čia kaip su mokslu: kuo daugiau sužinai, tuo labiau pajunti, kad beveik nieko nežinai. Rugsėjis yra pats tinkamiausias laikas prisiminti dar vieną tautos išmintį: visą gyvenimą žmogus mokaisi, bet vis viena miršti kvailas. Kas gi nori mirti kvailas? Apskritai niekas nenori mirti, o mirti būnant kvailiu dar labiau nesinori. Juk kvailį ir bažnyčioje muša, tad gali ir į rojų ar bent jau į skaistyklą nepriimti. Mokytis reikia, ir taškas. 

Rugsėjo pirmąją, kaip Mokslo ir žinių dieną, turėtų švęsti visi aklieji ir silpnaregiai. Nesiginčysiu, jog visą gyvenimą sąmoningai ar nesąmoningai mokosi visi žmonės. Nebūtina stoti į universitetą, kolegiją ar lankyti specialius kursus. Štai anksčiau televizoriai buvo be pultelių. Dabar tokių televizorių nėra ir visiems žmonėms, aišku, ir vyresnio amžiaus, reikia išmokti tuo pulteliu naudotis. Tas pats su mobiliaisiais telefonais, bankomatais, automatinėmis skalbimo mašinomis, mikrobangų krosnelėmis ir kitais paprastesniais ar sudėtingesniais aparatais. Mokytis verčia ne tik naujos technologijos. Štai įvedus eurą visiems reikėjo išmokti jį pažinti. O kur dar nuolatinis santykio vertimas iš eurų į litus ir atvirkščiai? Jei niekada nelaikėte jokio gyvūnėlio ir staiga jums padovanoja ar pats užsimanote įsigyti kokį kačiuką, šuniuką ar kanarėlę, reikės išmokti, kaip juos maitinti, prižiūrėti, kaip su jais elgtis. Vis tik, lyginant su kitais žmonėmis, akliesiems ir silpnaregiams mokytis reikia kur kas daugiau. Jei regintieji net keturis penktadalius informacijos gauna akimis, tai neturintys tokios galimybės ją stengiasi gauti įvairiais kitais būdais - per klausą, uoslę, lytėjimą. Tai daryti daug sunkiau ir reikalauja daugiau laiko. Gyvenimą kiek palengvina kalbančios priemonės, bet jų nėra pakankamai, be to, reikia papildomų pastangų. Jei reginčiam užtenka poros sekundžių žvilgtelėti į ant sienos kabantį ar ant stalelio stovintį laikrodį, tai neregiui reikia atsargiai, nieko nenumetant, nesugriaunant, rasti laikrodį, paspausti reikiamą mygtuką ir išklausyti sakomą informaciją. Kartais reikia spausti dar kartą dėl triukšmo už lango ar sienos. Vienas toks atvejis atrodo kaip smulkmena, bet juk tai kartojasi su visomis priemonėmis visur ir visada, tad prarandame begalę laiko. Štai nueiti gerai žinomu, seniai išmoktu maršrutu, naudojantis baltąja lazdele, trunka daug ilgiau nei tą kelią įveiktų regintysis. Kaip kompensaciją dangaus ir žemės sutvėrėjas turėtų pailginti aklųjų gyvenimo trukmę. Yra dar viena papildoma problema. Štai žmogus gavo kompaktinių diskų grotuvą. Techninės pagalbos neįgaliesiems centre ar Aklųjų ir silpnaregių sąjungos filiale jis išmokomas juo naudotis. Žmogus džiaugiasi galėdamas savarankiškai klausytis garsinių knygų, bet, po kelerių metų gavęs naują, jau kito modelio grotuvą, vėl priverstas mokytis naudotis iš naujo. Jaunesni žmonės tokiu mokymusi džiaugiasi, o štai vyresnio amžiaus regėjimo neįgalieji dažnai piktinasi. Ir visai be reikalo. Bet kuri nauja, neįprasta veikla, priverčianti bet kuriame amžiuje mūsų smegenis veikti aktyviau, atitolina senatvę, padidina galimybes iki gilios senatvės išlaikyti šviesų protą, logišką mąstymą. Net ir septintą ar aštuntą dešimtį peržengę senjorai sėkmingai išmoksta dirbti kompiuteriu, naudotis išmaniaisiais telefonais. Vienintelė sąlyga - didelis noras. Tų veiklų, kurios suaktyvina smegenų darbą, yra begalė. Galima mintinai mokytis eilėraščius, dar veiksmingiau juos pačiam kurti, net neturint tikslo kur nors skelbti. Jei dalyvaujate meno saviveiklos būreliuose, jums naudingas naujo šokio ar naujos dainos mokymasis. Galima mokytis ne tik būreliuose, kolektyvuose, bet ir bendraminčių, kaimynų grupelėse bei individualiai. Yra mėgstančių spręsti kryžiažodžius ar sudoku. Tarp įvairaus amžiaus regėjimo neįgaliųjų labai populiarus garsinių knygų klausymas. Šioje srityje regėjimo neįgalieji yra ryškūs lyderiai lyginant ne tik su kitokias negalias turinčiais žmonėmis, bet ir su reginčiaisiais. Tokiu pranašumu pagrįstai galime didžiuotis. Jei klausantis knygos dar įjungiama vaizduotė, kaip viena ar kita aprašyta scena turėtų atrodyti vizualiai, ar bandoma pafantazuoti, kaip pasikeistų scenarijus, jei jūs patys būtumėte knygos autorius, tai padėtų dar greičiau smegenų ląstelėms atsinaujinti. Kaip kūnui reikalinga fizinė mankšta, taip smegenims būtina protinė mankšta. Šiuo metu populiarėja žodis neurobika - savotiška smegenų aerobika. Kaip mankštinti smegenis? Būdai gali būti įvairūs. Galite pasirinkti iš jau naudojamų arba sugalvoti savo. Tiesiog patariama daryti tai, ko anksčiau nedarėte arba daryti kitaip. Pavardinsiu pavyzdžių: eiti į įprastą vietą (parduotuvę, kirpyklą ir pan.) visai kitu maršrutu, nei įprastai einate. Pasitikrinkite, kuria koja visada pradedate eiti, ir pasistenkite pradėti judėti priešinga koja, nei įpratę. Jei esate dešiniarankis, pabandykite valytis dantis, valgyti sriubą ar pilti vandenį, atpjauti duoną ar dešrą kaire ranka. Grupėmis mankštinti smegenis dar ir smagu. Štai LASS Pasvalio rajono filialo savipagalbos grupės užsiėmime bandydami pasakyti atvirkščiai pateiktus žodžius ir sakinius ne tik mankštinome protus, bet ir prisilinksminome, nes kai kurie lietuviški žodžiai, sakomi "atbulai", skamba juokingai. Pabandykite pasakyti tokį įprastą žodį kaip "akiniai". Žinau kelis neregius, kurie savarankiškai mokosi užsienio kalbų. Tarp kitko, kai kurios kalbančios techninės pagalbos priemonės "kreipiasi" į mus anglų ar rusų kalba, tad nori nenori reikia išmokti kai kurių žodžių reikšmes. Pernai pirmą kartą po 20 metų pertraukos viename seminare buvau priverstas piešti. Pradžioje kračiausi net tos minties. Seminare buvau vienintelis neregys, bet išimčių niekas nedarė. Niekada nebuvau geras piešėjas, bet nepasakyčiau, kad man nepatiko tai daryti nematant, kokie vaizdai atsiranda popieriuje. Netikėtai sulaukiau net komplimentų dėl simetriškumo. Verta ir tai išbandyti, tik reikia, kad kas pakomentuotų kūrinį. 

Žmonės nuo 50 metų ir vyresni turi dar vieną puikią galimybę. Kai kuriuose miestuose ir rajonuose veikia trečiojo amžiaus universitetai. Nuo šių metų spalio 1 dienos toks universitetas pradeda veikti ir Pasvalyje. Malonu, kad studentų būryje bus ir 2 LASS Pasvalio rajono filialo nariai - Zigmas Rimkus ir Audronė Laurinaitienė. Paklaustas, kas paskatino pradėti lankyti paskaitas, Z. Rimkus išvardijo norą daugiau sužinoti dėl bendro išsilavinimo, susirasti naujų draugų, turint pakankamai laisvo laiko tiesiog pabendrauti įdomiomis temomis. 

- Tame universitete ne tik klausysimės paskaitų, bet mums bus rengiamos bendros vakaronės, minimos šventės, organizuojamos išvykos, - entuziastingai aiškino Zigmas. 

Taigi galimybių mankštinti savo smegenis nemažai. Kiekvienas galime pasirinkti veiklą pagal savo pomėgius. Net ir gyvendami prieblandoje ar visiškoje tamsoje išliksime šviesaus proto, išminties, neprarasime sugebėjimo aiškiai ir suprantamai dėstyti savo mintis, nestokosime tolerancijos kitiems žmonėms ir aplinkai. 


[Komentarai] | [Turinys] | [Mūsų tinklapis]