SEMINARAI, KONFERENCIJOS

Rita ŠIDLAUSKAITĖ, Lina PUODŽIŪNIENĖ

NEREGIŲ MUZIKANTŲ GYVENIMAS

Niekas taip neveikia jausmų, kaip muzika. Kokių tik žodžių nėra pasakyta apie jos poveikį žmogui. Na, o aklumas ir muzika - tai jau beveik tandemas. Yra nuomonė, kad visi neregiai yra gabūs muzikai, bet tai netiesa. Šią tiesą yra paneigęs ir vienas žymiausių šių dienų dainininkų Andrea Bočelis, kuris yra sakęs, jog aistra muzikai jį lydi visą gyvenimą, tačiau jo gebėjimas dainuoti niekaip nėra susijęs su aklumu. Bet tikra tiesa yra ta, kad muzikanto-kūrėjo ar atlikėjo profesija labai tinkama neregiams. Pasaulio muzikos istorijoje - nemažai puikių kompozitorių ir atlikėjų, kuriems gamta pašykštėjo akių šviesos, bet suteikė sparnus muzikos pasaulyje. 

Nors sistemingesnis aklųjų muzikinis švietimas Europoje prasidėjo tik XVIII amžiaus pabaigoje, aklieji muzikantai buvo žinomi nuo seniausių laikų. Susikūrus pirmosioms neregių organizacijoms, muzikiniam regėjimo neįgaliųjų ugdymui buvo skiriamas išskirtinis dėmesys. Taip yra ir šiandien, nors vaikų noras muzikuoti smarkiai konkuruoja su aistra kompiuterio teikiamiems malonumams. Technologijų progresas atvėrė naujas galimybes, bet tai ir nauji iššūkiai tiek pavieniams muzikantams, tiek ir organizacijoms. 

Pernai Jungtinėje Karalystėje keleto entuziastų dėka buvo pradėtas projektas, kurio tikslas - sukurti platformą, savotišką aljansą, jungiantį regėjimo negalią turinčius muzikantus - profesionalus ir mėgėjus, kūrėjus ir pedagogus, garso režisierius ir organizatorius, dirbančius su kitais regėjimo neįgaliaisiais. Jau pradėjus telkti muzikantus iš įvairių šalių, gimė mintis organizuoti tarptautinę konferenciją Londone. Renginys pavadinimu "Regėjimo negalią turinčių muzikantų gyvenimas" vyko šių metų kovo 10-11 dienomis. Jame dalyvavo LASS kultūros ir meno prieinamumo komisijos pirmininkė LASS respublikinio centro vyresnioji specialistė Lina Puodžiūnienė bei šios komisijos narė, muzikos mokytoja metodininkė Rita Šidlauskaitė. 

Sunku būtų atsakyti į klausimą, kokiems specialistams buvo skirta ši konferencija. Labai priekabus dalyvis (mokytojas, atlikėjas ar kompozitorius) iš karto galėtų visai pagrįstai teigti, kad organizuojant konferenciją tokiu pavadinimu galima kalbėti beveik apie viską. Viena vertus, taip ir atsitiko. Bet turint galvoje, kad konferencijos rengėjų tikslas buvo suburti su aklumu ir muzika susijusius žmones, pateisinama ir tokia temų įvairovė. Vis dėlto išskirtinis dėmesys buvo skirtas kompiuterinių muzikos technologijų specialistams. Progresas čia yra fantastiškas! Dar prieš trisdešimt metų kompiuterinių muzikos technologijų mokymosi programa būtų skambėjusi kaip nepasiekiama galimybė. Šiandien, pasimokius dirbti su tam tikra muzikos kūrimo programa, galima kurti nepaprastai geros kokybės muziką. Apie muzikos kūrimo, redagavimo, užrašymo, skaitmeninio apdirbimo kompiuteriu programas, pritaikytas regėjimo neįgaliesiems, bei kitas technologines subtilybes kalbėjo pranešėjai iš Anglijos ir Amerikos. Sprendžiant iš dalyvių aktyvių diskusijų ir keliamų klausimų, kompiuterinių muzikos technologijų specialistams - tiek neregiams, tiek regintiesiems - yra apie ką pasišnekėti. 

Technologijos technologijomis, bet jos negali padėti išspręsti visų problemų. Kaip savo pranešime pastebėjo vienas iš projekto vykdytojų ir konferencijos organizatorių Peter Bosher, net trys ketvirtadaliai darbingo amžiaus neregių ir silpnaregių nedirba. Muzika ir darbas įrašinėjant garsą turėtų būti idealios veiklos sritys regėjimo neįgaliesiems. Bet kodėl tiek puikių atlikėjų, garso inžinierių, muzikos kūrėjų lieka užribyje? Priežasčių daug ir jos įvairios, kartais seniai žinomos, bet kažkodėl sunkiai sprendžiamos. Mobilumas, nuvykimas į vietą su instrumentais, savęs pateikimas ir bendravimas, reikiamų muzikos instrumentų ir pritaikytų kompiuterinių programų suradimas bei įsigijimas - tai kliūtys, užkertančios kelią į sėkmę. Pasaulis sparčiai žengia neįgaliųjų įtraukties į visuomenę keliu, bet šis kelias, be daugybės privalumų, turi ir savų minusų. Visų pirma, tai švietimas. Anksčiau neregiai buvo mokomi specialiose mokyklose, juos mokė didelę patirtį turintys specialūs mokytojai, tarp jų ir muzikos. Dabar dažnai mokytojas savo gyvenime pirmą kartą susiduria su neregio vaiko mokymo specifika. Ką daryti? Kur gauti informacijos, o kaip su brailio natomis? O jei vaikas turi dar ir papildomą negalią? Kartais problemos sprendimo būdai yra visai nesudėtingi, bet juos reikia žinoti. Būtent šiomis paslaptimis, gerąja praktika ir dalinosi gausus būrys pedagogų, kitų specialistų, vienaip ar kitaip susijusių su neregių muzikos mokymu. 

Ir vėl reikia paminėti entuziastų, rengusių projektą, iniciatyvą telkti sutrikusio regėjimo muzikantus, mokytojus, specialistus, dirbančius su brailio natomis, bibliotekininkus. Puiku, kad iniciatyvai ieškoti sprendimų šioje srityje pritarė ir keletas stambių garso įrašų studijų, Londono universitetas, Karališkoji muzikos akademija, Karališkasis nacionalinis aklųjų institutas, daug privačių asmenų. Juk visi žinome - nedaug muzikų turi ir vadybininko sugebėjimų. Ir kas nežino, kokia jėga slypi reklamoje. Ne paslaptis - dažnai gana paprastas muzikantas "padaromas" nepaprastu. Kodėl gi daugiau nenuveikus regėjimo neįgaliųjų labui? Apie tai savo pranešimuose kalbėjo keletas lektorių, iš kurių didžiausią įspūdį paliko australės Janelle Colquhoun pranešimas. Anksčiau buvusi operos dainininkė, dainavusi daugelio valstybių operos scenose, ji buvo priversta mesti mėgstamą darbą dėl aklumo. Nors balsas ir toliau galėjo žavėti publiką, nė vienas agentas nenorėjo jos kviesti dainuoti. Aktyvi iš prigimties, nenorėjusi likti pasyvi stebėtoja, ji 1999 metais įkūrė savo pramogų ir muzikos įrašų agentūrą. Pranešime moteris labai vaizdingai papasakojo savo nueitą kelią, kovą su visuomenės stereotipais, strategiją, kurią naudoja padėdama neregiams įsidarbinti, be to, ji skatina juos drąsiai dalyvauti renginiuose, išmokti "parduoti" savo talentą. Nuo agentūros įkūrimo pradžios Janelle suorganizavo daugiau nei 1400 renginių, kuriuose dalyvavo regėjimo neįgalieji, padėjo šimtams neregių jų muzikiniame kelyje. Save vadinanti socialine verslininke visą energiją moteris skiria neregių ir silpnaregių talentui atskleisti ir populiarinti. 

Kokia konferencija apie muzikų pasaulį be pačios muzikos? Ir ji skambėjo! Net devyni regos negalią turintys atlikėjai iš Anglijos, Amerikos, Slovakijos, Kanados atliko po keletą kūrinių įvairiais instrumentais. Tai buvo puikūs muzikos intarpai, paįvairinę teorinę konferencijos dalį. 

Reiktų paminėti, kad konferencijoje ne kartą buvo pabrėžta, jog svarbu puoselėti pačią įvairiausią meninę veiklą, burti ir skatinti regėjimo neįgaliuosius siekti ne tik profesinių aukštumų muzikoje, bet ir dalyvauti mėgėjų muzikinėje veikloje. 

Kaip atrodo Lietuva šiame kontekste? Mūsų nuomone, visai neblogai. Taip, greičiausiai atsiliekame, jei kalbama apie naujųjų technologijų išmanymą, gal neturime gerų vadybininkų, kurie galėtų "stumti" reikalą, bet turėjome ir turime puikių muzikantų, kūrėjų ir labai didelį būrį meno mėgėjų. Auga karta, kuri labai domisi viskuo, kas nauja ir perspektyvu, kuria muziką naudodamasi kompiuterinėmis programomis, drąsiai renkasi naujas, su muzika susijusias profesijas. O Lietuva nuo seno garsėja geromis muzikinėmis tradicijomis. Ko vertos vien respublikinės dainų šventės, kuriose dalyvauja ir LASS kolektyvai! Sociokultūrinei veiklai LASS skiria labai daug dėmesio. Nė kiek nebus pameluota tvirtinant, kad reta Vakarų Europos ar Skandinavijos aklųjų organizacija turi tiek meno mėgėjų būrelių. Organizuojame konkursus, festivalius, vykdome nemažai inovatyvių projektų. Pavyzdys - jau kelerius metus trunkantis kūno kalbos, skirtos neregiams, mokymas. Juk kūno kalba be galo svarbi scenos žmonėms. Todėl šiek tiek buvome nustebintos, kad apie tai išvis nebuvo šnekama, o užklaususios Anglijos Karališkojo aklųjų instituto specialistą apie panašius mokymus, sulaukėme atsakymo, kad pernai apie tai pradėta diskutuoti. Nelabai ką šia tema galėjo pasakyti ir pranešėja iš Australijos. Gal ir negražu būtų girtis, bet, atrodo, šioje srityje esame daugiau nuveikę. Ko vertas vien šiuo metu vykstantis projektas "Chorų karai" per TV3!