TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

VALSTYBĖS PAGALBA ĮSIGYJANT AR IŠSINUOMOJANT BŪSTĄ

Vienas iš svarbiausių žmogaus poreikių - gyvenamasis būstas, tačiau gyvenamųjų patalpų kainos tokios, kad daug kam nepakanka lėšų jį nusipirkti ar bent išsinuomoti. Todėl mažiau pasiturintiems gyventojams bent dalinai sprendžiant šią problemą padeda valstybė. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, priimtas 2014 m. spalio 9 d., įstatymo Nr. XII-1215. 

Aptariamas įstatymas numato tris paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formas, iš kurių viena yra skirta paramai būstui įsigyti, o kitos dvi - išsinuomoti: 

1) subsidijų teikimas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti; 

2) socialinio būsto nuomojimas; 

3) dalinis būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių kompensavimas. 

Pirmosios dvi paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formos buvo taikomos ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus, o trečioji forma Lietuvoje yra visiškai nauja. 

Gyventojai, norintys pasinaudoti bet kuria iš išvardintų paramos formų, turi su atitinkamu prašymu kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės, o, jei pastovios gyvenamosios vietos neturi, į savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, vykdomąją instituciją. Be to, prieš tai reikia būti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje LR gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaravusiam turtą, įskaitant gautas pajamas bei duomenis apie asmens gyvenamąją vietą Lietuvoje, o neturintiems gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena (turi būti įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą). 

Subsidijos valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti 

Valstybės iš dalies kompensuojamus kreditus gyventojams teikia bankai ar kitos kredito įstaigos, su kuriomis Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sudariusi atitinkamą sutartį. 

Taikant šią pagalbos formą, neįgaliesiems, šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų, ar kurios augina tris ar daugiau vaikų, bei 35 metų neturintiems buvusiems našlaičiams ar jų šeimos nariams valstybės sąskaita apmokama 20 proc. banko ar kt. kredito įstaigos suteikto valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito, vaikus auginančioms jaunoms šeimoms (tokioms, kuriose abu sutuoktiniai nėra sukakę 35 metų) bei šeimoms, kuriose vienas iš vaikų tėvų yra miręs, apmokama 10 proc. būsto kredito likučio sumos. Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma negali būti didesnė kaip 

53000 Eur - asmeniui be šeimos; 

87000 Eur - dviejų ar daugiau asmenų šeimai; 

35000 Eur - nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį. 

Suteiktą subsidiją valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti leidžiama panaudoti tiek šio kredito pradiniam įnašui, tiek ir jo daliai padengti. 

Nepatartina gautą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą grąžinti bankui anksčiau kaip per 5 metus nuo jo gavimo dienos arba nepraėjus 5 m. terminui perleisti taip įsigytą būstą kitiems asmenims, nes tokiu atveju iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija. 

Visais atvejais valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų subsidijos teikiamos tik tiems asmenims, kurių turimas turtas bei gaunamos pajamos neviršija įstatyme nustatytų dydžių. Šie dydžiai yra tokie: 

1) asmens be šeimos grynosios metinės pajamos - 88 valstybės remiamų pajamų (toliau - VRP) dydžių (1 VRP šiuo metu =102 EUR) ir turtas - 129 VRP dydžių; 

2) dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos - 123 VRP ir turtas - 262 VRP dydžių; 

3) keturių ar penkių asmenų šeimos grynosios metinės pajamos - 148 VRP ir turtas - 349 VRP dydžių; 

4) šešių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui - 25 VRP ir turtas vienam asmeniui - 83 VRP dydžių. 

Be to, aptariamos formos pagalba teikiama tik tuomet, kai asmuo įsigyja pirmą tinkamą būstą LR teritorijoje arba atitinka vieną iš šių sąlygų: 

a) neturi būsto nuosavybės teise pastaruosius 5 metus ir iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos nebuvo pasinaudoję šia paramos forma; 

b) turi ar turėjo nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būstą, kurio naudingasis plotas ar visų Lietuvoje nuosavybės teise turimų arba vienu metu turėtų būstų naudingųjų plotų suma, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. (šiuo atveju parama teikiama būstui įsigyti arba nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti); 

c) neįgalusis ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams (šiuo atveju parama teikiama tik nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti pritaikant neįgaliųjų poreikiams). 

Parama būstui išsinuomoti 

Pateikę prašymą dėl paramos būstui išsinuomoti, gyventojai įrašomi į atitinkamą savivaldybės vykdomosios institucijos tvarkomą sąrašą. Įstatymas nustato, kad turi būti sudaromi tokie sąrašai: 

1) jaunų šeimų; 

2) šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų; 

3) likusių be tėvų globos asmenų ir jų šeimų; 

4) neįgaliųjų ir asmenų, sergančių tam tikrų lėtinių ligų sunkiomis formomis bei šeimų, kuriose yra išvardintų asmenų; 

5) bendrasis: į jį įrašomi visi asmenys ir šeimos, nepatenkantys į kitus išvardintus sąrašus; 

6) socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į socialinio būsto sąlygų pagerinimą. 

Socialinis būstas nuomojamas ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo išvardintuose sąrašuose laikotarpį. 

Jei savivaldybei siūlant išsinuomoti gyvenamąjį būstą, gyventojai rašytiniame pasiūlyme nustatytu laiku be svarbių priežasčių du kartus neatvyksta į savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos ir raštu neišreiškia sutikimo ar nesutikimo nuomotis siūlomą socialinį būstą, jie iš išvardintųjų sąrašo išbraukiami. 

Parama išsinuomoti būstą savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali būti teikiama ir į sąrašus visai neįrašytiems gyventojams, kurie neteko turėto būsto dėl gaisrų ar stichinių nelaimių, taip pat neįgaliesiems, kuriems yra nustatytas ne didesnis kaip 25 proc. darbingumo lygis, šeimoms, auginančioms penkis ar daugiau vaikų, ar kuriose vienu kartu gimsta trys ar daugiau vaikų, šeimoms, kuriose abiem sutuoktiniams yra nustatytas ne didesnis kaip 25 procentų darbingumo lygis ir kurios augina vaiką (vaikus), neįgaliesiems, vieniems auginantiems vaiką (vaikus), šeimoms, auginančioms vaikus, kai ne mažiau kaip dviem vaikams yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, bei šeimoms, kuriose ne mažiau kaip dviem šeimos nariams yra nustatytas ne didesnis kaip 25 procentų darbingumo lygis, jeigu visi šie gyventojai nuosavybės teise neturi kito tinkamo būsto. 

Teisę į valstybės paramą būstui išsinuomoti turi tik tie gyventojai, kurių turtas ar pajamos neviršija šių dydžių: 

a) kai asmuo ar šeima gyvena Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybių teritorijoje: 

1) asmens be šeimos grynosios metinės pajamos - 38 VRP ir turtas - 93 VRP dydžių; 

2) dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos - 76 VRP ir turtas - 168 VRP dydžių; 

3) keturių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 22 VRP ir turtas vienam asmeniui - 75 VRP dydžių. 

Kai asmuo gyvena kitų savivaldybių teritorijose: 

1) asmens be šeimos grynosios metinės pajamos - 32 VRP ir turtas - 56 VRP dydžių; 

2) dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos - 63 VRP ir turtas - 112 VRP dydžių; 

3) keturių ar daugiau asmenų šeimos grynosios metinės pajamos vienam asmeniui neturi viršyti 19 VRP ir turtas vienam asmeniui - 56 VRP dydžių. 

Jei asmuo ar šeima jau nuomojasi socialinį būstą ar gauna būsto nuomos, ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją arba jau yra įrašytas į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašus, parama nenutraukiama, jei jų grynosios metinės pajamos ar turtas viršija išvardintas normas ne daugiau kaip 20 proc. Pajamoms ar turtui 20 proc. viršijus normatyvinius dydžius, parama neteikiama, ir asmenys, įrašyti į asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti sąrašus, iš jų išbraukiami, dalinių būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių kompensacijų gavėjams nutraukiamas šių kompensacijų mokėjimas, o su socialinio būsto nuomininkais nutraukiama nuomos sutartis. Įstatymas tokiu atveju tik numato, kad jokio kito tinkamo būsto neturinčio socialinio būsto nuomininko prašymu savivaldybės taryba gali leisti šiam asmeniui ar šeimai toliau nuomotis tą patį būstą rinkos kaina. 

Teisę į valstybės paramą išsinuomojant gyvenamąsias patalpas turi ne visi turto ir pajamų normatyvus atitinkantys gyventojai, o tik tie, kurie Lietuvoje nuosavybės ar bendrosios nuosavybės teisėmis neturi būsto arba jų turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų, o, jei šeimoje yra neįgalusis ar asmuo, sergantis tam tikros lėtinės ligos sunkia forma, mažesnis kaip 14 kv. metrų. Jei socialinio būsto nuomininkų nuomojamas būstas neatitinka šių reikalavimų, jie turi teisę pagerinti socialinio būsto sąlygas. Gyventojai, kurie už jiems suteiktą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą įsigytą būstą prarado dėl skolų ar perleido kitiems asmenims arba su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, teisę į paramą būstui išsinuomoti įgyja tik po 5 metų nuo būsto praradimo, perleidimo ar socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos. 

Įstatymas reikalauja, kad išnuomojant socialinį būstą, jo naudingasis plotas neviršytų 14 kv. m vienam gyventojui. Tačiau leidžiamos ir kelios išimtys: 

1) kai būtina suteikti atskirus kambarius neįgaliesiems bei asmenims, sergantiems tam tikrų lėtinių ligų sunkiomis formomis, taip pat skirtingų lyčių vyresniems kaip 9 metų vaikams; 

2) kai socialinio būsto fonde nėra laisvų tokio dydžio būstų; 

3) kai išnuomojamas vieno kambario butas - šiuo atveju buto naudingasis plotas negali viršyti 40 kv. m; 

4) kai judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimų turintiems neįgaliesiems išnuomojamas jiems specialiai pritaikytas socialinis būstas, o savivaldybės socialinio būsto fonde nėra laisvų tokių būstų, kurių naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, neviršytų 14 kv. m. 

Socialinio būsto nuomos mokesčio dydį pagal Vyriausybės patvirtintą gana sudėtingą metodiką nustato savivaldybių tarybos. Be to, jos savivaldybių biudžetų sąskaita gali atleisti gyventojus nuo šio mokesčio arba jį sumažinti, jei šeimos pajamos neviršija 1 VRP per mėnesį vienam šeimos nariui dydžio. 

Būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija skiriama tokia tvarka. 

Savivaldybės vykdomoji institucija į vieną iš anksčiau minėtų sąrašų įrašytam gyventojui, sulaukusiam eilės paramai būstui išsinuomoti gauti, pasiūlo pasinaudoti šia kompensacija. Gavęs tokį pasiūlymą, gyventojas privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius atvykti į savivaldybę ir parašyti atitinkamą prašymą. Toks gyventojas, prieš atvykdamas į savivaldybę, turi su savo būsto nuomotoju būti ne trumpiau kaip 1 metų terminui sudaręs rašytinę būsto nuomos sutartį, atitinkančią civilinio kodekso reikalavimus ir ją įregistravęs valstybės įmonės "Registrų centras" tvarkomame nekilnojamojo turto registre. Pastarasis reikalavimas yra vienas iš didžiausių šios naujos pagalbos formos stabdžių, nes nuomotojai dažnai nesutinka, kad nuomos sutartys būtų registruojamos. 

Kompensacijos dydis apskaičiuojamas pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintus bazinius būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžius, kurie kiekvienai savivaldybei nustatyti skirtingi ir prireikus indeksuojami pagal Vyriausybės nustatytą specialų perskaičiavimo koeficientą. Jei šeimos nuomojama patalpa yra didesnė nei 8 kv. m vienam jos nariui, apskaičiuojant aptariamą kompensaciją, vis tiek taikomas tik 8 kv. m vadinamasis tinkamo būsto naudingojo ploto normatyvas. 

Tiek į sąrašus įrašyti ir laukiantys paramos išsinuomoti būstą gyventojai, tiek ir tie, kurie jau naudojasi šia parama, privalo už kiekvienus metus ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 d. Valstybinėje mokesčių inspekcijoje deklaruoti turtą, įskaitant gautas pajamas, tinkamai deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir vykdyti kitas įstatymo nustatytas pareigas. 

Įstatymas nustato ir atvejus, kada gyventojams gali būti parduodamas savivaldybės būstas ar pagalbinio ūkio paskirties pastatai, kurie kai kuriais atvejais parduodami už rinkos, o kai kuriais už lengvatinę kainą. Ankstesnis įstatymas šių klausimų visai nereglamentavo, tačiau tai jau ne šio rašinio tema, be to, neįgaliesiems lengvatų šiais klausimais nėra numatyta.