IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

Henrikas STUKAS

AKLŲJŲ DARBINGUMO ATKŪRIMO MOKYKLA

1975 metais liepos 1 d. Lietuvos aklųjų draugijos (LAD) centro valdybos prezidiumo nutarimu pradėjo veikti Aklųjų darbingumo atkūrimo mokykla Šakių rajone, Kretkampio kaime, vėliau pavadinta Aklųjų reabilitacijos profesine technikos mokykla. Mokyklos pirmasis direktorius - Juozas Ežerskis. 

Naujoji mokykla įkurta prie Nemuno tarp pušynų. Mokyklai priklausančioje 50 ha teritorijoje nemažą plotą užėmė miškas, sodas, dirbamos žemės sklypas. Iš buvusių senelių namų mokykla perėmė keletą pastatų, kuriuose buvo įrengti mokymosi kabinetai, dirbtuvės, keturiasdešimties vietų bendrabutis, valgykla, svečių kambariai, kitos patalpos. 

Mokykloje ypač svarbus buvo darbinis mokymas. Ši idėja gimė dar pokario metais. Naujosios mokyklos viena svarbiausių funkcijų - mokyti naujai įdarbinamus regėjimo neįgaliuosius elementariosios reabilitacijos dalykų. Mokslas mokykloje truko 3 mėnesius. Neregiai buvo mokomi pagal specialiai paruoštas programas, panaudojant įvairias vaizdines priemones. Po metų mokomoji programa buvo koreguojama. Mokyklos kontingentas buvo parenkamas iš regėjimo neįgaliųjų, kuriems labiausiai reikia elementarios reabilitacijos ir kurie negalėjo tokių dalykų mokytis kitose LAD įstaigose. 

Iš viso mokykloje mokėsi ne daugiau kaip 40 žmonių. Jie buvo skirstomi į keturias grupes po 10 žmonių. Dvi pirmąsias grupes sudarė nedirbantys darbingo amžiaus regėjimo neįgalieji, buvę pedagogiškai apleisti aklieji ir naujai apakusieji. Pastariesiems mokykloje dėstyti dalykai padėjo įgyti pagrindinių praktinių įgūdžių, reikalingų depresinei būsenai įveikti. Dvi kitas mokinių grupes sudarė namudininkų teisėmis ruošiami dirbti regėjimo neįgalieji. 

Aklųjų reabilitacijos profesinėje technikos mokykloje buvo mokoma šių dalykų: organizuota aklųjų judėjimo istorija, brailio raštas, pagrindinės žinios apie akių susirgimus ir jų profilaktiką, politinis švietimas, orientavimasis erdvėje, namų ruoša ir savitvarka, fizinė kultūra. Be išvardintų mokomųjų dalykų, daug dėmesio skirta darbo įgūdžiams formuoti. Neregiai, baigę šią mokyklą, įgydavo vieną iš namudininkų specialybių, galėjo dirbti gamybiniuose mokymo kombinatuose (GMK). Kiekvieną vakarą, pasibaigus užsiėmimams, mokinių laukė įvairūs kultūriniai renginiai, kuriuos organizavo trys auklėtojai ir ratelių vadovas. Norintys galėjo savo jėgas išmėginti meno saviveikloje. Mokykloje veikė ir medicinos tarnyba. 

1976 m. vasario 2 d. išleidžiama pirmoji Aklųjų darbingumo atkūrimo mokyklos mokinių laida. 26 LAD nariams įteikti mokyklos baigimo pažymėjimai. 

1980 m. gegužės 27 d. buvo išleista 15-oji mokinių laida. Baigimo pažymėjimas buvo įteiktas 468 auklėtiniui. Iš jų 360 iki tol nebuvo dirbę draugijoje. Mokyklos 5 metų sukakčiai buvo atidarytas naujas mokymo korpusas. Didžiausia mokinių dalis - žmonės su pradiniu išsilavinimu. Trečdalis į mokyklą ateinančių žmonių - II grupės regėjimo neįgalieji, dauguma vyresni negu 40 metų. Nuo ketvirtos laidos darbinio parengimo kokybę vertino kvalifikacinė komisija, kartu ji mokiniui suteikdavo atitinkamą kvalifikaciją. 

Mokykla atliko ir kitą funkciją - vasarą ji virsdavo Aklųjų draugijos narių poilsiavimo vieta. Čia ilsėtis suvažiuodavo neįgalieji iš visos Lietuvos. 

Ši mokykla veikė tik 11 metų. LAD centro valdybos prezidiumas nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. mokyklą panaikino. 

Viename žurnalui "Mūsų žodis" duotame interviu LAD CV darbingumo atkūrimo ir įdarbinimo skyriaus viršininkas Antanas Grigutis samprotavo: "Nuo 1975 iki 1986 m. grąžinta į savarankišką gyvenimą apie 1000 regėjimo neįgaliųjų. Kasmet beveik po 100. Išleisdavo tris laidas per metus, kiekviena - po 34-35 mokinius. Pagrindinė mokyklos uždarymo priežastis - mokykla parengdavo ne daugiau 100 darbininkų, vos pusę. O kombinatuose įdarbindavo kasmet 200 naujų darbininkų. Tuos, kurie negalėjo važiuoti į Kretkampį, reikėjo vietoje reabilituoti. Vadinasi, Kretkampis skaldė reabilitatorių jėgas. Viską apsvarstęs LAD CV prezidiumas nusprendė - mokykla savo vaidmenį atliko, toliau laikyti ją netikslinga." 

Likvidavus mokyklą, Kretkampyje buvo įsteigta Kauno gamybinio mokymo kombinato poilsio bazė "Nemunas". 

MINĖTINOS SUKAKTYS 

Rugpjūčio 6 d. - sukanka 60 metų, kai gimė (1955) Irena Gailienė (Stočkelytė), psichologė, socialinių mokslų daktarė. 

Rugpjūčio 15 d. - sukanka 50 metų, kai gimė (1965) Svetlana Laima Zemleckienė (Šulc), pedagogė, artistė, Neįgaliųjų naujojo teatro įkūrėja ir direktorė (nuo 2008 metų). 

Rugpjūčio 25 d. - sukanka 60 metų, kai gimė (1955) Angelė Daujotienė (Strikulytė), tiflopedagogė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorė. 

Rugpjūčio 25 d. - sukanka 75 metai, kai gimė (1940) Aldona Meškonienė (Jaraminaitė), aktyvi LASS Šiaulių miesto ir rajono filialo narė, ilgametė folkloro ansamblio "Sedula" dalyvė. 

Rugpjūčio 28 d. - sukanka 45 metai, kai (1970) įsteigta Kauno miesto suaugusiųjų aklųjų vakarinė vidurinė mokykla. Nuo 1971 metų rugsėjo 1 dienos - respublikinė Suaugusių aklųjų vidurinė mokykla. Panaikinta 1993 metais. 

Rugpjūčio 29 d. - sukanka 85 metai, kai gimė (1930) Henrikas Balandis, LASS veikėjas, buvęs LASS Vilniaus miesto antrojo filialo pirmininkas.